„Neturėtume sudaryti įspūdžio, kad Rusijos hibridinė kampanija yra labai sėkminga ir daro didžiulį poveikį“, – interviu LRT ragina NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Borisas Ruge`as, kalbėdamas apie pasikartojančias Maskvos provokacijas.
Taip aukštas NATO pareigūnas teigia po vizito Lietuvoje, kur, kartu su saugumo politikos patarėjais iš visų 32 Aljanso valstybių, dalyvavo posėdžiuose: „Tai buvo puiki galimybė apsilankyti Vilniuje ir savomis akimis suprasti situaciją rytiniame sparne.“
Tai jau penktas už saugumo politiką atsakingo NATO vadovo pavaduotojo vizitas Lietuvoje. Bet šis kartas – kiek kitoks. Pastaraisiais mėnesiais apie Europoje vykstantį karą primena nuolat kontrabandą gabenančių balionų stabdomas Vilniaus oro uosto darbas.
Ar tai viso labo naujas būdas kontrabandininkams gabenti cigaretes, ar tyčinė Baltarusijos operacija, siekiant sukelti paniką? Nepanikuoti raginantis B. Ruge`as sako, kad NATO tai vertina, bet, jei paaiškės blogi Minsko ketinimai, esą atsakas bus.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- B. Ruge`as siūlo į Rusijos hibridinę kampaniją reaguoti šalta galva.
- Paaiškėjus, kad Baltarusija sąmoningai trikdo Lietuvą, siųsdama kontrabandos balionus, atsakas bus.
- Drastiškų pokyčių po JAV pajėgų peržiūros Europoje B. Ruge`as nesitiki, o pasitraukę pajėgumai galėtų būti pakeisti europiečių kariais.
- Nėra sutarimo numušinėti NATO šalių link skrendančių dronų ar raketų virš Ukrainos.
- Neaišku, ką omenyje turėjo apie atnaujinamus branduolinius bandymus prakalbęs D. Trumpas, bet JAV prezidentas palaiko branduolinių ginklų kontrolę.
Interviu LRT jo taip pat teiravosi apie jau kurį laiką sklandantį sumanymą numušti skraidančius objektus dar prieš jiems patenkant į NATO teritoriją. Atsakymas primena apie Aljanso esmę – visus sprendimus sąjungininkai priima bendru sprendimu ir kol kas jie tam nepritaria: „Mūsų darbas yra ginti sąjungininkų teritoriją ir oro erdvę. Šiuo metu nėra ketinimų Ukrainos oro erdvėje pradėti numušinėti dronų ar balistinių raketų.“
LRT.lt kviečia skaityti visą interviu:
– Per susitikimus Lietuvoje, esu tikras, aptarėte ir įtampą su Baltarusija. Kontrabandą iš Baltarusijos gabenantys balionai ne kartą sutrikdė Vilniaus oro uosto darbą. Yra du požiūriai: vieni sako, kad tai kontrabandos gabenimo operacija. Kiti teigia, kad tai negalėtų vykti be Baltarusijos valdžios. Koks NATO vertinimas?
– Kaip suprantu, tai yra reiškinys, kuris tam tikru mastu vyksta jau kurį laiką, tačiau pastaruoju metu tokių balionų skaičius labai išaugo. Todėl mes stengiamės tai suprasti. Artimai bendraujame su kolegomis Lietuvoje. Manau, kad mūsų hibridinių grėsmių ekspertai tai įvertins ir suformuosime nuomonę.
Gali būti abu elementai – ir finansinis motyvas uždirbti iš cigarečių kontrabandos, ir politinis motyvas, hibridinė operacija, siekiant paveikti Lietuvą. Nenoriu dabar spėlioti apie proporcijas, bet manau, kad tikriausiai yra abu elementai.
Kalbant apie rytinį sparną plačiau, matome daug Rusijos hibridinės veiklos. Tai stebime ir Vidurio bei Vakarų Europoje – tai vyksta daugelyje NATO šalių. Čia, rytiniame flange, be abejo, turėjome problemų su dronais, oro erdvės pažeidimais ir pan.
Manau, labai svarbu nepasiduoti šiai Rusijos kampanijai ir neperdėti ją vertinant. Oro erdvės pažeidimai ir dronų įskridimai yra nemalonūs, mes dirbame tai valdant. NATO įsteigė padidinto budrumo misiją „Rytų sargybinis“, rytiniame sparne dislokuota daugiau orlaivių, jutiklių, geriau integruojami turimi pajėgumai.
Bet neturėtume sudaryti įspūdžio, kad Rusijos hibridinė kampanija yra labai sėkminga ir daro didžiulį poveikį. Kai kur poveikis yra – suprantu, kad, pavyzdžiui, balionai ne kartą sutrikdė oro eismą. Tad tai yra rimta. Bet nesuteikime Rusijai per daug nuopelnų. Turime priemonių su tuo tvarkytis: oro policijos misiją, orlaivius iš Italijos ar Vokietijos, įsitraukia ir Švedija, Suomija.
– Kalbant apie incidentus, kaip, pavyzdžiui, Lenkijos oro erdvę prieš kelis mėnesius pažeidę dronai: dalis sako, kad NATO atsakas yra per daug pasyvus ir sutelktas į atskirų NATO valstybių kompetenciją. Yra sakančiųjų, kad galėtume atsakyti ir, tarkime, apsaugant Vakarų Ukrainos oro erdvę – ar NATO svarsto ką nors panašaus?
– Kaip sakiau, pagrindinis NATO atsakas į tai yra būtent „Rytų sargybinis“. Šią iniciatyvą pradėjo vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas JAV generolas Alexusas Grynkewichius. Jos tikslas – rytiniame sparne dislokuoti daugiau orlaivių, oro gynybos sistemų, radarų, visa tai integruoti.
Dronai yra iššūkis, to negalime paneigti. Turime koreguoti savo laikyseną, kurti daugiau priemonių. Kai kuriais atvejais tai nėra vien karinis klausimas. Jeigu pažvelgsime į tai, kas vyksta Vidurio Europoje, toli nuo rytinio sparno, priemones turi turėti ir policija. Tuo užsiimti turi ir vidaus reikalų ministrai, ne tik kariuomenė. Tačiau akivaizdu, kad mums reikia geriau suprasti, kas vyksta aplink. Ir tada mums reikia geresnių priemonių tai spręsti, numušti dronus, jei tikrai prireiktų.
– Perklausiu darkart: jeigu matome droną, kuris netrukus pažeis Lenkijos oro erdvę, ar nebūtų logiška jį numušti virš Ukrainos ar Baltarusijos?
– Mūsų darbas yra ginti sąjungininkų teritoriją ir oro erdvę. Šiuo metu nėra ketinimų Ukrainos oro erdvėje pradėti numušinėti dronų ar balistinių raketų, priartėjusių prie mūsų oro erdvės. Atskiros valstybės tai siūlo daryti, bet kol kas dar to nenusprendėme.
– Ar galėtumėte paaiškinti kodėl? Kokie argumentai?
– NATO pozicija šiuo klausimu yra tokia, kad mes ginsime savo oro erdvę ir teritoriją. Tiekiame ir didžiulę paramą Ukrainai. Visai neseniai vokiečiai perdavė papildomas „Patriot“ sistemas. Taigi mes padedame Ukrainai apsiginti. Tai labai sudėtinga, bet nuolatos labai stengiamės siųsti Ukrainai įrangą apsiginti nuo Rusijos oro smūgių. Tačiau nėra jokio sprendimo, jokio NATO sutarimo pradėti operacijas Ukrainos oro erdvėje.
Šiuo metu nėra ketinimų Ukrainos oro erdvėje pradėti numušinėti dronų ar balistinių raketų, priartėjusių prie mūsų oro erdvės.
B. Ruge`as
– Grįžtant prie balionų: jeigu paaiškės, kad tai tyčiniai Baltarusijos režimo veiksmai, kokio atsako galima tikėtis?
– Manau, pirmasis žingsnis yra suprasti situaciją. Todėl palaikysime glaudų ryšį su kolegomis Lietuvoje, kad geriau suprastume, kas čia vyksta – kokia yra jūsų analizė, palyginsime vertinimus. Ir jeigu iš tiesų tai yra kampanija, kurią koordinuoja Baltarusija, tuomet turėsime svarstyti galimas opcijas. Manau, tai bus svarstoma NATO, Europos Sąjungoje. Imsimės veiksmų.
– Pereikime prie santykių su JAV – laukiame pajėgų peržiūros Europoje. Ar NATO Europos sąjungininkai planuoja kompensuoti, jei tam tikri daliniai ar pajėgumai būtų atitraukti, pavyzdžiui, iš rytinio sparno?
– Jau ilgą laiką žinome, kad JAV susiduria su didžiuliu iššūkiu Indijos–Ramiojo vandenyno regione. Kodėl? Nes Kinija itin sparčiai stiprina savo kariuomenę: laivyną, oro pajėgas, strategines raketines pajėgas. Todėl, manau, JAV laikui bėgant skirs daugiau karinių išteklių šiam regionui, siekdamos išlaikyti karinę pusiausvyrą.
Taip pat žinome, kad europiečiai turi skirti daugiau dėmesio savo saugumui. Apie tai buvo Hagoje vykęs viršūnių susitikimas, kuriame priimtas tikrai istorinės svarbos sprendimas – 32 sąjungininkai įsipareigojo per dešimt metų pasiekti 5 proc. BVP finansavimą saugumui ir gynybai. Tai milžiniška. To nebuvo nuo Šaltojo karo pabaigos.
Pajėgų peržiūra dar nepaskelbta. Turėsime palaukti. Žinoma, Jungtinės Valstijos jau priėmė sprendimą sumažinti karių skaičių Rumunijoje. Tačiau faktas, kad net ir po šio pokyčio Europoje yra daugiau amerikiečių karių nei didelio masto invazijos į Ukrainą pradžioje.
Nesitikiu drastiškų pokyčių.
B. Ruge`as
Generalinis sekretorius palaiko labai glaudų kontaktą su prezidentu Donaldu Trumpu, ir mes nuolat aptariame šiuos klausimus NATO formatu. Taigi palaikome labai glaudų dialogą su JAV. Ir, žinoma, visi supranta būtinybę išlaikyti reikiamą atgrasymo ir gynybos lygį, taip pat ir euroatlantiniame regione.
– Tačiau, jeigu dalis Jungtinių Valstijų karių perkeliama iš Rumunijos, ten visgi lieka mažiau sąjungininkų pajėgų. Ar NATO sąjungininkai svarsto galimybę tai kompensuoti, pavyzdžiui, vietoje JAV karių siųsti Vokietijos, Prancūzijos ar kitų šalių karius?
– Manau, tai įmanoma, nors nežinau, ar sprendimai jau yra priimti. Tačiau jūs teisus – jei laikui bėgant Jungtinės Valstijos šiek tiek sumažins savo pajėgų skaičių Europoje, nors nemanau, kad tai bus daroma drastiškai, tuomet kyla klausimas, kaip Europos sąjungininkai ir Kanada galėtų tai kompensuoti. Bet aš nesitikiu drastiškų pokyčių.
– NATO sąjungininkai Europoje turi akivaizdžių pažeidžiamumų, ypač kalbant apie įgalinimo pajėgumus [angl. enablers – pajėgumai, kurie padeda kare, pvz., logistika, žvalgyba ir t. t.]. Ar JAV pakeitus laikyseną Europoje, turime terminą, iki kada Europos sąjungininkai galėtų tai kompensuoti? Kitaip tariant, kada galėtume būti mažiau priklausomi nuo JAV?
– Manau, kad negalime apibendrinti, nes skirtingi pajėgumai ar sistemos labai skiriasi. Bet esmė ta, kad Hagoje Europos valstybės įsipareigojo per dešimtmetį žymiai padidinti gynybos finansavimą.
Pavyzdžiui, nevardijant visų šalių, Švedijoje ar Suomijoje gynybos išlaidų augimas vyksta greičiau, nei numatyta Hagos susitarime. Vokiečiai jau pareiškė, kad nori iki 2030-ųjų, o ne iki 2035-ųjų, pasiekti 3,5 proc. BVP pamatinėms gynybos išlaidoms, kurios yra esminis matas. Švedai nori iki 2030-ųjų pasiekti 3 proc. Čia, Lietuvoje, ir jums nereikia to priminti, jau kitąmet planuojate viršyti 5 proc.
Taigi matome, kad daugelis Europos sąjungininkų supranta, jog reikia judėti greitai. Turime ribojantį veiksnį – gynybos pramonės pajėgumus, bet ir tuo aktyviai užsiimame.
– Viena iš jūsų atsakomybių einant generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigas yra branduolinis atgrasymas. Neseniai JAV prezidentas pareiškė apie atnaujinamus branduolinius bandymus, nors daug detalių apie tai neatskleidė. Mano klausimas – ar NATO išties planuoja aktyviai išbandyti branduolinius ginklus juos detonuojant, atsakant į tai, ką daro Kinija ir Rusija?
Pradėkime nuo Rusijos ir Kinijos. Kinijos atveju matome masinę strateginio branduolinio arsenalo plėtrą, kai Kinija siekia tapti branduoline galybe, prilygstančia JAV ir Rusijai. Tai būtų didžiulis pokytis. Ir tai galime pamatyti gana greitai, galbūt per penkerius metus.
Tuo tarpu, kaip Vladimiras Putinas mums primena kone kas savaitę, Rusija turi didelį branduolinį arsenalą. Jie kuria sistemas ir pan.
Tad ir Pekinas, ir Maskva – kiekvienas savaip stiprina savo branduolinius pajėgumus. O Rusija ypač elgėsi neatsakingai, kalbėdama apie savo branduolinį arsenalą ir grasindama NATO sąjungininkams branduoliniais ginklais viena ar kita forma. To nereikia pamiršti.
Dėl kitų šalių bandymų programų nurodžiau Karo departamentui pradėti mūsų branduolinių ginklų bandymus lygiaverčiais pagrindais.
D. Trumpas (2025 m. spalio 30 d.)
NATO ne kartą sakė, kad, kol egzistuoja branduoliniai ginklai, NATO liks branduoliniu aljansu. Turime turėti branduolinį atgrasymą, nes mūsų kaimynė Rusija bando naudoti šiuos ginklus tam, kad mus priverstų paklusti, pastumti tam tikra kryptimi, pvz., nustoti remti Ukrainą. Mes nenustojome, bet rusai vis tiek bandė. Tad turime išlaikyti savo branduolinio atgrasymo pajėgumus, kurių stuburas yra JAV strateginis branduolinis atgrasymas.
Prezidentas D. Trumpas kalbėjo apie branduolinių bandymų atnaujinimą ir, manau, dar nepakankamai aišku, ką jis turėjo omenyje. Bet galiu pasakyti, kad prezidentas D. Trumpas labai domisi ginklų kontrole. Tai man primena tai, ką girdėjau iš prezidento Ronaldo Reagano prieš kelis dešimtmečius. Jis labai siekė išlaikyti ir stiprinti ginklų kontrolę, nes labai nerimavo dėl masinio naikinimo ginklų ir su jais susijusių pavojų.
Prezidentas D. Trumpas yra šiek tiek panašus. Rugsėjo pabaigoje buvau Niujorke ir girdėjau jo kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, kurioje jis pabrėžė savo norą matyti ginklų kontrolės susitarimus tarp JAV, Rusijos ir Kinijos. Tad tai, manau, yra gana reikšminga. NATO požiūriu ginklų kontrolė susijusi su atgrasymu ir gynyba.
Viena vertus, mes siekiame išlaikyti savo branduolinį arsenalą ir atgrasyti Rusijos Federaciją. Antra vertus, esame labai atviri dialogui su Rusija ir ateityje su Kinija, kalbant apie rizikų mažinimą ir strateginio stabilumo išlaikymą, kad būtų sumažinta atsitiktinio ar kitokio branduolinio konflikto tikimybė.
