Vašingtonui paprašius dėl karo su Iranu atidėti iš pradžių balandį numatytą JAV prezidento vizitą į Kiniją, pranešama, kad ilgai lauktas Donaldo Trumpo ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo susitikimas įvyks Pekine gegužės 14–15 d.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Tai bus pirmasis JAV ir Kinijos lyderių susitikimas po 2025 m. spalio, kai D. Trumpas ir Xi Jinpingas susitiko Pietų Korėjoje, po šių metų sausį JAV įvykdytos JAV karinės operacijos Venesueloje ir vasario pabaigoje JAV ir Izraelio oro smūgiais prasidėjusio karo su Iranu. Nors D. Trumpo ir Xi Jinpingo susitikime daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tebesitęsiantiems Pekino ir Vašingtono prekybos ir ekonominiams nesutarimams, JAV veiksmai prieš du Kinijos partnerius suteikia jam naują geopolitinį kontekstą.
Siekdami geriau suprasti, kaip karas Irane paveiks artėjantį aukščiausiojo lygio susitikimą, „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) žurnalistai pakalbino buvusį aukštą JAV pareigūną Denisą Wilderį.
Šiuo metu D. Wilderis yra Džordžtauno universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas. Anksčiau jis ėjo Nacionalinio saugumo tarybos direktoriaus Kinijos klausimais ir prezidento George`o W. Busho administracijos vyresniojo direktoriaus Rytų Azijos reikalams pareigas. Be to, jis buvo prezidento Baracko Obamos kasdienio pranešimo vyresniuoju redaktoriumi ir CŽA direktoriaus pavaduotojo asistentu Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono klausimais.
– JAV prezidentas D. Trumpas pranešė, kad gegužės 14–15 d. Pekine jis susitiks su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Kitaip tariant, dėl karo Irane buvo atidėtas balandžio mėnesį numatytas viršūnių susitikimas. Kaip šiuo metu vykstantis karas keičia diplomatines aplinkybes, lemsiančias šio susitikimo eigą?
– Abi pusės suprato, kad buvo būtina atidėti susitikimą. Vaizdas, kaip prezidentas karo įkarštyje išvyksta į Pekiną, ten jį šiltai sutinka ir aikštėje sveikina milijonas žmonių, o šalyje gali įvykti katastrofa, būtų siaubingas.
Kol karas tęsiasi, panašiai situacija klostosi ir kinams. Iš pokalbių su kolegomis Kinijoje susidarė įspūdis, kad jiems palengvėjo, kai D. Trumpas nusprendė atidėti susitikimą, nes, jų nuomone, mes smūgiuojame jų draugams Irane. Taigi, Xi Jinpingas taip pat ne itin gerai atrodytų susitikdamas su D. Trumpu.
Visgi abi pusės tikrai nori šio susitikimo ir abi pusės siekia, kad pertrauka prekybos kare taptų nuolatinė.
Kalbant apie karą Irane, bendraujant su kinų kolegomis mane labiausiai nustebino – ir, tiesą sakant, netgi pribloškė – jų siauras požiūris į tai, kas vyksta. Užuot vertinę padėtį Venesueloje kaip JAV bandymą išspręsti regioninę problemą, susijusią su prezidentu Nicolu Maduro, jie tai suvokia kaip mūsų bandymą atimti iš jų Venesuelą.
Spaudimą Panamai (sausio mėnesį Panamos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Honkonge registruotai bendrovei suteiktos licencijos dviem strateginiams uostams abiejuose Panamos kanalo galuose valdyti sąlygos pažeidžia šalies Konstituciją – red. past.) jie vertina kaip Jungtinių Valstijų bandymą silpninti Kinijos įtaką Vakarų pusrutulyje.
Situacija Irane vertinama kaip mūsų bandymas pervilioti Kinijos partnerį, o dabar panašiai vertinamas ir spaudimas Kubai. Jų nuomone, šiuo metu yra įsivyravusi paranoja.
Žinoma, JAV nacionalinėje saugumo strategijoje didesnis dėmesys skiriamas Vakarų pusrutuliui, ir yra amerikiečių, kurie teigia, kad iš tikrųjų orientuojamasi į Kinijos įtakos mažinimą. Tačiau dauguma mūsų taip nemano – tai antraeilis klausimas. Vis dėlto Xi Jinpingas apie tai galvos; jis bandys įvertinti, ką daro Jungtinės Valstijos.
Ar D. Trumpas iš tikrųjų įgyvendina labai sumanią strategiją, kuria siekia išstumti Kiniją iš Vakarų pusrutulio ir apriboti jos tarptautinę įtaką? Manau, kad tai bus naujas šio viršūnių susitikimo aspektas, kurio anksčiau nebuvau apsvarstęs.
– Kaip šios naujos tendencijos galėtų atsispindėti viršūnių susitikime? Prieš iškylant klausimams dėl Venesuelos ir Irano manyta, kad susitikimas bus labiau orientuotas į prekybą ir sutelktas į tiekimo grandines, retuosius žemės elementus ir panašius klausimus. Tačiau dabar viską apgaubė visiškai naujas geopolitinis šešėlis. Ar jis gali užgožti derybas dėl prekybos?
– D. Trumpas vis dar siekia sudaryti didelį ir puikų sandorį su kinais.
Prekybos karą lyginu su dviem sunkiasvoriais boksininkais, kurie praėjusiais metais įlipo į ringą ir smūgiavo vienas kitam. Abu patyrė sužalojimų, bet nė vienas iš jų nebuvo nokautuotas. Metų pabaigoje D. Trumpas nusprendė, kad jau pakankamai smūgiavo ir atėjo laikas paskelbti kovos pabaigą. Manau, kinai jaučiasi panašiai.
Kalbant apie prekybą, nemanau, kad tai turės didelę įtaką. Jau yra sudarytas sandoris dėl 500 „Boeing“ lėktuvų, jis bus pasirašytas Pekine. Sandorio sąlygos visiškai suderintos. Taip pat sutarta dėl JAV sojos pupelių eksporto į Kiniją ir galbūt daugiau investicijų Jungtinėse Valstijose. Kaip pranešama, būtent tai svarsto JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.
Žvelgiant iš Kinijos pusės, D. Trumpas jau įvykdė kai kuriuos jų pageidavimus, pavyzdžiui, priėmė sprendimą dėl „Nvidia“ H200 procesorių (H200 yra ypač galingas procesorius, sukurtas specialiai generatyvinio dirbtinio intelekto mokymo procesams pagreitinti; jo eksportui į Kiniją JAV taikė ribojimus, tačiau 2026 m. juos iš dalies sušvelnino – red. past.).
Tada kyla įdomus klausimas dėl Taivano. Ką D. Trumpas yra pasirengęs duoti? Galbūt šiek tiek lingvistinių nuolaidų – nuo teiginio, kad Vašingtonas prieštarauja Taivano nepriklausomybei, pereinant prie teiginio, kad jos nepalaiko? Manau, jis tam pasirengęs, jei gaus tinkamą sandorį. Bet vėlgi, tai sukeltų didelį susirūpinimą jo administracijoje ir Kapitolijuje, nes, nepaisant D. Trumpo įsitikinimų, kad tai tėra tik semantika, žmonės Taivane tokius pokyčius vertina kiek kitaip, ir tai turės įtakos.
Jei susitikime dalyvaus JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi bandys iš jo išgauti informacijos apie dabartinius JAV strateginius prioritetus. Kubos klausimas bus labai svarbus. Ar Jungtinės Valstijos imsis veiksmų Kubos atžvilgiu? Kinija turi didžiulius žvalgybos centrus Kuboje ir šiuo metu yra pagrindinė Kubos rėmėja, nes rusai praktiškai pasitraukė. Nežinau, ar jis paklaus tiesiogiai, bet netiesiogiai tikrai norės sužinoti, ar toks bus kitas JAV žingsnis.
– Jūs esate dalyvavęs ne viename buvusių JAV ir Kinijos vadovų susitikime, todėl žinote, kas vyksta tiek prieš susitikimus, tiek po jų. Baltieji rūmai pranešė, kad šių metų pabaigoje jie taip pat planuoja priimti Xi Jinpingą Jungtinėse Valstijose. Nėra aišku, kada tai įvyks, bet ar galėtumėte pasidalinti savo įžvalgomis apie tai, kas gali vykti JAV politikoje tarp artėjančio ir kito aukščiausiojo lygio susitikimo?
– D. Trumpo administracijoje viskas vyksta kiek kitaip nei tose administracijose, kuriose man yra tekę dirbti. Tačiau D. Trumpas naudoja paprastą metodą – paskirti atsakingą asmenį, pasiuntinį. Šiuo atveju tas pasiuntinys neabejotinai yra S. Bessentas, todėl tarp jo ir [Kinijos vicepremjero] He Lifengo vyksta svarbios derybos.
Manau, kad tarp dviejų viršūnių susitikimų vyks keletas diskusijų ekonominiais klausimais. Kaip suprantu, kinus nuvylė tai, kad M. Rubio neparodė didelio susidomėjimo diskusijomis su jais; jis eina ir nacionalinio saugumo patarėjo, ir valstybės sekretoriaus pareigas, todėl geostrateginiais klausimais kinai norėtų bendradarbiauti su juo.
Kol kas atrodo, kad jis nenori įsitraukti į derybas su kinais, bet jei jis ir toliau laikysis nuošalyje, tai jiems taps problema. Tai savaime yra signalas Pekinui. Jis glaudžiai siejamas su Kubos klausimu, todėl kinai ims spėlioti, ar jis laikosi nuošalyje todėl, kad turi tam tikrų planų ir nenori apie juos su jais kalbėti.
Ankstesnėse administracijose Valstybės departamentas, Pentagonas ir visi kiti aptardavo numatomus rezultatus ir siųsdavo pasiūlymus į Baltuosius rūmus, o tada Baltuosiuose rūmuose dirbantys tokie žmonės kaip aš sudėdavo juos į galimų sprendimų paketą ir pateikdavo prezidentui. O štai šioje administracijoje viskas vyksta Ovaliajame kabinete. Prezidentas pats yra savo veiksmų koordinatorius, todėl dalis sprendimų yra sunkiai nuspėjami.
– Ar šis nenuspėjamumas kartu su kariniais veiksmais Irane suteikia Jungtinėms Valstijoms pranašumą derybose?
– Tai suteikia D. Trumpui šiek tiek pranašumo, nes jis gali keisti planus net skrisdamas į Kiniją „Air Force One“ lėktuvu.
Jūs tikriausiai prisimenate, kad sprendimas dėl „Nvidia“ buvo priimtas Pusane, Pietų Korėjoje, prieš pat D. Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimą [2025 m. spalio mėn.], kur prezidentas, išklausęs [„Nvidia“ generalinį direktorių] Jenseną Huangą, vietoje priėmė sprendimą sušvelninti eksporto apribojimus.
Nėra tikro politinio proceso, todėl D. Trumpas turi didelę veiksmų laisvę. Kaip man sakė vienas kolega iš Kinijos, turime labiausiai nuspėjamą pasaulio lyderį, bendraujantį su labiausiai nenuspėjamu pasaulio lyderiu, ir tai yra keistokas santykių modelis. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad D. Trumpas ir Xi Jinpingas puikiai sutaria. Tačiau ką iš tiesų Xi Jinpingas galvoja apie D. Trumpą, net nedrįsčiau spėlioti.
– O kaip dėl kitos pusės? Ar yra kokių nors privalumų, susijusių su tokiu požiūriu ir karu su Iranu, kurių kinai galbūt įžvelgia ir dėl kurių jaučiasi esą geresnėje padėtyje?
– Pastarojo meto pokalbiuose su kinais jie atkreipė dėmesį į tai, kad mums tenka perkelti įrangą, nes jos trūksta. Kad mes sparčiai eikvojame dronus. Mes sparčiai eikvojame THAAD ir „Patriot“ raketas ir jie tiksliai žino, kiek mūsų gynybos pramonė gali pagaminti per metus.
Jie skaičiuoja ir sako: „Rytų Azijoje jums nebeliks jokių rezervų.“ Tai jie laiko sau labai realia nauda. Be to – ir tai prieštarauja tam, ką sakiau anksčiau, jie taip pat mano, kad dėmesio sutelkimas į Vakarų pusrutulį nukreipia dėmesį nuo Rytų Azijos.
Manau, kad Kinijos požiūriu tai yra gera žinia – Jungtinės Valstijos gali įklimpti Artimuosiuose Rytuose. Kai kurie jau lygina šią situaciją su Vietnamo karu ir vadina ją klampyne, tačiau daugeliui kinų tai yra labiau viltis nei neišvengiama realybė.
Taigi, taip, jie tikrai mato tam tikrų realių privalumų, jei viskas susiklostys taip, kaip jie norėtų.
