Rugsėjo 23 d. NATO pareigūnai rinkosi į Šiaurės Atlanto tarybos posėdį, kurį sušaukė Estija, reaguodama į praėjusią savaitę įvykusį Rusijos karinių lėktuvų įsibrovimą į jos oro erdvę.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Šis incidentas ir ankstesni Rusijos dronų įskridimai į kitų NATO šalių oro erdvę, pirmiausia rugsėjo 10 d. įvykęs antskrydis į Lenkiją, privertė Aljansą ieškoti tinkamo atsako.
Čekijos prezidentas Petras Pavelas, pats buvęs kariu ir aukštu NATO pareigūnu, ėjęs Karinio komiteto vadovo pareigas, rugsėjo 20 d. kalbėdamas su Čekijos žiniasklaida net siūlė numušti Rusijos lėktuvus, jei to reikės.
Lenkijos atveju dalį dronų numušė Lenkijos ir NATO oro pajėgos. Estijoje Rusijos naikintuvus lydėjo Švedijos, Suomijos ir Italijos lėktuvai – pastaroji šalis šiuo metu kartu su Ispanija ir Vengrija vadovauja Aljanso Baltijos šalių oro erdvės policijos misijai.
NATO pareigūnai, sutikę kalbėti su „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) tik garantavus anonimiškumą, paaiškino, kad daug lengviau gauti leidimą šaudyti į nepilotuojamą droną, ypač jei matoma, kad jis skrenda link kritinės infrastruktūros, nei į pilotuojamą lėktuvą.
Ar juos galima numušti?
NATO yra gynybinis aljansas, kurį sudaro 32 suverenios valstybės. Vadinasi, galiausiai kiekviena šalis pati sprendžia, kaip prižiūrėti ir ginti savo teritoriją, įskaitant oro erdvę. Tačiau paprastai taikomas „pirmiausia atsargumas“ principas. Kitaip tariant, šaudyti nepuolama.
Tačiau situacija yra kiek kitokia, jei tuo metu vykdoma NATO misija ar operacija.
Kaip tik taip galima įvardyti aštuonias kovines grupes, dislokuotas Aljanso rytiniame flange, ir Baltijos šalių oro erdvės policijos misiją, vykdomą nuo 2004 m., kai prie NATO prisijungė Estija, Latvija ir Lietuva. Naikintuvų turintys NATO sąjungininkai kas keturis mėnesius paeiliui patruliuoja po savų oro pajėgų neturinčių Baltijos šalių oro erdvę.
Tokiais atvejais veiksmų taisykles nustato Šiaurės Atlanto taryba – svarbiausias Aljanso politinis sprendimų priėmimo organas.
Sprendimai priimami vienbalsiai, o karinius jų aspektus įgyvendina NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas (SACEUR). Šias pareigas visada eina JAV generolas; nuo šių metų liepos vyriausiasis sąjungininkų vadas Europoje yra generolas Alexusas Grynkewichius. Kiekviena jo vadovaujama misija turi specifines veiklos taisykles, kurios nėra viešai skelbiamos, nes priešai turi likti nežinioje.
Dar sudėtingiau yra tai, kad NATO, kaip organizacija, praktiškai neturi savo pačios valdomų išteklių. Vietoj to sąjungininkai gali pasiūlyti SACEUR savo nacionalinius pajėgumus, tačiau visiems jiems galioja konkrečios nacionalinės išlygos.
Hipotetinis pavyzdys: jei vykdant naująją Aljanso operaciją „Rytų sargybinis“ (angl. „Eastern Sentry“) Italijos lėktuvai bus paprašyti numušti dronus virš Lenkijos, kas nors Romoje turės uždegti tam žalią šviesą.
Priklausomai nuo susitarimo, tai gali būti kariuomenės vadas, gynybos ministras ar netgi ministras pirmininkas. Tam tikrais atvejais šalys leidžia sprendimą priimti SACEUR arba jo vadams.
Kaip jau minėta, ne taip paprasta priimti sprendimą šauti į žmonių pilotuojamus Rusijos lėktuvus. Baltijos oro policijos misijoje dalyvaujantys NATO naikintuvai neturėtų į juos šaudyti.
Du NATO pareigūnai RFE / RL pranešė, kad trys MiG naikintuvai, kurie rugsėjo 19 d. 12 minučių skraidė Estijos oro erdvėje, nekėlė tiesioginės grėsmės šaliai. Jų teigimu, tai buvo provokacija, skirta Aljanso reakcijai patikrinti, ir NATO naikintuvai teisingai pasielgė, išlydėdami juos iš savo oro erdvės.
Tačiau šiuo metu aistringai diskutuojama apie šios priemonės pagrįstumą. Kaip ir Čekijos prezidentas, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir Lietuvos gynybos ministrė Dovilė Šakalienė pareiškė, kad gali tekti numušti Rusijos lėktuvus.
Kodėl Turkija apšaudė rusų naikintuvą?
Dažnai minimas pavyzdys, kai 2015 m. Turkija netoli sienos su Sirija numušė Rusijos naikintuvą „Sukhoi-24M“. Sirijos karo įkarštyje naikintuvas 17 sekundžių pažeidė Turkijos oro erdvę, nors buvo keletą kartų įspėtas pakeisti kursą.
Ta situacija buvo kiek paprastesnė. Turkija pati nusprendė panaudoti savo oro pajėgas, kaip manė esant tinkama.
Nors tarp Ankaros ir Maskvos tvyrojo didelė įtampa, o pastaroji nedelsdama įvedė sankcijas, po šešių mėnesių Turkijos lyderiui Recepui Tayyipui Erdoganui išreiškus apgailestavimą, santykiai atšilo. NATO palaikė Ankarą, bet paragino elgtis atsargiai ir šalyje dislokavo daugiau AWACS (oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos) lėktuvų.
Panašiai kaip tuo metu Turkija ir rugsėjo pradžioje Lenkija, Estija paprašė konsultacijų pagal 4-ąjį NATO straipsnį, jos įvyko rugsėjo 23 dieną. Talinas tikriausiai atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, kad šis incidentas yra jau penktas Rusijos įvykdytas Estijos oro erdvės pažeidimas šiais metais, kad abiejų lėktuvų atsakikliai buvo išjungti ir jie nesusisiekė su Estijos skrydžių valdymo centru.
Toks elgesys tampa vis dažnesniu Rusijos lėktuvų veikimo modeliu Baltijos jūros regione.
NATO pareigūnų manymu, kai kurie sąjungininkai pakartos įspėjimą, kad kitą kartą jie gali būti priversti numušti lėktuvą. Tačiau kovos taisyklės taip pat gali būti keičiamos kitais būdais, pavyzdžiui, leidžiant sąjungininkų orlaiviams skristi arčiau priešo lėktuvų arba paleisti įspėjamuosius šūvius.
