Europos Parlamentas (EP) trečiadienį Strasbūre surengė diskusijas dėl Europos Sąjungos (ES) atsako į nuolatinius oro erdvės pažeidimus ir kritinės infrastruktūros sabotažą, kuriuos vykdo Rusija ir Baltarusija. Dauguma europarlamentarų palaikė Lietuvą, smerkė Maskvos ir Minsko veiksmus bei ragino imtis atsakomųjų priemonių.
„Neabejotina, kad prieš Europą vykdoma sisteminga hibridinė kampanija“, – kalbėjo Europos komisarė Roxana Mînzatu ir žadėjo ginti bet kurią ES dalį. Anksčiau kaip kovos priemonę ji išskyrė neseniai pasiūlytą antidroninę iniciatyvą.
Dauguma pasisakiusių EP narių irgi ragino stiprinti Rytų sienos gynybą ir kovą su Rusijos bei Baltarusijos hibridinėmis atakomis, kurios vykdomos ne tik prieš Lietuvą, bet ir kitas ES šalis – Lenkiją, Daniją, Belgiją ir t. t. Aktyviai šiuo klausimu pasisakė ir Lietuvos atstovai ES.
„Mano tėvynė Lietuva gyvena nuolatinio hibridinio karo sąlygomis“, – dramatiškai pradėjo Petras Auštrevičius ir ragino ES duoti „tvirtą atsaką“.
Virginijus Sinkevičius pažymėjo, kad ES niekaip nesugeba sutarti dėl įšaldytų Rusijos lėšų panaudojimo, toliau perka rusiškus energetinius išteklius ir taip finansuoja tas pačias hibridines atakas. Rasa Juknevičienė ragino taikyti sankcijas Baltarusijai, nes esą tik tokią kalbą supranta Aliaksandro Lukašenkos režimas. Apie spaudimą per sankcijas kalbėjo ir Vilija Blinkevičiūtė, ir Liudas Mažylis, ir Dainius Žalimas.
Tik vienas Lietuvos atstovas išsiskyrė. Prieš kelias savaites Baltarusijos ambasadoje Briuselyje apsilankęs Petras Gražulis baigiantis trečiadienio diskusijai pasiskundė, kad niekas nenorėjo atsakyti į jo klausimus, o po to puolė kaltinti, esą kontrabandos pelnu „dalinasi aukščiausi Lietuvos teisėtvarkos pareigūnai“, ir ginti Baltarusiją.
„Lukašenka prašo: sudarykime darbo grupę aukščiausiu lygiu ir spręskime tas problemas. Jūs atsisakote, jums ne lygis“, – aiškino politikas, priklausantis radikalios dešinės „suverenų“ frakcijai, kuri, kaip rodo šią savaitę paviešintas „EUobserver“ ir kitų žiniasklaidos priemonių bendras tyrimas, yra prorusiškiausia, nes balsavo prieš visas rezoliucijas, smerkiančias Rusiją bei palaikančias Ukrainą.
Lukašenka prašo: sudarykime darbo grupę aukščiausiu lygiu ir spręskime tas problemas. Jūs atsisakote, jums ne lygis.
P. Gražulis
Tai ne pirmas kartas, kai sovietiniu disidentu prisistatantis P. Gražulis rodo simpatijas Baltarusijos režimui. Spalio mėnesį svarstant rezoliuciją, kuria buvo pasmerktos A. Lukašenkos režimo vykdomos represijos ir išreikštas solidarumas su jo oponentais, politikas klausė: „Mūsų izoliacinė politika Baltarusijos atžvilgiu – ar nepagalvojat, kad gal labai naudinga Putinui?“ Jis pripažino, kad A. Lukašenka yra diktatorius, bet esą izoliacinė politika stumia jį į V. Putino glėbį. P. Gražulis taip pat sukritikavo ES sankcijas „Belaruskalij“, nes jos neva labai naudingos Rusijai.
Beje, minimoje spalio mėnesį priimtoje EP rezoliucijoje taip pat paminėtos balionų atakos prieš Lietuvą: „Režimas taip pat palengvino arba toleravo bepiločių orlaivių ir meteorologinių balionų įsibrovimą iš Baltarusijos teritorijos į kaimyninių ES valstybių narių oro erdvę, o dėl tokių įsibrovimų kyla pavojus aviacijai, dėl jų šalys priverčiamos uždaryti oro uostus ir tai kelia grėsmę šių šalių saugumui ir ekonomikai.“ Šią rezoliuciją palaikė visi Lietuvos atstovai EP.
Sausio mėnesį EP taip pat priėmė rezoliuciją, kurioje pasmerkė A. Lukašenkos režimą ir tuomet planuotus jo rinkimus. Du iš vienuolikos Lietuvos atstovų, t. y. Waldemaras Tomaszewskis ir P. Gražulis, šios rezoliucijos nepalaikė.
