„Kaukės nukrito“: Nawrockio veto įžiebė perspėjimus dėl „Polexito“

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis nusprendė vetuoti įstatymą, kuris leistų šaliai pasinaudoti beveik 44 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paskolomis gynybai, teigdamas, kad kariuomenę reikia stiprinti, bet tik pagal savo sąlygas. Prezidento sprendimas sulaukė šalies premjero Donaldo Tusko kritikos. Šis įspėja apie galimą „Polexitą“ – šalies pasitraukimą iš ES, jei euroskeptiškos jėgos įgaus per daug įtakos. 

„Mūšyje dėl SAFE kaukės nukrito, – rašė D. Tuskas. – Šiandien niekas nebegali abejoti, kad kiti rinkimai lems, ar Lenkija liks Europoje, ir dėl to, kas nori mus iš jos ištraukti.“

Varšuvos universiteto profesorė Renata Mienkowska-Norkienė ir LRT bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas atkreipia dėmesį, kad veto sprendimas atspindi politinius spaudimus, pagilina visuomenės poliarizaciją ir stiprina dešiniųjų partijų įtaką prieš kitus parlamento rinkimus.

R. Mienkowska-Norkienė teigia, kad prezidento sprendimas vetuoti įstatymą dėl SAFE iniciatyvos programų įgyvendinimo glaudžiai susijęs su vidaus politika ir išreikštu lojalumu dešiniųjų partijai „Teisė ir teisingumas“ (PiS). Anot jos, K. Nawrockis yra priklausomas nuo šios politinės jėgos ir jos lyderio Jaroslawo Kaczynskio, todėl veto gali būti laikomas ir politiniu signalu.

„Prezidentas buvo Jaroslawo Kaczynskio pastatytas į tokią padėtį, kurioje turėjo pasireikšti gana aiškiai, ar jis yra Kaczynskiui lojalus, ar tikrai remia dešinę [Lenkijos] politinės scenos pusę“, – kalba Varšuvos universiteto profesorė.

Ji pabrėžia, kad J. Kaczynskis jau ruošiasi parlamento rinkimams už pusantrų metų ir orientuoja savo kampaniją į dešinės pusės rinkėjus.

„Jis neieškos savo potencialių rinkėjų centre – nori eiti į dešinę ir laimėti su viena ultradešiniąja partija, [vadovaujama] Grzegorzo Brauno, atsikovodamas tuos savo rinkėjus, kuriuos prarado Brauno partijai“, – aiškina ji, turėdama omenyje augantį kraštutinių dešiniųjų populiarumą.

Renata Mieńkowska-Norkienė | E. Blažio / LRT nuotr.

Pasak R. Mienkowskos-Norkienės, sprendimui įtakos turėjo ir ekonominiai motyvai – didžioji dalis ES lėšų būtų nukreiptos į regionus, kuriuose tradiciškai stipri PiS partija.

„Jaroslawas Kaczynskis labai bijo, kad šiuos ES pinigus administruojant Donaldui Tuskui, pastarasis įgytų populiarumą būtent tuose regionuose, o „Teisė ir teisingumas“ prarastų dalį rinkėjų“, – teigia profesorė.

Gilus susiskaldymas

L. Vaičiūnas sako, kad visuomenės reakcija atspindi gilų šalies susiskaldymą. Nors parama ES išlieka, pastaraisiais metais ji silpnėja, o visuomenė vis labiau dalijasi į dvi stovyklas.

„Tikrai labai pastebimas smukimas to euroentuziazmo, kuris Lenkijoje buvo labai stipriai jaučiamas“, – nurodo L. Vaičiūnas.

„Lenkija yra padalinta beveik 50 ir 50 – žmonės gyvena informaciniuose burbuluose ir klausosi savo politinių lyderių“, – teigia jis. Pasak L. Vaičiūno, prezidento veto vertinimas taip pat išsiskiria pagal politines linijas: dešinioji pusė jį palaiko, o liberalesnės ir kairiosios jėgos vertina kritiškai.

Laurynas Vaičiūnas | S. Przerwos nuotr.

Anot pašnekovo, politiniame lygmenyje reakcijos taip pat priešingos: dešinieji kritikuoja ES, tačiau kartu tikina, kad išstojimo tikrai nebus, o liberalesnių pažiūrų valdantieji perspėja apie priešingą scenarijų.

„Valdančioji dauguma vis kartoja, kad Lenkijai gresia „Polexitas“ ir kad tai yra lėtas, kartais net sunkiai pastebimas procesas. O šis prezidento veto yra aiškus signalas, kad Lenkija krypsta į šią pusę“, – sako L. Vaičiūnas.

Apžvalgininko teigimu, ši tema jau tapo viena pagrindinių viešojoje erdvėje ir, tikėtina, išliks svarbi iki artimiausių parlamento rinkimų, dar labiau didindama politinę ir socialinę įtampą šalyje.

„Polexito“ scenarijus yra realus

R. Mienkowska-Norkienė teigia, kad „Polexito“ scenarijus yra realus. „Tam net nereikėtų referendumo – pakaktų parlamentinės daugumos“, – sako ji, pabrėždama, kad tai daro situaciją politiškai jautrią.

Vis dėlto, anot profesorės, visuomenės poliarizacija aktyviai naudojasi ir Donaldas Tuskas, siekdamas mobilizuoti proeuropietiškus rinkėjus. „Kalbėdamas apie „Polexitą“, jis gali konsoliduoti savo rinkėjus ir parodyti, kokia rimta yra dabartinė situacija“, – aiškina ji.

R. Mienkowska-Norkienė taip pat atkreipia dėmesį į radikalesnių dešiniųjų partijų augančią įtaką, kurią, jos teigimu, stiprina informacinė erdvė. „Kalbant apie G. Brauno partiją, galime pasakyti, kad juos remia labai stiprios jėgos: Rusijos dezinformacija ir amerikiečių algoritmai“, – aiškina profesorė.

Pasak jos, kadangi radikalių dešiniųjų partijų lyderiai yra ryškios asmenybės, algoritmai iškelia jų provokuojančius pasisakymus ir skandalus iki tokio lygio, kad šie pasiekia šimtus tūkstančių ar net milijonus žmonių internete.

Karolis Nawrockis | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Kartu ji pabrėžia, kad visuomenės nuomonė dėl ES lėšų nėra tokia pasidalijusi – dauguma gyventojų palaiko jų naudojimą.

„Kaip Lenkijos sąlygomis, gana ryški dauguma – apie 56 proc. žmonių – buvo už ES lėšų naudojimą, o tik 30–34 proc. buvo prieš. Tai rodo, kad prezidento veto sprendimas nevisiškai atitinka jo rinkėjų lūkesčius“, – komentuoja Varšuvos universiteto profesorė.

R. Mienkowska-Norkienė nurodo, kad jei K. Nawrockis sieks perrinkimo, jam reikės stipraus politinės partijos palaikymo, o dabartinis veto, tikėtina, buvo didesnio spaudimo iš J. Kaczynskio rezultatas.

Be to, žiūrint į dabartines realijas, dešinieji gali turėti galimybę kartu suformuoti kitą vyriausybę, sako ji. „Ir tai, žinoma, Tuskui yra gana graudus potencialus vaizdelis“, – priduria profesorė.

Viso pokalbio klausykite LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.

Parengė Ignas Ramanauskas.