Į Lietuvą ketvirtadienį vakare atvyko grupė iš Baltarusijos paleistų politinių kalinių.
Juos Minsko režimas paleido po autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos susitikimo su JAV pasiuntiniu Johnu Coale'u.
Minskas po derybų su Vašingtonu iš viso paleido 250 politinių kalinių, iš kurių 15 atvyko į Lietuvą.
Kaip BNS informavo Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuvos piliečių tarp jų nėra. Lietuvos institucijos padėjo atlikti sienos kirtimo procedūras ir užtikrina saugų paleistų politinių kalinių atvykimą nuo sienos iki jų apsistojimo vietos, medikai pasirengę, esant poreikiui, suteikti medicininę pagalbą.
„Iš tikro labai nuoširdžiai dėkojame Lietuvai už visą šitą paramą, už visą pagalbą su dokumentais, su tuo, kad žmonės gali čia atvažiuoti. (...) Tai labai didelis darbas ir padėka jūsų institucijoms, ir Užsienio reikalų ministerijai, ir Migracijos departamentui, ir mūsų visiems partneriams Vilniuje ir Lietuvoje“, – žurnalistams prieš pasitinkant paleistus kalinius Vilniuje sakė Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Dzianisas Kučynskis.
Mainais į kalinių paleidimą JAV galutinai panaikino sankcijas kalio trąšų gamybos milžinei „Belaruskalij“, taip pat „Belinvestbank“, Vystymo bankui ir Finansų ministerijai.
„Jiems labai svarbu europietiškos sankcijos. JAV sankcijų panaikinimas be europietiškų jiems ne taip veikia. (...) Tai kol nepanaikintos europietiškos sankcijos, negalime sakyti, kad Lukašenka laimėtojas“, – teigia D. Kučynskis.
Dalį sankcijų „Belaruskalij“ amerikiečiai jau buvo panaikinę pernai gruodį, Minskui paleidus 123 politinius kalinius.
Tuomet politikos stebėtojai ėmė svarstyti, kad Vašingtonas gali imtis spausti ES ir Lietuvą vėl leisti šių trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą.
Kalio trąšų gamybos milžinės „Belaruskalij“ produkcija per Lietuvą ir Klaipėdos uostą vežta iki 2022-ųjų vasario, kai Lietuva, argumentuodama JAV sankcijomis ir kitais nacionalinio saugumo sumetimais, jos vežimą sustabdė.
Sankcijas baltarusiškoms trąšoms po kurio laiko pritaikė ir ES, jos dar metams pratęstos vasarį.
Žmogaus teisių grupės „Viasna“ duomenimis, skelbtais iki naujausio paleidimo, Baltarusijoje yra daugiau kaip 1,1 tūkst. politinių kalinių. Daugelis jų buvo sulaikyti po ginčijamų 2020 metų rinkimų, kai kilo beprecedenčiai protestai.
Baltarusijos opozicijos atstovės Sviatlanos Cichanouskajos biuras anksčiau patvirtino, kad į Lietuvą atvykstą šie paleisti politiniai kaliniai:
„Belsat“ žurnalistė Katsiaryna Andrejeva, žmogaus teisių aktyvistė Nasta Loika, tinklaraštininkas Eduardas Palčysas, žmogaus teisių aktyvistė, dirbanti žmogaus teisių centre „Viasna“ Maria Riabkova, žmogaus teisių gynėjas, „Viasna“ valdybos narys Valentinas Stefanovičius, taip pat Kirilas Kazejus, Dzmitrijus Kubarovas, Aliaksandras Kazlyanka, Mikalajus Kulyašou, Siargejus Mavšukas, Mikita Zolotarovas, Kimas Samusenka, Pavelas Špetny, Dzianis Žalezka, Aleksejus Melnikovas.
JAV mainais atšaukia sankcijas keliems Baltarusijos subjektams, įskaitant kalio trąšų gamybos milžinę „Belaruskalij“, remdamasis valstybine žiniasklaida ketvirtadienį pranešė nepriklausomas baltarusių portalas „Zerkalo“. Taip pat iš visų sankcijų sąrašų išbrauktos „Belinvestbank“, Vystymo bankas ir Finansų ministerija.
JAV pasiuntinys J. Coale`as ketvirtadienį Minske susitiko su A. Lukašenka, Vašingtonui siekiant šimtų politinių kalinių išlaisvinimo šioje Rusijos sąjungininkėje.
Jiedu taip pat aptarė galimą A. Lukašenkos vizitą į Jungtines Valstijas.
Minskas pastaraisiais mėnesiais paleido dešimtis politinių kalinių, daugiausia dėl JAV pastangų.
Ankstesni tokie J. Coale`o vizitai lėmė kalinių paleidimą. Tarp pastaraisiais mėnesiais į laisvę išėjusių žinomiausių politinių kalinių yra Baltarusijos protestų lyderė Maryja Kalesnikava, Nobelio premijos laureatas Alesis Bialiackis, disidentas Mykola Statkevičius.
Pernai rugsėjį šalis pagal susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis irgi paleido dešimtis politinių kalinių mainais į kai kurių sankcijų sušvelninimą.
JAV siekia geresnių Lietuvos ir Baltarusijos santykių
JAV siekia, kad santykiai tarp Baltarusijos ir Lietuvos pagerėtų, pasak valstybės kontroliuojamos Baltarusijos naujienų agentūros „BelTA“, sakė JAV specialusis pasiuntinys J. Coale`as po susitikimo su A. Lukašenka.
J. Coale`o buvo paklausta apie jo susitikimą su Lietuvos premjere Inga Ruginiene trečiadienį, kurio metu Lietuvos pusė pabrėžė kontrabandinių balionų iš Baltarusijos grėsmę.
JAV specialusis pasiuntinys teigė, kad girdi, ką sako Lietuvos vadovybė ir kitų šalių vadovai, tačiau Jungtinės Valstijos šiuo atveju veikia turėdamos konkrečią misiją.
„Dirbdami su Lietuvos atstovais, matome savo tikslą. Šiuo atveju vykdome humanitarinę misiją. Norime, kad santykiai tarp Baltarusijos ir Lietuvos pagerėtų“, – jo žodžius cituoja „BelTA“.
Galimas Lukašenkos vizitas JAV
Po susitikimo Baltarusijos žiniasklaidai pateikęs komentarus J. Coale`as taip pat teigė, kad rengiamas galimas Baltarusijos vadovo vizitas į JAV.
„Mes aptarėme galimą prezidento Lukašenkos vizitą į JAV ir stengsimės jį surengti“, – sakė J. Coale`as. Pasak jo, D. Trumpas „nuolat kalba apie prezidentą Lukašenką, vadina jį savo labai geru draugu ir gerbiamu pasaulio lyderiu“.
Be to, D. Trumpas pakvietė A. Lukašenką dalyvauti būsimuose jo įsteigtos Taikos valdybos posėdžiuose. Vasario mėnesį A. Lukašenka atsisakė vykti į pirmąjį šios organizacijos viršūnių susitikimą, nes pavėluotai gavo kvietimą, turėjo „svarbesnių reikalų“, o Europos Sąjungos oro erdvė jam buvo uždaryta, paaiškino jo spaudos sekretorė Natalija Eismont.
„Prieš kurį laiką buvome nusivylę, kad prezidentas Lukašenka negalėjo atvykti į Taikos valdybos posėdį, kuris neseniai vyko Vašingtone. Tačiau prezidentas Trumpas pakvietė prezidentą Lukašenką dalyvauti bet kuriuose kituose Taikos tarybos posėdžiuose. Mes aptarėme šį klausimą. Prezidentas Lukašenka patvirtino, kad dalyvaus viename iš Taikos valdybos posėdžių“, – paaiškino specialusis JAV pasiuntinys.
Jis papasakojo apie galimą „artimą asmeninį“ A. Lukašenkos ir D. Trumpo kontaktą – tai gali būti asmeninis susitikimas arba pokalbis telefonu.
Geopolitiniai klausimai
J. Coale‘as taip pat pranešė, kad ketvirtadienį Minske vykusiose derybose buvo aptarta padėtis Irane.
„Mes aptarėme labai daug klausimų, susijusių su Baltarusijos ir JAV santykiais. Taip pat aptarėme, ką Baltarusijoje mano apie karą Irane, ką apie jį mano JAV ir kaip ši situacija vystosi. Visada labai vertinga išgirsti Baltarusijos prezidento nuomonę, nes tai visiškai kitokia nuomonė, palyginti su ta, kurią galime išgirsti Vakarų šalyse. Tai mums labai vertinga. Viską, ką čia šiandien aptarėme, būtinai perduosiu Vašingtonui“, – pareiškė D. Trumpo atstovas.
Jis pridūrė, kad taip pat buvo aptariami įvykiai Venesueloje ir kituose pasaulio regionuose.
„Ir kokį poveikį tai turi įvykiams visame pasaulyje, nes Vakarų pusrutulyje šiuo metu situacija yra labai dinamiška ir sparčiai kinta, vyksta labai daug pokyčių“, – paaiškino J. Coale`as.
Be to, toliau dirbama siekiant atnaujinti JAV ambasados Minske veiklą.
