JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu „The Telegraph“ pareiškė „rimtai svarstantis“ apie Jungtinių Valstijų pasitraukimą iš NATO, praneša britų leidinys.
Kalbėdamas su „The Telegraph“, JAV prezidentas dar kartą parodė, kad jo nusivylimas Aljansu sustiprėjo po to, kai NATO šalys atsisakė prisidėti prie jo raginimo kariniu būdu atverti Hormuzo sąsiaurį. Šiuo jūros keliu paprastai keliauja apie penktadalis pasaulio naftos, tačiau pastarosiomis savaitėmis Teheranas jį faktiškai uždarė, dėl to šoktelėjo energijos kainos ir sustiprėjo pasaulinės recesijos grėsmė.
D. Trumpas NATO apibūdino itin kritiškai, jis teigė, kad Aljanso reikšmė ilgą laiką buvo pervertinta. Paklaustas, ar JAV gali persvarstyti savo narystę Aljanse, jis atsakė: „O taip, sakyčiau, kad kalbame daugiau nei apie persvarstymą. NATO man niekada nekėlė įspūdžio. Visada žinojau, kad jie yra popierinis tigras. Beje, [Vladimiras] Putinas irgi tai žino.“
Šie pareiškimai – vienas aiškiausių signalų, kad Baltieji rūmai nebelaiko Europos patikima gynybos partnere. Pasak D. Trumpo, NATO atsisakymas automatiškai remti JAV veiksmus Irane parodė esminį santykių disbalansą.
„Be to, kad jų ten nebuvo, tuo net buvo sunku patikėti. Ir aš čia nedariau jokio didelio spaudimo <...>, suprantate, per daug primygtinai nereikalavau. Tiesiog manau, kad tai turėtų vykti automatiškai“, – sakė jis „The Telegraph“.
„Mes visada buvome šalia automatiškai, įskaitant ir Ukrainą. Ukraina nebuvo mūsų problema. Tai buvo testas, ir mes buvome su jais, ir visada būtume buvę su jais. Jie nebuvo su mumis“, – pridūrė jis.
D. Trumpas taip pat išskyrė Jungtinę Karalystę, kritikuodamas ministrą pirmininką Keirą Starmerį už atsisakymą įsitraukti į JAV ir Izraelio karą prieš Iraną. Abejodamas britų karinio pajėgumo būkle, D. Trumpas pareiškė: „Jūs net neturite karinio jūrų laivyno. Jis pasenęs ir jūs turėjote lėktuvnešių, kurie neveikė.“
Nepasitenkinimas JAV administracijoje auga ir platesniu mastu. Valstybės sekretorius Marco Rubio taip pat kritikavo NATO, pavadino ją „vienpuse gatve“ ir perspėjo, kad po karo su Iranu Vašingtonas gali iš naujo įvertinti savo santykius su Aljansu.
„Manau, deja, nėra jokių abejonių, kad pasibaigus šiam konfliktui mums teks iš naujo įvertinti tuos santykius“, – sakė M. Rubio interviu „Fox News“.
„Jei NATO reiškia tik tai, kad mes giname Europą, kai ji yra užpuolama, bet jie atsisako suteikti mums teises į savo bazes, kai jų reikia mums, tai nėra labai geras susitarimas. Su tokiu susitarimu sunku toliau išlikti įsitraukus“, – kalbėjo jis.
D. Trumpas „The Telegraph“ teigė, kad yra patenkintas šiais M. Rubio komentarais.
JAV prezidentas trečiadienio vakarą (ketvirtadienį 4 val. Lietuvos laiku) planuoja kreiptis į tautą ir pateikti „svarbią naujieną“ Irano klausimu, pranešė jo atstovė žiniasklaidai Karoline Leavitt. D. Trumpas teigė, kad karas gali baigtis per artimiausias dvi ar tris savaites, jis pabrėžė, kad pagrindinis tikslas – neleisti Iranui įgyti branduolinio ginklo.
Užkulisiuose jau svarstomi galimi NATO pokyčiai. Tarp jų – vadinamasis „pay-to-play“ modelis, kuris galėtų riboti sprendimų priėmimą toms šalims, kurios nevykdo gynybos finansavimo įsipareigojimų, taip pat galimas JAV karių išvedimas iš Vokietijos, rašo „The Telegraph“.
D. Trumpo reikalavimai NATO prisidėti prie karo su Iranu taip pat iškėlė klausimų dėl 5-ojo straipsnio – kolektyvinės gynybos principo, pagal kurį vienos šalies užpuolimas laikomas visų užpuolimu. Ši nuostata buvo pritaikyta tik kartą – po 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolių JAV.
Tačiau 5-asis straipsnis galioja tik tada, kai užpuolama NATO narė. Jis netaikomas tokiems konfliktams kaip karas su Iranu, kuris prasidėjo vasario 28 d. bendrais JAV ir Izraelio oro smūgiais.
