„Jis jaučia spaudimą iš visų pusių“: ar tai privers Putiną sėsti prie derybų stalo?

„Neseniai JAV ir Jungtinei Karalystei įtraukus „Rosneft“ ir „Lukoil“ į sankcijų sąrašą, siekiama priversti Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo ir užbaigti šį karą. Tikimasi, kad šie veiksmai ženkliai sumažins Rusijos pajamas iš naftos, o tai privers V. Putiną priimti šiuos sudėtingus sprendimus“, – interviu LRT teigė sankcijų ekspertė iš „Atlantic Council“ Kimberly Donovan.

– Ar galime sakyti, kad Amerika, įvesdama sankcijas Rusijos naftos milžinėms „Rosneft“ ir „Lukoil“, atliko darbą už Europos Sąjungą?

– Manau, kad tai yra šiek tiek sudėtingiau.

Galvoju, kad prezidento Donaldo Trumpo pareiškimais buvo siekiama parengti Europą sankcijoms, kurias neseniai įvedė Jungtinės Valstijos, ir duoti suprasti, kad tikrai reikia nutraukti Rusijos energijos išteklių importą.

JAV žingsniai iš tiesų gana gerai papildo veiksmus, kuriuos Europos Sąjunga ir įvairios valstybės jau daro savarankiškai, įskaitant visas sankcijas šešėliniam laivynui, kainų ribų sumažinimą, taip pat Jungtinės Karalystės neseniai nustatytas sankcijas „Rosneft“ ir „Lukoil“.

Sudėję visus šiuos veiksmus, galime matyti tam tikrą koordinavimo ir bendradarbiavimo lygį.

– Yra šalių, kurios importuoja naftą tiesiogiai, yra šalių, kuriose yra Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, ir yra šalių, kuriose yra daug „Lukoil“ degalinių, pavyzdžiui, Belgija. Tiesa, tai yra franšizės. Ar sankcijos turės įtakos visiems šiems atvejams? Ar tai yra eros pabaiga – tiek Rusijos išteklių Europoje, tiek Europos importo iš Rusijos?

– Manau, galima taip apibūdinti, tai bent jau kol kas atrodo kaip visos eros pabaiga.

Taip pat sutinku, kad, neseniai JAV ir Jungtinei Karalystei įtraukus „Rosneft“ ir „Lukoil“ į sankcijų sąrašą, siekiama priversti V. Putiną sėsti prie derybų stalo ir užbaigti šį karą. Tikimasi, kad šie veiksmai ženkliai sumažins Rusijos pajamas iš naftos, o tai privers V. Putiną priimti šiuos sudėtingus sprendimus.

Tačiau šiuo metu labai sunku nustatyti, kuria linkme viskas eis. Taigi manau, kad Europos šalys turėtų ruoštis ilgam laikotarpiui.

Beje, buvo labai įdomu stebėti, kaip greitai visoje Europoje įvairios šalys prisitaikė ir per labai trumpą laiką, tiesiog per pastaruosius kelerius metus, surado alternatyvių energijos šaltinių.

Tai taip pat yra gana aiškus signalas, kad baigiasi Rusijos dominavimo Europos energetikos srityje era, nes Europa ne tik sumažino savo priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų, bet ir ieškojo kitų alternatyvių šaltinių.

Manau, jog tai taip pat yra gana aiškus signalas, kad baigiasi Rusijos dominavimo Europos energetikos srityje era, nes Europa ne tik sumažino savo priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų, bet ir ieškojo kitų alternatyvių šaltinių. Dabar tai sukuria dar didesnę konkurenciją energetikos srityje.

Net jei galiausiai sankcijos Rusijai būtų panaikintos, įvairios Europos šalys nebėra priverstos importuoti naftos ir dujų.

– Jei tai franšizės, ar joms taip pat bus taikomos sankcijos?

– Tai priklauso nuo nuosavybės struktūros.

Užsienio aktyvų kontrolės biuro (OFAC) sprendimuose yra svarbi taisyklė dėl 50 proc. nuosavybės ir kontrolės aspekto. Taigi reikės peržiūrėti daug teisinių sutarčių, susijusių su franšizėmis.

Manau, kad 50 proc. taisyklė OFAC sankcijoms yra labai svarbi, ir jei „Lukoil“ iš tiesų valdo 50 proc. ar daugiau šių franšizių, tada taip, techniškai jiems būtų taikomos sankcijos. Šis klausimas turės būti išspręstas per ateinančius mėnesius.

Be to, įdomu tai, kad yra numatytas pereinamasis laikotarpis. Paskelbus apie šias sankcijas, OFAC buvo išduota licencija, kuri leidžia atlikti teisinius patikrinimus per pereinamąjį laikotarpį iki lapkričio 21 d.

Taip pat buvo keletas atvejų, kai įvairios įmonės, pavyzdžiui, Vokietijoje, kreipėsi į OFAC dėl papildomų licencijų, kad galėtų tęsti veiklą arba pratęsti laikotarpį, kurio joms reikia, kad galėtų iš tikrųjų sumažinti riziką ir užbaigti savo veiklą.

– Kiek sankcijos paveiks Rusiją? Apie kokias sumas kalbame?

– Manau, kad dar per anksti pasakyti, kokios bus faktinės išlaidos ir sumos doleriais. Tačiau pasirodė keletas tikrai įdomių pranešimų, pavyzdžiui, „Bloomberg“ šią savaitę paskelbė, kad pastebėjo neiškrautos, tiesiog jūroje stovinčios Rusijos naftos padidėjimą 25 proc. T. y. šiuo metu jūroje yra apie 380 mln. barelių naftos, kurios niekas nenori pirkti. Tai yra gana geras rodiklis, parodantis, kokį poveikį jau daro šios sankcijos.

T. y. šiuo metu jūroje yra apie 380 mln. barelių naftos, kurios niekas nenori pirkti. Tai yra gana geras rodiklis, parodantis, kokį poveikį jau daro šios sankcijos.

Tačiau, nepaisant to, sankcijų įgyvendinimas bus labai svarbus, nes, kaip žinia, Rusijai naudinga parduoti naftą. Vis dar bus šalių ir įmonių, kurios bandys pirkti pigios naftos. Taigi sankcijų vykdymas bus labai svarbus, siekiant užtikrinti, kad niekas nepirktų tos naftos, o jei kas nors ją pirktų, tuomet turėtų būti patrauktas atsakomybėn. Tai dar vienas dalykas, kurį turime stebėti.

– Kokį poveikį šios sankcijos gali turėti naftos kainoms? Tai taip pat svarbus aspektas, prisimenant energetikos krizę. Ar kai praktiškai neliks rusiškos naftos, kuro kainos Europoje pakils?

– Įdomu tai, kad šiuo metu yra daug prieinamos naftos. Persijos įlankos šalys sparčiai didina jos gavybą, o tai padeda suvaldyti naftos kainas.

Svarbu pažymėti, kad artėja žiema, kai paprastai dėl šildymo ir panašių dalykų padidėja naftos paklausa. Tačiau manau, kad bus įdomu stebėti, kaip viskas klostysis, ypač dėl suskystintų gamtinių dujų. JAV dabar yra pagrindinė dujų eksportuotoja į Europą.

O kalbant apie naftą – daug jos dabar gaunama iš Persijos įlankos šalių, jos bando kompensuoti Rusijos naftos trūkumą. Tiesa, sunku tai pavadinti trūkumu, nes naftos yra daug, bet niekas nenori jos pirkti.

Be to, yra ir daugiau įdomių dinamikos aspektų. Kinija, kuri buvo viena iš pagrindinių Rusijos naftos importuotojų, dabar taip pat ieško alternatyvų. Žinoma, ji vis dar perka naftą iš kitų režimų, kuriems taikomos sankcijos, pavyzdžiui, Irano ir Venesuelos. Bet kartu matome, kad dėl didėjančio kinų perėjimo prie elektrinių transporto priemonių ir kitų ekologiškų technologijų jų naftos paklausa iš tiesų pradeda mažėti.

Manau, tai taip pat įdomus aspektas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, nes jei paklausa apskritai sumažės, tai gali turėti įtakos naftos kainoms.

– Ar galime teigti, kad šios sankcijos yra milžiniškos, ir kiek tikėtina, kad jos privers V. Putiną sėsti prie derybų stalo?

– Tikiuosi, kad taip bus. Manau, kad jis jaučia spaudimą iš visų pusių. Jei tai būtų tik JAV, tik ES ar tik Jungtinė Karalystė, sankcijų poveikis būtų ribotas. Bet kai visos šalys dirba kartu, V. Putinas tikrai pradeda jausti spaudimą.

Keletas rodiklių rodo, kad Rusijos ekonomika tikrai nėra labai geros būklės. Ekonomistai prognozuoja, kad Maskvai teks pradėti dar labiau išnaudoti nacionalinį socialinės gerovės fondą. Palūkanų normos išlieka gana aukštos, apie 8 proc., o infliacija viršija 16 proc.

Tai nėra geri rodikliai stipriai ekonomikai. Mes žinome, kad Rusijos ekonomika jau pastatyta ant karo bėgių ir didelė dalis produkcijos yra tiesiog daiktai, kurie naudojami karui.

Taigi rusai labai priklauso nuo naftos, kurią gali parduoti. Manau, kad šios sankcijos, be ES sankcijų šešėliniam laivynui ir ES draudimo pirkti rusišką naftą bei kainų ribos sumažinimo, yra dalykai, kurie galiausiai turės įtakos Rusijos pelnams ir Rusija pradės jausti šių veiksmų ekonominį poveikį.

Kitas, mano manymu, labai svarbus aspektas yra tai, kad Rusija taip pat pradeda jausti sunkumus finansų sektoriuje, nes jai tampa daug sunkiau pervesti pinigus ir atlikti įvairias operacijas. Vienas iš svarbiausių to ženklų yra tai, kad V. Putinas visiškai pakeitė savo poziciją dėl kriptovaliutų naudojimo.

Kaip ir bet kokio tipo finansinių veiksmų atveju reikia leisti jiems įsibėgėti. Jie nedaro poveikio greitai, bet tai įvyks per ateinančius kelis mėnesius.

Pastaraisiais metais kriptovaliutos Rusijoje buvo neteisėtos, o dabar jos yra legalizuotos, kad jas galėtų naudoti elitas ir oligarchai. Taip pat pranešama, kad aiškinamasi, kaip galima jas panaudoti tarpvalstybinėje prekyboje. Todėl taip pat labai svarbu, kad į paskutinį, 19-ąjį, ES sankcijų paketą buvo įtraukta kriptovaliuta. Manau, tai yra svarbus žingsnis, nes taip bandoma užkirsti kelią papildomoms priemonėms, kurias Rusija naudoja siekdama gauti ir pervesti pinigus.

Taigi, manau, kad tai turės reikšmingų pasekmių. Tiesiog kaip ir bet kokio tipo finansinių veiksmų atveju reikia leisti jiems įsibėgėti. Jie nedaro poveikio greitai, bet tai įvyks per ateinančius kelis mėnesius.