Siekdama palaužti Kubą valdantį režimą, JAV mėnesius grasino, griežtino sankcijas ir blokavo naftos tiekimą į salą, grimztančią į ekonominę krizę. Tačiau pirmadienį Vašingtonas netikėtai leido Rusijos naftos tanklaiviui pristatyti Kubai gyvybiškai svarbios naftos. LRT.lt atsako į keturis klausimus apie tai, kas dedasi tarp JAV ir Kubos.
JAV blokada Kubai. 4 Klausimai
- Kas dedasi Kuboje? – Dėl JAV naftos blokados 10 milijonų kubiečių gyvena be elektros, vandens ir normalių paslaugų – tai viena sunkiausių krizių šalies istorijoje.
- Kaip JAV privedė Kubą prie ekonominės krizės? – D. Trumpas nutraukė naftos tiekimą iš Venesuelos ir Meksikos, grasindamas tarifais bet kuriai šaliai, drįsusiai tiekti kurą Kubai.
- Kodėl Vašingtonas Kubą laiko grėsme? – Anot JAV, Kuba glaudžiai bendradarbiauja su priešiškomis valstybėmis, įskaitant Rusiją ir Kiniją, kurios saloje valdo žvalgybos stotis ir karinius objektus, keliančius tiesioginę grėsme JAV saugumui.
- Kaip reaguoja Kuba? – Havana kategoriškai atmeta bet kokias derybas dėl režimo pokyčių, tačiau įsipareigojo paleisti tūkstančius kalinių – žingsnis, daugelio laikomas Vašingtono spaudimo pasiekimu.
Kas dedasi Kuboje?
Elektra visoje saloje dingsta kelioms valandoms, kartais – kelioms dienoms. Sostinės gatvėse pūva šiukšlių kalnai, nes be degalų neįmanoma atvažiuoti jų surinkti. Žmonės prie namų kūrena laužus ribotam vandens kiekiui pašildyti, ligoninėse stovi tūkstantinėse eilėse laukdami gyvybiškai svarbių operacijų, kurios nedaromos, nes nėra elektros.
Maždaug 10 milijonų kubiečių šiuo metu išgyvena vieną sunkiausių ekonominių krizių šalies istorijoje – po to, kai JAV įvedė visišką naftos blokadą, siekdama paskatinti reikšmingus ekonominius ir politinius pokyčius komunistų valdomoje saloje.
Kubos vyriausybei ieškant sprendimų, kaip išvengti artėjančio ekonominio žlugimo, pirmą kartą per kelis dešimtmečius ji pradėjo derybas su JAV, kad išspręstų tarpusavio nesutarimus.
Tačiau, vos susidarius įspūdžiui, kad valdžia Havanoje prarado paskutinius sąjungininkus, galinčius suteikti gyvybiškai svarbaus kuro šalies ekonomikai palaikyti, JAV sušvelnino savo poziciją ir leido Rusijos tanklaiviui su 730 000 barelių žalios naftos pasiekti salą.
Nors kol kas neaišku, kodėl Baltieji rūmai nesustabdė tanklaivio ir ar leis būsimiems Rusijos naftos siuntiniams pasiekti Kubą, JAV strategija šioje mažoje saloje atspindi platesnę Vašingtono strategiją – pertvarkyti Vakarų pusrutulį ir perrašyti ekonominio karo taisykles.
Kaip JAV privedė Kubą prie ekonominės krizės?
JAV ekonominis embargas Kubai vienaip ar kitaip tęsiasi nuo 1960-ųjų. Tai salai kainavo „trilijonus dolerių“ ir “stipriai sutrikdė šalies vystymąsi“, anot Jungtinių Tautų ataskaitos.
Nepaisant daugelio šalių raginimų panaikinti embargą, JAV prezidentas D. Trumpas tik dar labiau sustiprino spaudimą komunistų valdomai salai. Sausio pradžioje JAV kariuomenė suėmė Venesuelos prezidentą Nicolasą Madurą ir privertė šalies laikinąją vyriausybę nutraukti naftos siuntimą į Kubą – taip užtikrinant, kad sala netektų pagrindinio naftos tiekėjo.
Po kelių savaičių Kuba, kuri naftos importu tenkina didžiąją dalį savo energijos poreikių, neteko naftos ir iš kitų tiekėjų, įskaitant Meksiką. JAV pagrasino šioms šalims papildomais tarifais, teigdama, kad Havana kelia „ekstremalią grėsmę“ nacionaliniam saugumui: esą ji bendradarbiauja su „priešiškomis šalimis ir kenkėjiškais veikėjais“ priglausdama jų karinius ir žvalgybos pajėgumus, kuriuos neigia Kubos vyriausybė.
Nors D. Trumpas kol kas neužsiminė apie konkretų karinį puolimą, salą jis vadino „žlungančia valstybe“ ir ne kartą užsiminė apie „draugiško perėmimo“ galimybę. Praėjusią savaitę jis pareiškė, kad tikisi netrukus sulaukti „garbės“ „perimti Kubą kokia nors forma“, pridurdamas: „Ar aš ją išlaisvinsiu, ar perimsiu – manau, galiu daryti su ja, ką tik noriu.“
Kodėl Vašingtonas Kubą laiko grėsme?
Vos grįžęs į Baltuosius rūmus, D. Trumpas pasirašė vykdomąjį įsakymą, skelbiantį, kad Kuba „kelia ekstremalią ir nepaprastą grėsmę“ JAV nacionaliniam saugumui dėl ryšių su priešiškais veikėjais. Jis iškart ėmėsi įgyvendinti „maksimalaus spaudimo“ kampaniją prieš Kubą kaip platesnės strategijos – vadinamosios „Donroe doktrinos“ – dalį, siekiant įtvirtinti JAV viršenybę Vakarų pusrutulyje ir apriboti priešiškų valstybių, tokių kaip Kinija bei Rusija, įtaką regione.
Pastaruoju dešimtmečiu Kinija ir Rusija tapo svarbiausiomis Kubos gelbėtojomis – jos tiekė Havanai maisto, degalų, medicinos reikmenų ir kitų būtinų prekių, taip padėdamos salai atlaikyti tarptautinių sankcijų spaudimą.
Tuo metu Rusija gavo išskirtines galimybes investuoti į istoriškai uždarą Kubos ekonomiką – jos energetikos ir iškasenų gavybos bendrovės įgijo prieigą prie vienų didžiausių pasaulyje nikelio ir kobalto atsargų. Negana to, 2014–2018 metais Kremlius saloje atnaujino didžiausią savo žvalgybos stotį Amerikos žemynuose, įgydamas galimybę sekti didžiąją dalį Meksikos įlankos regiono.
Panašiai mainais už investicijas į Kubą Kinija gavo prieigą prie elektroninės žvalgybos (ELINT) įrenginių ir sudarė sutartį dėl savo karių mokymo šiaurinėje salos dalyje. Anot „The Wall Street Journal“ ir Joe Bideno administracijos atstovų, kinai jau kurį laiką naudojosi žvalgybos objektu Kuboje, kurį 2019 metais modernizavo.
D. Trumpo administracija teigia siekianti sumažinti Rusijos ir Kinijos žvalgybinę, ekonominę ir karinę įtaką prie JAV sienų. D. Trumpas ne kartą perspėjo, kad padėtis Kuboje ir Venesueloje turėtų visiems parodyti, kad JAV „neleis priešiškai užsienio įtakai įsitvirtinti šiame [Vakarų – LRT] pusrutulyje“.
Kaip reaguoja Kuba?
Kuba gyvena pagal tą pačią vienos partijos sistemą nuo 1959 metų, kai Fidelis Castro nuvertė JAV remiamą vyriausybę ir įkūrė socialistinę valstybę. Per beveik septynis dešimtmečius šalis turėjo tik du kitus vadovus: F. Castro brolis Raúlas valdė iki 2018 metų, o jo įpėdinis Miguelis Díaz-Canelis šiandien eina tiek prezidento, tiek Komunistų partijos pirmojo sekretoriaus (aukščiausias šalyje politinis postas) pareigas.
Dėl šios griežtai kontroliuojamos sistemos, nepaisant JAV grasinimų Kubai, ekspertai teigia, kad valdžios perėmimas ar spartus režimo pasikeitimas mažai tikėtinas.
Vis dėlto ketvirtadienį Kuba paskelbė paleidžianti daugiau nei 2 000 kalinių – jau antras toks įsipareigojimas per mažiau nei mėnesį, daugelio laikomas Vašingtono spaudimo pasiekimu. Kovo mėnesį, po derybų su Vatikanu, Kuba jau buvo įsipareigojusi paleisti 51 politinį kalinį – tai vienas iš valstybės sekretoriaus Marco Rubio prioritetų.
Nors Vašingtonas ne kartą užsiminė, kad politinis pokytis Havanoje yra sankcijų panaikinimo sąlyga, Kubos užsienio reikalų viceministras Carlosas Fernándezas de Cossío Domínguezas kategoriškai paneigė, kad Kubos vyriausybė, jos struktūra ar sudėtis galėtų būti derybų objektas. Atsakydamas į Trumpo grasinimus „perimti“ Kubą, jis pridūrė, kad šalis „istoriškai visada buvo pasirengusi sutelkti jėgas prieš karinę agresiją“ ir kad „netikime, jog tai tikėtina, tačiau būtume naivūs, jei nepasirengtume“.
