Eurokomisaras: šalims atsisakius užtikrinti žiniasklaidos laisvę, imsimės veiksmų

„Rusija siekia pakenkti Europos demokratijai, nes mano, kad tai atitinka jos interesus“, – išskirtiniame interviu LRT.lt sako eurokomisaras Michaelis McGrathas. Dėl to, siekdama apginti Europos vertybes, Europos Komisija pradėjo įgyvendinti Žiniasklaidos laisvės aktą, o netrukus eurokomisaras pristatys ir Demokratijos skydo iniciatyvą. 

Už demokratiją, teisingumą, teisės viršenybę ir vartotojų apsaugą atsakingo Europos Komisijos nario nuomone, šiandien didžiausią grėsmę Bendrijos demokratijoms kelia kišimasis iš užsienio.

Vertindamas Vengrijos pavyzdį, M. McGrathas pabrėžia, kad pačios valstybės narės turi būti suinteresuotos bendradarbiauti su Europos Komisija ir laikytis reikalavimų.

„Jei nesilaikoma Europos Sąjungos teisės, neturėtų būti gaunamas Europos Sąjungos finansavimas“, – teigia jis.

– Europos demokratijos patiria vis didesnį spaudimą iš įvairių pusių – populizmas, dezinformacija ir poliarizacija. Jūsų nuomone, kokios yra pavojingiausios grėsmės, su kuriomis šiuo metu susiduria Europos demokratijos?

– Manau, kad apskritai Europos demokratija yra stipri, bet negalime būti pernelyg ramūs ir turime toliau ją puoselėti ir investuoti į ją. Taip pat turime būti realistai ir sąžiningai vertinti riziką ir iššūkius, su kuriais susiduriame. Mes matome kišimąsi į Europos demokratiją, todėl pastaraisiais metais valstybės narės ir Europos Komisija vis daugiau dėmesio skiria vadinamajam FIMI (angl. Foreign information manipulation and interference, liet. Užsienio vykdomas manipuliavimas informacija ir kišimasis) ir dezinformacijai. Tai yra sritis, kurioje turime daugiau nuveikti.

Manau, kad pastaruoju metu nemažai išmokome, ypač po Moldovos rinkimų, kai Rusija bandė rimtai įsikišti į rinkimų procesą, laimei, šios pastangos galiausiai nebuvo sėkmingos. Pastaraisiais metais sukūrėme priemonių rinkinį, pavyzdžiui, Skaitmeninių paslaugų aktą, turime greitojo perspėjimo sistemą, kurią administruoja Išorės veiksmų tarnyba. Tačiau dar turime daug nuveikti, todėl, atsižvelgdami į Europos demokratijos skydą, kurį pristatysiu kitą mėnesį, sieksime stiprinti savo gebėjimus kovoti su užsienio vykdomu kišimusi ir tai daryti visiškai gerbiant bei saugant saviraiškos laisvę, nes tai yra viena iš mūsų, kaip ES piliečių, pagrindinių teisių ir jokiu būdu neturėtume jos pažeisti.

– Ar sutinkate, kad daugelį šių grėsmių kursto Rusija?

– Manau, kad yra neabejotinų įrodymų, jog Rusija ir jos agentai siekia sėti nesantaiką ir skaldyti Europos Sąjungą, taip pat sėti nepasitikėjimą politika ir mūsų demokratinėmis institucijomis. Rusija nenori stiprios Europos Sąjungos, tai prieštarauja jos interesams, todėl ji darys viską, kas įmanoma, kad susilpnintų Europos Sąjungą. Pastaraisiais metais matėme, kaip išaugo tokios hibridinės grėsmės, kaip, žinoma, kibernetinės atakos, kišimasis į mūsų demokratiją internetinėje erdvėje, taip pat migracijos kaip ginklo panaudojimas – apie tai Lietuvoje žinote labai daug dėl savo sienos su Baltarusija. Taigi, taip, Rusija siekia pakenkti Europos demokratijai, nes mano, kad tai atitinka jos interesus.

Manau, kad Europos Sąjunga yra nuostabi, todėl turime aiškiai suprasti, kokių yra pavojų, ir stengtis juos pašalinti. Tačiau viską, ką darome, turime daryti kartu su Europos piliečiais, nuolat juos užtikrindami, kad tai yra jų demokratija ir kad galiausiai viskas, ko siekiame šioje srityje, yra tai, kad žmonės galėtų laisvai išreikšti savo demokratinius norus balsuodami ir rinkti žmones, kuriuos nori matyti savo atstovais vietos, nacionaliniu ir Europos lygmeniu. Mano, kaip komisaro, atsakingo už demokratiją, pagrindinis tikslas – žmonių demokratija. Mes norime, kad jie ja pasitikėtų, norime, kad jie rinktų žmones, kuriuos nori rinkti, ir darytų tai laisvai ir sąžiningai vykstant rinkimams. Todėl mes kiek galėdami remiame valstybes nares, kad jos apsaugotų demokratiją savo jurisdikcijoje.

Rusija siekia pakenkti Europos demokratijai, nes mano, kad tai atitinka jos interesus.

– Jūs paminėjote Europos demokratijos skydą – kaip ši iniciatyva sustiprins tokių šalių kaip Lietuva, kurios nuolat susiduria su hibridinėmis grėsmėmis ir dezinformacija, atsparumą?

– Kitą mėnesį Komisijos kolegijai pateiksiu pasiūlymą dėl Europos demokratijos skydo ir laukiu ten vyksiančių diskusijų ir jo paskelbimo. Pirmininkė [Ursula] von der Leyen jau pristatė vieną pagrindinių iniciatyvų – Europos demokratinio atsparumo centrą, ir šią idėją dabar vystome kartu su visomis valstybėmis narėmis. Mes tai laikome bendru užmoju, kuris remsis daugelyje valstybių narių jau įsitvirtinusia geriausia praktika ir sieks, kad šios galimybės būtų prieinamos visoje Europos Sąjungoje. Šios grėsmės neapsiriboja vienos valstybės sienomis, jos kelia pavojų visai Europai, nes didžioji jų dalis yra susijusi su skaitmenine veikla internete.

Norime remti piliečius, todėl investuojame į skaitmeninį raštingumą ir medijų raštingumą, suteikdami žmonėms galią ir priemones, kurių jiems reikia, kad galėtų orientuotis labai sudėtingoje internetinėje informacijos aplinkoje. Todėl manome, kad investicijos į šias sritis yra svarbios.

Be to, manome, kad investicijos į žiniasklaidą, nepriklausomą žiniasklaidos sektorių ir visuomeninę žiniasklaidą yra ypač svarbios. Todėl visą dėmesį skiriame, kad būtų įgyvendintas Europos žiniasklaidos laisvės aktas. Savo pasiūlyme dėl kito ES biudžeto siūlome skirti apie 3,2 mlrd. eurų žiniasklaidos ir skaitmeniniam sektoriui, o kartu su Demokratijos skydu pagaliau pateiksime pirmąją ES masto pilietinės visuomenės strategiją, nes, pakartosiu, tai laikome dar viena apsauga nuo užsienio vykdomo kišimosi. Norime investuoti į bendruomenes, į dalyvavimą pilietinėse organizacijose, todėl bus parengta pilietinės visuomenės strategija ir sukurta platforma dialogui su pilietine visuomene.

– Būtent jūs sakėte, kad geriausi demokratijos gynėjai yra laisvi piliečiai. O vien šiais metais didelio masto protestai vyko Slovakijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, o neseniai ir čia, Lietuvoje. Ar manote, kad Europos piliečiai yra pasirengę ginti demokratines vertybes, kai jos yra išbandomos?

– Taip. Aš visiškai pasitikiu Europos piliečių sprendimais, jie patys sprendžia, už ką balsuoti laisvuose, atviruose demokratiniuose rinkimuose. Demokratija Europai pasitarnavo puikiai – manau, kad tai yra geriausia vieta gyventi pasaulyje. Manau, kad žmonės labai didžiuojasi Europos vertybėmis – demokratija ir lygybe, teisinės viršenybės principu, laisve, pagarba žmogaus teisėms ir žmogaus orumui. Ir aš tikiu, kad Europos žmonės yra pasirengę už tai kovoti.

Tai nereiškia, kad jie kartais nepakeis savo lojalumo ir nebalsuos už vieną, o ne kitą partiją. Partijos siūlo skirtingus sprendimus ir turi skirtingus požiūrius, tačiau manau, kad žmonės tikėsis ir reikalaus įsipareigojimo laikytis demokratinių principų. Todėl mes taip pat turime ginti žmonių teisę protestuoti, nes tai yra pagrindinė teisė. Pavyzdžiui, Vengrijos atveju mes tebesame labai susirūpinę dėl tam tikrų „Pride“ eitynių uždraudimo ir galimo kitų susirinkimų uždraudimo, nes manome, kad tai yra būdas, kuriuo galima riboti pilietinės visuomenės balsą. O tai yra nepriimtina Europos Sąjungoje.

Mes taip pat turime ginti žmonių teisę protestuoti, nes tai yra pagrindinė teisė.

– Pirmasis bet kokių antidemokratinių jėgų taikinys dažnai yra žiniasklaida. Kaip komisaras, atsakingas už Europos žiniasklaidos laisvės aktą, ar galite pasakyti, kaip jis užtikrins šią nepriklausomybę praktikoje ir kas jau yra pasiekta?

– Manau, kad tai yra labai geras teisės aktas, ir norėčiau paminėti Europos Komisijos ir valstybių narių pirmtakų bei Europos Parlamento narių nuopelnus, rengiant Europos žiniasklaidos laisvės aktą. Dauguma jo nuostatų įsigaliojo šių metų rugpjūčio mėn., o kai kurios likusios nuostatos įsigalios vėliau. Tačiau dabar mūsų dėmesys sutelktas į įgyvendinimą ir bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, siekiant užtikrinti, kad jos laikytųsi dabartinių ES teisės aktų. Dauguma valstybių narių (išskyrus labai nedidelį skaičių) dar nepasiekė tikslo, bet daro didelę pažangą. Mano pagrindinė žinutė yra tokia – nedvejodami imsimės veiksmų, jei valstybės narės paprasčiausiai atsisakys įgyvendinti Europos žiniasklaidos laisvės aktą.

Manau, kad, įgyvendinus šį aktą, jis bus labai naudingas žiniasklaidos sektoriui. Jis numato svarbias apsaugas visuomeniniams transliuotojams, redakcinės nepriklausomybės užtikrinimui, tinkamo visuomeninio transliuotojo finansavimo poreikiui, taip pat žurnalistų ir žurnalistų šaltinių apsaugai. Taigi Europos žiniasklaidos laisvės akte yra svarbių elementų, kurie, mano nuomone, turės realią įtaką, todėl dabar turime užtikrinti, kad jis būtų visiškai įgyvendintas, ir šiuo metu būtent į tai sutelkiame dėmesį.

– Kokių pasekmių gali sulaukti šio akto nesilaikančios šalys?

– Galutinis žingsnis, kurį mes, kaip Komisija, galime žengti, yra pradėti pažeidimo procedūrą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Tikiuosi, kad to neprireiks, bet bijau, kad gali prireikti. Kaip žinote, Vengrija pateikė teisinį ieškinį dėl Žiniasklaidos laisvės akto, yra ir kitų šalių, su kuriomis turime sunkumų. Taigi šiuo metu vertiname padėtį visose valstybėse narėse. Mano pagrindinė žinutė yra ta, kad mes užtikrinsime Žiniasklaidos laisvės akto įgyvendinimą, jei prireiks – pasitelkdami vykdymo priemones, kurios gali apimti ir Europos Komisijos pradedamus pažeidimo nagrinėjimo procesus artimiausioje ateityje.

– Jūs kelis kartus paminėjote Vengriją. Europos Komisija yra sustabdžiusi maždaug 18 mlrd. eurų dotacijų ir paskolų Vengrijai, nes ji nesilaiko Europos Komisijos rekomendacijų. Tai rodo, kad šių rekomendacijų nepaisymas jų išskaičiavimuose nėra per brangus. Kiek toli valstybė narė gali eiti, pažeidinėdama ES principus?

– Galiausiai bet kuri valstybė narė, kuri siekia pažeisti ES teisę ir ES principus, bus patraukta atsakomybėn per Teisingumo Teismą, su apmaudu turėjome taikyti [teisinės valstybės] sąlygiškumo mechanizmą Vengrijos atžvilgiu. Kitos lėšos jai taip pat buvo sustabdytos pagal Gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir pagal horizontaliąją įgalinančiąją sąlygą. Mūsų pirmasis prioritetas visada yra dialogas su valstybe nare, norime remti ir padėti valstybėms narėms gerbti teisinę valstybę, bet taip pat turime būti pasirengę imtis veiksmų, kai dialogas neveikia, nes teisinė valstybė nėra papildomas reikalavimas, tai nėra à la carte meniu. Teisinė valstybė yra pagrindinė ES narystės prievolė, tai yra ES teisė, įtvirtinta ES sutartyse, ji buvo išaiškinta Teisingumo Teismo ir įtraukta į pirminę teisę, įskaitant [Teisinės valstybės] sąlygiškumo reglamentą.

Kiekvienais metais rengiame teisinės valstybės ataskaitą ir vertiname kiekvieną valstybę narę. Tai Vengrija turi bendradarbiauti su Europos Komisija ir vėl pradėti laikytis reikalavimų. Jei ji to nepadarys, turėsime toliau visapusiškai naudoti turimas priemones. Be to, kitame ES biudžete mes pasiūlėme sustiprinti ryšį tarp teisinės valstybės principo ir Pagrindinių teisių chartijos iš vienos pusės ir prieigos prie ES lėšų iš kitos pusės. Tikiuosi, kad visos valstybės narės palaikys šį pasiūlymą, nes turėtų būti taikomas principas, kad jei nesilaikoma Europos Sąjungos teisės, neturėtų būti gaunamas Europos Sąjungos finansavimas.

Teisinė valstybė nėra papildomas reikalavimas, tai nėra „à la carte“ meniu. Teisinė valstybė yra pagrindinė ES narystės prievolė.