Tūkstančius žmonių Vilniuje antradienį sutelkęs protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ neliko nepastebėtas Vokietijoje. Šios šalies žiniasklaida protestą sieja su platesne politine krize Lietuvoje, aptaria valdančiosios koalicijos problemas.
Straipsnis trumpai
- Vokietijos žiniasklaidos priemonės akcentuoja protesto mastą ir siūlomus įstatymų pakeitimus.
- Vyraujantis tonas yra įspėjamasis: įstatymų pataisos apibūdinamos kaip grėsmė spaudos laisvei, konstituciniams standartams ir europiniams principams.
- Vokietijos žiniasklaida pateikia protestą kaip platesnės politinės krizės Lietuvoje atspindį, minimi ir kultūrininkų protestai Lietuvoje.
- Pažymima, kad poleminius išpuolius prieš visuomeninį transliuotoją rengia „Nemuno aušra“, kurios pirmininkas R. Žemaitaitis yra nuteistas dėl antisemitinių pasisakymų.
Akcentuoja žurnalistų nešališkumą
„1991 m. sausio 13 d., kai sovietų desantininkai šturmavo Lietuvos televizijos pastatą, Eglė Bučelytė tiesiogiai transliavo reportažą iš studijos. Tą naktį, kai Kremlius norėjo jėga numalšinti Lietuvos nepriklausomybės judėjimą, ji kalbėjo tol, kol kariai išjungė transliaciją. Ji prisiminė tai, kai antradienį kalbėjo prieš maždaug 10 tūkst. demonstrantų prie Vilniaus parlamento“, – reportažą pavadinimu „Lietuva neturi tapti Vengrija“ pradeda Vokietijos kokybinės žiniasklaidos etalonu laikomo dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ naujienų portalas.
Daugelis vokiškų žiniasklaidos priemonių, kaip antai ir naujienų televizija „ntv“, radijas „Deutschlandfunk“, naujienų portalai „taz“, „DW“ „Berliner Zeitung“, akcentuojama protesto mastą – kad į jį susirinko maždaug 10 tūkst. žmonių. Reportažuose ir pranešimuose pasakojama, kad protestas nukreiptas prieš planuojamus LRT įstatymo pakeitimus, kurie palengvintų generalinio direktoriaus atleidimą ir taip atvertų kelią didesnei politinei įtakai.
Be to, pabrėžiama, kad pagrindiniai demonstracijos dalyviai yra žurnalistų organizacijos, kultūros veikėjai ir nevyriausybinės organizacijos, įspėjančios apie mažėjančią visuomeninio transliuotojo nepriklausomybę. Kai kuriuose pranešimuose minima, kad LRT jau anksčiau ėmėsi simbolinių veiksmų, pavyzdžiui, tylos minučių eteryje, kad atkreiptų dėmesį į politinį spaudimą, minima ir daugiau nei 130 tūkst. parašų sulaukusi peticija. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad protesto metu nesuteiktas žodis opozicinėms partijoms, nes žurnalistai nenori būti siejami su jokiomis politinėmis jėgomis, visuomeninis transliuotojas turi būti nepriklausomas nuo bet kokių politinių jėgų.
„Jau keletą mėnesių, visų pirma, „Nemuno aušra“ reguliariai rengia poleminius išpuolius prieš transliuotoją, teigia, kad jis yra valdomas nuo tautos nutolusios klikos. Iš tiesų, transliuotojo pranešimai jau daugelį metų pasižymi aukšta kokybe ir pastoviu nešališkumu kintančių vyriausybių atžvilgiu“, – rašo „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.
Užkliuvo Žemaitaitis
Vokietijos žiniasklaidos straipsniuose vyraujantis tonas yra įspėjamasis: planuojamos įstatymų pataisos apibūdinamos kaip grėsmė spaudos laisvei, konstituciniams standartams ir europiniams principams. „Europos Taryba ir Europos transliuotojų sąjunga taip pat išreiškė susirūpinimą dėl šių teisės aktų iniciatyvų“, – rašo naujienų agentūra „dpa“. Tai mini tarptautinės naujienų agentūros AFP Vokietijos redakcija, kuri priduria, kad Lietuva stoja į rikiuotę su kitais neigiamais pavyzdžiais: „Visuomeniniai transliuotojai patiria vis didesnį politinį ir finansinį spaudimą ir kitose ES valstybėse. Vyriausybės bando išplėsti savo kontrolę transliuotojams, be kita ko, darant įtaką vadovybės struktūroms ir žurnalistų darbui.“
Informuojant apie protestą Vilniuje Vokietijos žiniasklaida pateikia jį kaip platesnės politinės krizės Lietuvoje atspindį. Minimi ir kultūrininkų protestai Lietuvoje. Pranešimuose atkreipiamas dėmesys į valdančiąją partiją „Nemuno aušra“, ji pristatoma kaip populistinė radikali dešinioji partija, kuri yra pagrindinė reformos iniciatorė, o jos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pristatomas kaip nuteistas dėl antisemitinių pasisakymų. „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ mini ir daug atgarsių sulaukusį politiko išpuolį socialiniame tinkle „Facebook“, kai R. Žemaitaitis spekuliavo tariamai žydiška Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) generalinio direktoriaus Arūno Gelūno kilme.
