Vengrijos opozicijos lyderis Peteris Magyaras teigia, kad, jam laimėjus ateinantį pavasarį numatytus parlamento rinkimus, nereikėtų tikėtis staigaus Rusijos iškastinio kuro importo stabdymo.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Šis klausimas yra labai svarbus siekiant sumažinti Rusijos gaunamas pajamas, kurias ji naudoja karui Ukrainoje finansuoti, todėl tiek Europos Sąjunga, tiek Jungtinės Valstijos ragina šalis riboti importą.
„Mes nenorime atsisakyti (rusiškų energijos šaltinių) rytoj, bet planuojame tai padaryti iki 2035 m., – interviu „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) Vengrijos tarnybai sakė P. Magyaras. – Tai nereiškia, kad mes nebepirksime iš (Rusijos), tai reiškia, kad mes ieškosime pigiausių ir saugiausių (šaltinių). Jei kiltų energetikos krizė, turėtų būti bent keletas būdų, kaip patenkinti Vengrijos energijos poreikius.“
P. Magyaro pozicija yra svarbi, nes jo partija „Tisza“ daugumoje viešosios nuomonės apklausų gerokai lenkia Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano partiją „Fidesz“. Kai kurios neseniai atliktos apklausos rodo, kad šios partijos persvara siekia apie 20 procentinių punktų. V. Orbanas įspėjo, kad, P. Magyarui laimėjus rinkimus, Vengrijos laukia „chaosas ir skurdas“.
Šiuo metu Vengrija iš Rusijos importuoja apie 95 procentus visų jai reikalingų gamtinių dujų, o 2025 m. pirmąjį pusmetį ji iš Rusijos gavo apie 92 procentus visos importuojamos naftos.
Glaudžius ryšius su Maskva palaikantis V. Orbanas tvirtai gynė šiuos susitarimus, teigdamas, kad jie atitinka Vengrijos nacionalinius interesus.
RFE / RL Vengrijos tarnyba keletą kartų kreipėsi į ministro pirmininko kanceliariją prašydama organizuoti interviu su V. Orbanu (paskutinis prašymas išsiųstas spalio 14 d.), tačiau atsakymo nesulaukė.
ES yra užsibrėžusi tikslą atsisakyti Rusijos energijos importo daug anksčiau, nei numato P. Magyaras, t. y. iki 2027 m. Ji planuoja tai padaryti taikydama ES vidaus rinkos taisykles, o tai reiškia, kad labiausiai nuo rusiškų energijos išteklių tiekimo priklausančios Vengrija ir Slovakija negalės vetuoti šio sprendimo.
V. Orbaną palaikantis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino įvesti antrinius muitus Rusijos naftą importuojančioms šalims ir pareiškė, kad 25 proc. JAV muitai Indijai yra pavyzdys, kuris gali būti taikomas ir kitur.
D. Trumpas paragino Europos šalis pasielgti taip pat ir pačioms nustoti pirkti rusišką naftą.
Magyaras giria Trumpą
Nors P. Magyaras nepažadėjo, kad artimiausiu metu bus atsisakyta V. Orbano pozicijos dėl energijos išteklių importo, jis užsiminė, kad jo požiūris į karą Ukrainoje bus kitoks.
V. Orbanas ne kartą blokavo arba stengėsi sušvelninti ES sankcijas Rusijai ir pasisakė prieš ginklų tiekimą Kyjivui.
„Panašu, kad prezidentas D. Trumpas nenaudoja tų metodų, kurių tikėjosi V. Orbanas... Kad jis atšauks visą paramą ukrainiečiams, sustabdys ginklų tiekimą; (vietoj to) jis bando daryti spaudimą rusams visiškai priešinga kryptimi ir priversti juos sudaryti taiką arba bent jau paliaubas. Yra požymių, kad tai gali pavykti“, – sakė jis.
P. Magyaras taip pat gyrė D. Trumpo Artimųjų Rytų taikos iniciatyvą.
D. Trumpas nuosekliai remia V. Orbaną ir ypač jį išskyrė bei pagyrė spalio 13 d. Egipte vykusiame aukščiausiojo lygio taikos susitikime.
„Jis yra puikus lyderis. Aš jį rėmiau pastaruosiuose rinkimuose ir jis laimėjo“, – sakė D. Trumpas, prieš kreipdamasis į V. Orbaną ir pareikšdamas: „Šį kartą jums seksis dar geriau... Ir mes jus remsime 100 procentų.“
Interviu RFE / RL P. Magyaras taip pat pakartojo įsipareigojimą stiprinti kovą su korupcija ir sakė, kad jo partija nustatys dviejų kadencijų ribą ministrams pirmininkams.
V. Orbanas artėja prie penktosios ketverių metų kadencijos pabaigos, įskaitant keturias kadencijas iš eilės nuo 2010 m., kurių metu Vengrija sulaukė tarptautinės kritikos dėl korupcijos ir demokratinių normų pažeidimų.
Nuogąstaudama dėl korupcijos ir paminto teisės viršenybės principo Europos Sąjunga įšaldė apie 20 milijardų dolerių finansavimą, o „Transparency International“ Vengriją įvertino kaip labiausiai korumpuotą ES šalį.
V. Orbanas ne kartą atmetė šiuos nuogąstavimus, o kartą Europos Parlamente pareiškė, kad jo konservatyvi Vyriausybė susiduria su „vengrofobija pasaulyje, kuriame dominuoja liberalizmas“.
