Derybose su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jam reikia viso Ukrainos Donbaso regiono. Rusijos pajėgos jo nesugeba okupuoti jau 11 metų, bet ekspertai pabrėžia – toks reikalavimas tėra spąstai, o gavęs Donecko ir Luhansko sritis Kremliaus vadovas nesustotų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą kartojo, kad nedarys teritorinių nuolaidų mainais į taikos susitarimą, to neleidžia ir Ukrainos Konstitucija. Anot V. Zelenskio, Rusija Donbasą panaudotų kaip „trampliną naujam puolimui ateityje“.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Dauguma ukrainiečių nepritaria teritorijų atidavimui Rusijai mainais į taiką ar paliaubas.
- Toks susitarimas reikštų politinę V. Zelenskio savižudybę.
- V. Putinas derybose siekia to, ko Rusijos kariuomenė nesugeba įvykdyti per 11 karo metų.
- Jei V. Putinas būtų rimtai nusiteikęs derėtis dėl teritorijų, jis kalbėtų ir apie Zaporižią bei Chersoną.
- Kalbos apie teritorines nuolaidas tėra spąstai.
Apklausos rodo, kad net 75 proc. ukrainiečių nepritaria tam, kad teritorijos būtų formaliai perduotos Rusijai. Todėl neabejojama, kad teritorinis kompromisas šalyje būtų itin nepopuliarus.
„Nemanau, kad V. Zelenskis įvykdys politinę savižudybę sutikdamas su tomis sąlygomis. Ukraina yra demokratinė šalis ir visuomenė būtų prieš bet kokias tokias teritorines nuolaidas, tad V. Zelenskio namie lauktų problemos. Galiu įsivaizduoti, kad JAV sustabdytų ginklų tiekimą ar dalijimąsi žvalgybine informacija, kaip padarė jau anksčiau. Bet nemanau, kad tai paveiktų Zelenskio, Ukrainos parlamento, Vyriausybės politiką, jau nekalbant apie visuomenę“, – kalbėdamas su LRT.lt neabejoja Ukrainos diplomatas, Gynybos strategijų centro direktorius Oleksandras Khara.
Pretenzijos nuo pat 1994-ųjų
Apie teritorijų mainus buvo diskutuojama prieš metus, kai Ukraina buvo okupavusi dalį pasienio Kursko regiono. Teigta, kad toks ir buvo tos karinės kampanijos tikslas. Tuomet Maskva šią idėją atmetė, o dabar reikalauja Donbaso, mainais žadėdama įšaldyti fronto liniją Zaporižios ir Charkivo regionuose.
Kaip rodo neseniai paviešintas Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos dokumentas, V. Putinas dar 1994 m., kai ėjo Sankt Peterburgo vicemero pareigas, tuomečiam Vokietijos konsului Eberhardui von Puttkameriui pareiškė, kad Krymas, Rytų Ukraina ir Šiaurės Kazachstanas „visada buvo Rusijos žemių dalis“.
„Rusui neįmanoma paaiškinti, kad šios [teritorijos] dabar laikomos užsieniu“, – tada sakė būsimasis Rusijos prezidentas. Anot vokiečių diplomato, V. Putinas tai pakartojo kelis kartus pabrėždamas ir tvirtindamas, kad tai nacionalinis sentimentas.
V. Putinas 1994 m. aiškino, kad Rusijai „nekiltų problemų“, jei Ukrainoje ir Kazachstane gyvenantiems rusams būtų užtikrinama tinkama ekonominė ir socialinė padėtis, bet taip esą nėra. Anot V. Putino, Vakarai „neturėtų pateisinamo Rusijos interesų suvokimo vadinti Rusijos imperializmo atgimimu“.
Užpuldamas Ukrainą V. Putinas kalbėjo apie šalyje neva vykdomą rusakalbių persekiojimą. Bet Lietuva, kitos Europos valstybės ir tarptautinės organizacijos pripažįsta, kad būtent Rusijos karas prieš Ukrainą atitinka genocido požymius: siekiama ne tik fiziškai sunaikinti ukrainiečių tautybės žmones, okupuoti jų teritoriją, bet ir grobiant ir indoktrinuojant vaikus naikinti ukrainiečių tapatybę. Genocidinis Rusijos karo pobūdis tik sustiprino ukrainiečių ryžtą gintis ir nesileisti į jokius kompromisus.
„Gimiau Donecke, į Kyjivą persikėliau prieš 35 metus. (...) Esu graikų kilmės, didelė graikų bendruomenė gyveno nuo Donecko iki Mariupolio, kuris buvo neoficiali Ukrainos graikų sostinė. Šiandien 80 proc. mūsų miestų ir kaimų sunaikinti. Kaip graikas, negaliu leisti, kad mano tautiečiai liktų legalizuotoje Rusijos okupacijoje. Žinoma, dabar negalime teritorijų išvaduoti ginklu“, – pabrėžia O. Khara.
Donbaso regioną sudaro dvi apskritys – Donecko ir Luhansko, iki karo čia gyveno apie 4 mln. žmonių. Tai pramoninis ir kasyklų gausus regionas, tačiau karas didžiąją dalį jo ekonominio potencialo sunaikino. Regionas buvo svarbus pramonės ir kalnakasybos centras SSRS, todėl čia plūdo daug rusų darbininkų, ypač pokariu. Rusų kalba regione dominavo, nors didžioji dalis gyventojų save laikė ukrainiečiais. Dalis su Rusijos remiamais separatistais dar 2014 m. stojusių kariauti savanorių batalionų buvo rusakalbiai. Paties V. Zelenskio pirmoji kalba yra rusų, jis sulaukė milžiniškos paramos prezidento rinkimuose iš neokupuoto Donecko regiono gyventojų, nes žadėjo užbaigti karą Rytų Ukrainoje.
Iki Rusijos plataus masto invazijos pradžios Rusijos remiami ir vadovaujami separatistai buvo užėmę apie trečdalį Donbaso. Dar 2022 m. kovą, kai rusų pajėgoms nepavyko užimti Kyjivo, Maskva pareiškė, neva pirmasis karo etapas baigėsi ir pajėgos pereina prie „pagrindinio karo tikslo“ – „Donbaso išvadavimo“.
Bet Rusijos pajėgos vis dar neokupavo viso regiono ir šiandien kontroliuoja apie 88 proc. Donbaso (beveik visą Luhansko sritį ir apie 70 proc. Donecko). Neokupuotoje Donecko srities dalyje tebegyvena apie 250 tūkst. žmonių.
JAV Karo studijų instituto (ISW) skaičiavimais, Rusijos pajėgoms užimti visą Donecko sritį prireiktų dar kelerių metų ir kainuotų dešimtis tūkstančių karių gyvybių. Šiuos karius „mėsmalės“ taktikai Maskva traukia ir iš okupuotų teritorijų. Donbase visų vyrų reikalaujama prisijungti prie vietinės rusų karinių statytinių organizacijos, vietiniai su pašaipia baime tai vadina „mogilizacija“, nuo rusiško žodžio „mogila“ – kapas.
„Pritarimas siūlomam naujam status quo reikštų, kad mes leidžiame rusams naudoti mūsų [Ukrainos] žmogiškuosius išteklius rengti juos kovai prieš mus ateityje, prieš visą Europą“, – sako O. Khara.
Tad V. Putinas derybose siekia to, ko negali pasiekti mūšio lauke – reikalauja, kad Ukraina atiduotų Donbasą mainais į fronto linijos įšaldymą Zaporižioje ir Charkive.
„Ši diplomatinė iniciatyva yra karo tęsinys. Taip Putinas tiesiog bando išspręsti problemą, kurios negali jau 11 metų išspręsti karinėmis priemonėmis. Vašingtone ir apskritai Vakaruose tai dažnai nėra suprantama“, – LRT.lt teigia Stokholmo Rytų Europos studijų centro analitikas Andreasas Umlandas.
Donbasas svarbus ir strategine prasme. Donecko srityje yra Ukrainai strategiškai kritinė tvirtovių juosta – 50 km ilgio linija nuo Slovjansko ir Kramatorsko šiaurėje iki Družkivkos ir Kostiantynivkos pietuose, trukdanti Rusijai ne tik užimti visą Donbaso regioną, bet ir grasinti kitoms Ukrainos sritims. Regionas yra aukštumose, kurias užėmę rusai atsidurtų daug geresnėje strateginėje pozicijoje.
Vietovės įtvirtinimas prasidėjo, kai ukrainiečių pajėgos atkariavo šią teritoriją iš Kremliaus remiamų „separatistų“ 2014-aisiais. Ukraina čia metė milžiniškus finansus į karinės infrastruktūros ir fortifikacijų statybas. Slovjanskas, kurio rusams nepavyko užimti 2022-aisiais, ir Kramatorskas yra svarbūs Ukrainos karinių pajėgų logistikos taškai.
Ši gana urbanizuota vietovė, kurioje gausu pastatų ir pramonės objektų, kurie taip pat yra barjeras, buvo sustiprinta spygliuota viela, betonu, vadinamaisiais drakono dantimis. Po Bachmuto praradimo ir nepavykusio ukrainiečių kontrpuolimo 2023-iaisiais dėtos papildomos pastangos stiprinti fortifikacijas, formuoti apkasų tinklus, minų laukus ir spąstus tankams, „The Economist“ sakė buvęs Ukrainos gynybos ministras Andrijus Zahorodniukas.
O. Khara ragina nepamiršti ir Rusijos aneksuoto Krymo: „Krymas Rusijos rankose reiškia nuolatinę grėsmę Ukrainai ne tik karine prasme, bet ir mūsų tiekimo, komunikacijos linijoms. (...) Krymas rusų rankose leidžia Rusijai projektuoti savo galią už Juodosios jūros ribų, jie jau įsitvirtino Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje. Be Krymo jie nebūtų galėję kariauti Sirijoje.“
Putinas nesustos
Rusijos generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas šeštadienį pareiškė, kad Rusija jau planuoja karo tikslus rudeniui. Todėl V. Putino pareiškimai, kad jis pasitenkintų gavęs visą Donbasą, kelia abejonių. Ukrainos pareigūnai teigia, kad V. Putino apetitas nenumalštų, nes didžiausiai pasaulio valstybei teritorijų netrūksta.
„Tai nenuoseklu, nes jei jis elgtųsi rimtai, turėtų reikalauti ir likusių Zaporižios ir Chersono dalių, jos pagal Rusijos Konstituciją taip pat įtrauktos į šalies teritoriją. Todėl kyla įtarimų, kad jis prašo tik Donbaso“, – sako A. Umlandas.
Jis abejoja ir potencialaus susitikimo tarp V. Putino ir V. Zelenskio rezultatais. „Putinas dabar yra pakliuvęs į dilemą, nes turi kaip nors pamaloninti [JAV prezidentą Donaldą] Trumpą. Turi ką nors padaryti, ką Vašingtonas palaikytų draugišku gestu ar nuolaida“, – pabrėžia ekspertas.
Jei V. Putinas vėl pasiūlytų dalines paliaubas, pavyzdžiui, nutraukti ilgojo nuotolio smūgius, tai į sudėtingą padėtį statytų būtent V. Zelenskį. Sėkmingi Ukrainos dronų smūgiai Rusijos kariniams ir energetikos objektams jau sukėlė degalų krizę Rusijoje.
„Ukrainiečiai taip pat patiria spaudimą patenkinti JAV. Vyksta žaidimas dėl kaltės – kas bus apkaltintas dėl derybų nesėkmės. Tiek Putinas, tiek Zelenskis stengsis elgtis taip, kad kaltinti būtų galima kitą pusę“, – svarsto A. Umlandas.
Vis tik tokios teritorinės nuolaidos nespręstų konflikto priežasčių.
„[Ydinga] pati idėja apie Donbaso ar kokios nors kitos Ukrainos teritorijos atidavimą. (...) Šis karas susijęs ne tik su Ukraina ar jos teritorijomis, bet ir su Rusijos geopolitiniu vaidmeniu ir galimybe plėsti savo įtaką tolyn į Vakarus, – neabejoja O. Khara. – Todėl būtų kvaila manyti, kad yra galimybė sustabdyti šį karą greitu metu.“
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praėjusią savaitę ėmė kelti naujus ultimatumus ir reikalavimus, neslėpdamas, kad Maskva nori veto teisės bet kokioms Vakarų saugumo garantijoms Ukrainoje.
„Rekomenduočiau kolektyviškai nepakliūti į spąstus pradedant kalbėti apie teritorines nuolaidas, nes tai kelias toliau tęsti karą, sotinti Putino apetitą ir nepažvelgti į esmines šio karo priežastis. (...) Ukrainoje visi supranta, kad dar vienos teritorijos atidavimas nesustabdys Putino“, – LRT.lt pabrėžia Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) bendradarbė Lesia Ogryzko.
