Agresyvūs Kinijos Liaudies Respublikos veiksmai aplink Taivaną tapo nauja norma, nors anksčiau kiekvienas toks incidentas būtų vadintas krize. JAV vis labiau nukreipiant savo dėmesį į Ramųjį vandenyną, o europiečiams raginant susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, NATO generalinis sekretorius pabrėžia, kad Rusija gali padėti Pekinui – sukurdama problemų, kurios atitrauktų Aljanso dėmesį. Ar dvigubos atakos rizika auga?
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Per ketverius Rusijos invazijos Ukrainoje metus Maskvos ir Pekino kvazialjansas sustiprėjo.
- Rusijos ir Kinijos karinis bendradarbiavimas plečiamas.
- Pekino kariniai veiksmai prieš Taivaną būtų naudingi Maskvai, tačiau tai nėra pats tikėtiniausias scenarijus.
- Abejotina, kad Maskva pasiryžtų pradėti karinius veiksmus NATO Rytų flange, taip siekdama paremti Kinijos agresiją prieš Taivaną.
- Kinijos Liaudies Respublika jau vykdo hibridinį karą prieš Taivaną ir spaudimą tik didina.
- Pekinui svarbi Maskvos diplomatinė parama ir pasaulio valstybių požiūris.
Kvazialjansas
V. Putinas giriasi, kad jo draugystė su Kinija „neturi ribų“, bet tai nėra formalus aljansas – nepaisant paramos Rusijai siunčiant dvejopos paskirties komponentus, galimai net ginkluotę, teikdamas palydovinę pagalbą, Pekinas oficialiai pabrėžia savo neutralumą karo Ukrainoje klausimu ir neigia kaip nors padedantis Maskvai.
„Per pastaruosius ketverius metus matėme Kinijos strateginį interesą išlaikyti Rusiją arti ir remti jos invaziją Ukrainoje. Jų sudarytas kvazialjansas sustiprėjo“, – LRT.lt teigia Martenso centro Briuselyje vizituojanti bendradarbė Zsuzsa Anna Ferenczy.
Karinis Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas taip pat stiprėja: gegužę Kinija ir Rusija išplėtė savo bendras karines ir oro pajėgų pratybas, paragino intensyvinti bendradarbiavimą karinių technologijų, koordinavimo srityse. Rusija įsipareigojo parengti ir aprūpinti Kinijos oro pajėgų brigadą. Analitikai mano, kad Rusijos pajėgos dalinsis karo Ukrainoje patirtimi ruošiant Liaudies Armiją invazijai Taivane.
„Kad šios dvi šalys turi ryžto koordinuoti karinius veiksmus realiame gyvenime, o ne vien pratybose, nėra tokia jau pritempta išvada“, – sako U. A. Bėrzina-Čerenkova.
Pekino ir Maskvos sąjunga yra paremta bendrais interesais, o ne vertybėmis. Dabar Rusijos veiksmai atitinka Kinijos interesus, o jei Pekinas nuspręstų imtis veiksmų prieš Taivaną, tai galėtų būti naudinga Maskvai.
„Rusija jaučiasi priversta paremti Kiniją siekiant jos pagrindinių nacionalinių interesų, bet tai taip pat atitinka Maskvos interesus, lygiai kaip ir Kinija remia Rusiją jos pagrindinių nacionalinių interesų zonoje“, – sako Z. A. Ferenczy.
Dabar Rusija jaunesnioji partnerė sąjungoje su Kinija, todėl Pekino kariniai veiksmai prieš Taivaną neišvengiamai silpnintų kinus, o tai taip pat būtų naudinga Maskvai. „Ar to pakaktų, kad Maskva Pekinui pažadėtų: „Vyručiai, skambinkite mums, jei pulsite Taivaną, mes tą patį padarysime Baltijos šalims“, – aš nesu tikra“, – LRT.lt sako Rygos Stradinio universiteto Kinijos studijų vadovė Una Aleksandra Bėrzina-Čerenkova.
Svarbi kitokia parama
Praėjusią savaitę Kinija kelias dienas vykdė agresyvius manevrus aplink Taivaną su kariniais laivais, lėktuvais ir artilerija, treniravosi vykdyti salos blokadą ir išsilaipinimą – tai aiški žinutė Taivanui ir Vakarams, kad Xi Jinpingas ne tik deklaruoja norą prisijungti Taivaną, bet ir tam realiai ruošiasi.
Taivano prijungimo klausimas jam tampa vis aktualesnis. Praėjusį trečiadienį, baigiantis karinėms pratyboms aplink salą, Xi Jinpingas pareiškė, kad „susivienijimas (...) yra nesustabdomas“. Vakarų žvalgybos tarnybos vertina, kad Kinija gali būti pasirengusi įsiveržti į Taivaną ir bandyti jį okupuoti jau 2027-aisiais. „Politico Playbook“ žiniomis, Europos ir JAV pareigūnai jau rengia vertinimus, kaip Vakarų valstybės reaguotų ir kiek palaikytų savo demokratinį partnerį Ramiajame vandenyne.
Karinės invazijos Taivane scenarijus taip pat būtų naudingas Maskvai.
„Rusija yra chaoso veikėjas, kuo viskas blogiau – tuo jai geriau. Jei Kinija pradėtų karinius veiksmus prieš Taivaną kokia nors forma, Rusijai būtų gerai, būtų galima gauti kažkokios naudos, visas JAV dėmesys iš karto nukryptų ten“, – sako U. A. Bėrzina-Čerenkova.
Bet Z. A. Ferenczy pabrėžia, kad konvencinė invazija saloje yra mažiausiai tikėtinas scenarijus.
„Manau, turime galvoti apie hibridinį karą, kuris jau vyksta. Kinija jau kuria didelį spaudimą Taivanui, kišasi į jo vidaus politiką, formuoja viešąją nuomonę dezinformacija, dirbtiniu intelektu ir technologijomis. Vykdo karines pratybas aplink Taivaną ir projektuoja kietąją galią“, – sako analitikė.
Kinija jau yra užsitikrinusi pasaulinės supergalios, kuri kvėpuoja JAV į nugarą, statusą, todėl gali elgtis ryžtingiau globalioje arenoje, turi sąjunginių valstybių globaliuosiuose Pietuose. Bet tai Kiniją ir varžo. „Kinija pažadėjo būti kitokia nei Vakarai, nes Vakarai neįgyvendino savo pažadų, turi dvejopus standartus. Jei Kinija nori būti geresniąja globalaus valdymo alternatyva, turi svarstyti, kokių pasekmių turės jos veiksmai prieš Taivaną, – sako Z. A. Ferenczy. – Kinijos prieš Taivaną vykdomas hibridinis karas yra mažiau brangus Kinijos reputacijai.“
Todėl Pekinui veikiausiai reikėtų ne šaudmenų ar laivų, o paramos diplomatijoje.
„Kinijai reikėtų didelių pareiškimų, kad tarptautinė bendruomenė palaikytų jos poziciją dėl Taivano, kad tai yra Pekino vidaus reikalas. Tam Kinijai reikia Rusijos deklaracijų, kurios stiprintų šią poziciją, kurios neremia ES, JAV, Japonija, kitos demokratinės valstybės“, – pabrėžia F. A. Ferenczy.
Kinijos prezidentas šia linkme dirba jau ilgą laiką. Daugybėje su įvairiomis pasaulio valstybėmis pasirašytų memorandumų, susitarimų ir komunikatų yra punktas, pagal kurį tos šalys pripažįsta „vienos Kinijos“ principą, sako Z. A. Ferenczy.
Bet karinės agresijos atveju Kinija tikėtųsi iš Maskvos, kad ji nevaizduos neutralumo, o jaunesniąja partnere tapusi Rusija tokios laisvės ir neturėtų.
Ką gali Vakarai
Augantis Kinijos ir Rusijos karinis bendradarbiavimas ir ryšys dar labiau stiprina vertinimus, kad įvykiai Europoje bei Indijos ir Ramiojo vandenynų regione yra persipynę.
Net ir tiesiogiai nesikišdama į konfliktą, Europos Sąjunga patirtų milžinišką ekonominę žalą, jei Pekinas pradėtų veiksmus prieš salą, kurioje pagaminama beveik 90 proc. pažangiausių pasaulio mikroprocesorių. Kinijos Liaudies Respublika jau kontroliuoja didelę dalį pasaulio retųjų mineralų išteklių, todėl Taivano užėmimas dar labiau sustiprintų Pekino galimybes valdyti pažangiausių technologijų sektorių. JAV ir Europa ragina išlaikyti status quo Taivano sąsiauryje, o amerikiečiai ne tik kariauja prekybos karą prieš Kiniją, bet neseniai sudarė ir rekordinį sandėrį su Taivanu dėl ginkluotės pardavimo.
Ekspertai siūlo ES taip pat reikšmingai prisidėti prie Europos gynybos aprūpinant salą ginkluote iš Europos gamintojų. Bet dabar Briuselis apsiriboja raginimais laikytis santūrumo ir gauna naudos iš prekybos su komunistine Kinija. Pakeitus šią poziciją, neabejotinai lauktų Pekino ekonominė kaina.
„Nemanau, kad yra kas nors, dėl ko europiečiai imtųsi veiksmų“, – „Politico Playbook“ sakė „Merics“ direktorius Mikko Huotari. Jo nuomone, iki šiol Briuselio atsaką į kaistančią padėtį galima vadinti „atgrasymo nesėkme“.
Tačiau tokie M. Rutte pareiškimai yra bandymas įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad NATO aljansas yra svarbus ir būtinas ne vien apginti Europą nuo Rusijos, bet ir užtikrinti pačių JAV interesų saugumą Ramiajame vandenyne. Rusijos ir Kinijos bendri kariniai manevrai ir operacijų planavimas nuo Japonijos iki Filipinų rodo, kad karo Europoje ir Azijoje teatrai yra nebeatsiejami.
„Rutte komunikuoja, kad „ei, vyručiai, jūs negalite tiesiog atskirti Europos teatro nuo Indijos ir Ramiojo vandenyno teatro ir apsimesti, kad Europa yra ne jūsų problema, nes taip nėra“. Turime dvi autoritarines galias, kai kas sakytų revizionistines, ir vienos iš jų veiksmai lemia ir kitos veiksmus“, – sako U. A. Bėrzina-Čerenkova.
