Įtakingoji Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno sesuo pirmadienį pareiškė, kad Seulo išreikštas apgailestavimas dėl sausį įvykusio dronų įsibrovimo į Šiaurę yra „išmintingas elgesys“.
Kiek anksčiau tą pačią dieną Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas (Li Džemjungas) išreiškė apgailestavimą Pchenjanui dėl anksčiau šiais metais į branduolinį ginklą turinčią Šiaurės Korėją pasiųstų dronų, o šiuos veiksmus jis pavadino neatsakingais.
„Korėjos Respublikos prezidentas asmeniškai išreiškė apgailestavimą ir kalbėjo apie priemones, padėsiančias išvengti pasikartojimo. Mūsų vyriausybė tai įvertino kaip labai sėkmingą ir išmintingą elgesį jos pačios labui“, – oficialiosios Korėjos centrinės naujienų agentūros (KCNA) išplatintame pareiškime sakė Kim Yo Jong, pavartodama oficialų Pietų Korėjos pavadinimą.
Iš pradžių Seulas neigė bet kokį oficialų vaidmenį sausį įvykusiame dronų įsibrovime, o pareigūnai teigė, kad tai buvo civilių darbas, tačiau Lee Jae-myungas sakė, kad tyrimas atskleidė, jog prie to prisidėjo vyriausybės pareigūnai.
Vasarį Šiaurės Korėja įspėjo apie „siaubingą atsaką“, jei aptiks daugiau dronų, kertančių sieną iš Pietų, todėl Seulas ėmėsi tirti šiuos teiginius.
Pchenjanas teigė sausio pradžioje numušęs droną su „stebėjimo įranga“.
Valstybinės žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose matyti ant žemės išsibarsčiusios sparnuoto aparato nuolaužos ir pilkos bei mėlynos spalvos detalės, tarp kurių, kaip teigiama, buvo ir kameros.
„Patvirtinta, kad prie to prisidėjo Nacionalinės žvalgybos tarnybos pareigūnas ir aktyviosios tarnybos karys“, – ministrų kabineto posėdyje sakė Pietų Korėjos prezidentas.
„Išreiškiame apgailestavimą Šiaurei dėl nereikalingos karinės įtampos, kurią sukėlė neatsakingi ir neapgalvoti kai kurių asmenų veiksmai“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad Pietų Korėjos konstitucija draudžia privatiems asmenims atlikti veiksmus, kurie galėtų „išprovokuoti Šiaurę“.
„Tokie veiksmai, net jei jie laikomi būtinais nacionalinei strategijai, turi būti vertinami itin atsargiai“, – sakė jis.
Kim Yo Jong sakė, kad jos brolis Lee Jae-myungo pastabą priėmė „kaip atviro ir plataus akiračio žmogaus požiūrio apraišką“, tačiau įspėjo Seulą „nutraukti bet kokias neapgalvotas provokacijas prieš KLDR ir susilaikyti nuo bet kokių bandymų užmegzti kontaktą“, pavartodama oficialaus Šiaurės Korėjos pavadinimo inicialus.
„Korėjos Respublikos pusė turėtų nepamiršti, kad ji bus priversta sumokėti kainą (...), jei tokia provokacija, kaip mūsų valstybės neatimamo suvereniteto pažeidimas, pasikartos“, – įspėjo ji.
„Priešiškiausia valstybė“
Lee Jae-myungas nuo pat atėjimo į valdžią praėjusiais metais siekė atkurti ryšius su Šiaurės Korėja, kritikuodamas savo pirmtaką dėl to, kad šis esą siuntė dronus skleisti propagandą virš Pchenjano.
Tačiau į jo pakartotinius pasiūlymus Šiaurės Korėja neatsakė.
Buvęs Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas yra teisiamas dėl kaltinimų, kad jo administracija siuntė dronus į Šiaurę, siekdama išprovokuoti atsakomąją reakciją ir sukurti pretekstą paskelbti karinį valdymą.
Yoon Suk-yeolui praėjusių metų balandį buvo surengta apkalta ir jis buvo nušalintas nuo pareigų, o dėl karo padėties paskelbimo jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Lee Jae-myungas išreiškė apgailestavimą po to, kai Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas kovą pasakytoje politinėje kalboje pavadino Seulą „priešiškiausia valstybe“ ir pažadėjo „visiškai jį atmesti ir jo nepaisyti“.
Šiaurės Korėjos lyderis taip pat patvirtino savo įsipareigojimą išlaikyti šalies branduolinį arsenalą ir pavadino tai „negrįžtamu kursu“.
Per Yoon Suk-yeolo prezidentavimą Seulo ir Pchenjano santykiai pasiekė dugną, o Šiaurės Korėja, reaguodama į Pietų Korėjoje įsikūrusių aktyvistų, kurių daugelis yra perbėgėliai iš Šiaurės Korėjos, į šiaurę siunčiamus propagandinius lapelius, siuntė šiukšlių, įskaitant gyvulių mėšlą, pripildytus oro balionus.
Techniškai abi Korėjos tebekariauja, nes 1950–1953 metais vykęs konfliktas baigėsi paliaubomis, o ne taikos sutartimi, ir abiejose šalyse vyrams privaloma atlikti karinę tarnybą.
