Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas pasitinka iš Rusijos ir Ukrainos fronto grįžusius kovotojus kaip didvyrius, kritusių karių šeimoms žada gerą gyvenimą, o Kinijoje susitikęs su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu prisiekia padaryti viską, kad jam padėtų. „Dabar ir jis yra tiesiogiai suinteresuotas, kad Putinas laimėtų šį karą“, – interviu LRT.lt sako Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto (SWP) tyrėjas, Azijos ekspertas Ericas J. Ballbachas.
Rusijos karas prieš Ukrainą vyksta Europoje, tačiau jo poveikis vis labiau jaučiamas ir Azijoje. Praėjusią vasarą Strateginės partnerystės sutartį su Kremliumi pasirašiusi Šiaurės Korėja be artilerijos šaudmenų, raketų ir ilgo nuotolio raketų sistemų į Rusiją išsiuntė daugiau nei 10 tūkst. karių. Maždaug 2 tūkst. šių karių žuvo, antradienį informavo Pietų Korėjos žvalgybos agentūra.
Šiaurės Korėjos patirtis mūšio lauke, informacija apie Maskvai tiekiamų ginklų efektyvumą bei iš Rusijos gaunama technologinė pagalba kelia nerimą nuo 1950-ųjų su šia šalimi oficialiai tebekariaujančiai Pietų Korėjai.
SWP tyrėjas, Berlyno laisvojo universiteto Tyrimų skyriaus „Šiaurės Korėja ir tarptautinis saugumas“ direktorius E. Ballbachas teigia, kad mainais į karinę pagalbą Šiaurės Korėjai teikiamos Rusijos technologinės žinios artina šalį prie visavertės branduolinės valstybės statuso.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad prieš trejus metus pakeitusi savo branduolinę doktriną, Šiaurės Korėja tapo šalimi, galinčia panaudoti atominę bombą dėl menkiausios grėsmės jos saugumui – net jei ji būtų tik įsivaizduojama.
Nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų apie norą vėl susitikti su Kim Jong Unu, E. Ballbachas įsitikinęs, kad bet kokioms Vakarų pastangoms įtikinti Pchenjaną atsisakyti branduolinių ginklų jau per vėlu.
INTERVIU TRUMPAI
- Šiaurės Korėja nebegali slėpti reikšmingo savo vaidmens Rusijos kare prieš Ukrainą.
- Kim Jong Unas labai daug investavo į Rusijos karą su Ukraina – dabar ir jis yra tiesiogiai suinteresuotas, kad V. Putinas laimėtų.
- Karas Korėjos pusiasalyje būtų visiškai kitoks, nei Ukrainoje ir būtų labiau paremtas aukštosiomis technologijomis.
- Iš Rusijos gaunamos technologinės žinios priartina Šiaurės Korėją prie visavertės branduolinės valstybės.
- Karinis eskalavimas su Šiaurės Korėja gali įvykti dėl komunikacijos kanalų su Pchenjanu trūkumo.
- Bet kokioms pastangoms įtikinti Šiaurės Korėją atsisakyti branduolinių ginklų – per vėlu.
– Kim Jong Unas pastarosiomis dienomis ir savaitėmis viešai sveikino iš Rusijos karo prieš Ukrainą grįžusius Šiaurės Korėjos karius kaip didvyrius, demonstravo nuotraukas, kritusiųjų šeimoms žadėjo gerą gyvenimą. Kodėl Pchenjanas vis viešiau skelbia apie savo vaidmenį Rusijos kare prieš Ukrainą? Anksčiau atrodė, kad ir Rusija, ir Šiaurės Korėja tai laikė paslaptyje.
– Tai daroma dėl labai praktinių priežasčių. (Ukrainos žvalgyba liepos mėnesį) paskelbė, kad Šiaurės Korėja siųs vis daugiau karių kariauti Rusijos pusėje. Kalbama apie papildomus 30 tūkst. karių.
Be to, šiandienė Šiaurės Korėja nėra ta Šiaurės Korėja, apie kurią dažnai galvojame. Šiaurės Korėjoje yra ryšių technologijos, žmonės turi išmaniuosius telefonus. Nors jie negali gauti prieigos prie pasaulinės informacijos, tai, kaip informacija dalijamasi šalies viduje, keičiasi. Režimas tikrai tai stebi, bet žmonės Šiaurės Korėjoje bendrauja, keičiasi nuotraukomis, todėl šių dalykų nebegalima ilgai išlaikyti paslaptyje.
Jei pranešimai, kad Šiaurės Korėja tikrai nori siųsti papildomus 30 tūkst. karių į Rusiją yra teisingi, tada jie nebegali to slėpti.
Tai taip pat mums sako, kad Kim Jong Unas politiškai labai daug investavo į Rusijos karą su Ukraina, o tai reiškia, kad dabar ir jis yra tiesiogiai suinteresuotas, jog Putinas laimėtų šį karą arba bent jau išeitų iš jo su labai geru sandoriu Rusijai.
Viešai skelbiant nuotraukas su žuvusiais Šiaurės Korėjos kariais taip pat parodoma, kad visuomenė irgi moka kainą. Vadinasi, Kim Jong Unas yra pasiryžęs statyti viską, kad šiame kare paremtų Rusiją.
– Kalbant apie Rusijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimą, kokių esminių dalykų Šiaurės Korėjos kariuomenė ir vadovybė išmoko iš dalyvavimo kare prieš Ukrainą?
– Galime pasakyti, kad tai didina jos karių pajėgumą.
Nors, mano nuomone, jei karas prasidėtų Korėjos pusiasalyje, jis būtų visiškai kitoks nei tarp Rusijos ir Ukrainos didžiulėje Ukrainos teritorijoje. Jei atmestume dronus, Rusijos karas su Ukraina yra labai tradicinis. O karas Korėjos pusiasalyje tikrai būtų daug labiau susijęs su aukštosiomis technologijomis, visai kitoks.
Be abejonės, Šiaurės Korėja dabar tobulina operatyvinius karo pajėgumus, nes anksčiau jie nedalyvavo aktyviame kare. Paskutinis karas Korėjos pusiasalyje vyko 1950–1953 m. Šiaurės Korėjos parama Vietnamui nebuvo nė iš tolo panaši į dabartinę paramą Rusijai.
Visgi sakyčiau, kad pagrindinis dalykas, kurį Šiaurės Korėja iš to gauna, yra žinios apie jos ginklų sistemų veiksmingumą aktyvioje karo situacijoje, nes Šiaurės Korėjai tai taip pat didžiulė eksporto rinka, dabar ji gauna neįkainojamą informaciją apie savo raketų sistemas, kurias rusai naudoja aktyviame kare.
Rusai naudoja ir kitas ginklų sistemas, tačiau iš Daugiašalio sankcijų komiteto ataskaitos žinome, kad vien 2024 m. iš Šiaurės Korėjos į Rusiją eksportuota daugiau nei 100 balistinių raketų. Žinome, kad iki šiol 40–50 proc. visos artilerijos, kurią rusai naudoja prieš Ukrainą, buvo atsiųsta iš Šiaurės Korėjos.
– Ką Šiaurės Korėja gauna iš Rusijos kitose srityse?
– Bendradarbiaudamas su Maskva, Pchenjenas pasiekia dar vieną tikslą. Tai sumažina vienpusę jo priklausomybę nuo Kinijos ir kai kuriuos spaudimo taškus Šiaurės Korėjos ekonomikai.
Pagrindiniai dalykai, kurių reikia Šiaurės Korėjai, pavyzdžiui, energijos, maisto tiekimas, pinigai, prekės, dabar trumpalaikiu laikotarpiu gaunami ir iš Rusijos, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje daugiau nei 90 proc. Šiaurės Korėjos importo ateina iš Kinijos (pagrindinė Šiaurės Korėjos produktų eksporto kryptis – taip pat Kinija).
Kaip žinome iš žvalgybos ataskaitų, Rusija remia Šiaurės Korėją technologinėmis žiniomis ir tiekia Šiaurės Korėjai oro gynybos sistemas.
Šios technologinės žinios yra susijusios su labai delikačiais klausimais. Pietų Korėjos žvalgyba teigia, kad rusai padeda Šiaurės Korėjai su tarpžemyninių balistinių raketų (ICBM) grįžtamojo skrydžio technologija, kuri, daugelio stebėtojų nuomone, yra paskutinis žingsnis, kurį Šiaurės Korėja turi tobulinti, kad taptų visaverte branduoline valstybe.
(ICBM grįžtamojo skrydžio technologija yra sistema, kuri apsaugo balistinės raketos kovinę galvutę (-es) nuo ekstremalaus karščio ir slėgio, jai įskriejant į Žemės atmosferą viršgarsiniu greičiu, ir leidžianti jai galutinai pasiekti taikinį – LRT.lt).
– Trumpai sugrįžkime prie to, ką sakėte apie tai, jog karas Korėjos pusiasalyje smarkiai skirtųsi nuo karo Ukrainoje. Ar galėtumėte paaiškinti, kuo jis skirtųsi?
– Pirma, Pietų Korėją ir JAV jungia karinis aljansas. Jei šis aljansas veiks taip, kaip parašyta popieriuje, tai reiškia, kad JAV visiškai įsitrauktų į karą prieš Šiaurės Korėją. Tokiu atveju susidurtų dvi branduolinės valstybės – JAV ir Šiaurės Korėja.
Be to, negalime lyginti Pietų Korėjos su Ukraina, nes Pietų Korėjos gynybos pramonė yra viena didžiausių ir svarbiausių pasaulyje. Žinoma, ji neprilygsta JAV ar Kinijai, bet Pietų Korėja yra didžiulė ginklų technologijų eksportuotoja ir kaip mes, stebėtojai, dažnai sakome, jos gynybos pramonė visada šilta, nes nors kariniai veiksmai tarp Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos buvo sustabdyti 1953 m., jos iki šiol teisiškai yra karo būsenoje.
Taigi Pietų Korėjos gynybos pramonė kasmet pagamina reikšmingą kiekį ginklų ir nors ji nėra branduolinė valstybė, konvencinių ginklų srityje dabar yra pasaulinio lygio karinė galia.
– Tačiau ginkluotės tobulinimo srityje Šiaurės Korėja taip pat nestovi vietoje. Kokie yra naujausi svarbūs atradimai, kalbant apie Šiaurės Korėjos karinę infrastruktūrą, karinę veiklą šios šalies žemėje?
– Man, kaip stebėtojui, svarbiausia, kad nuo 2021 m. sausio Kim Jong Unas paskelbė penkerių metų karinės modernizacijos planą. Ir viskas, ką matėme nuo tada, – daugybė raketų bandymų – atspindi raketų sistemų įvairinimą, išradimus, modernizavimą, įskaitant ir branduolinio arsenalo.
Lee Jae Myungas (Pietų Korėjos prezidentas – LRT.lt) per susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pasakė, kad Šiaurės Korėja dabar gali pagaminti nuo 10 iki 20 branduolinių ginklų per metus. Kai kurie teigia, kad skaičius dar didesnis. Kiti – kad mažesnis. Bet esmė ta, kad Šiaurės Korėja yra didžiulio masto karinės modernizacijos procese.
Šis penkerių metų karinės modernizacijos planas turėtų baigtis kitais metais. Tada kyla klausimas, kas bus toliau? Ar Šiaurės Korėja jausis pakankamai saugi, kad galėtų pasakyti: „Gerai, dabar mes esame visavertė branduolinė valstybė, o mūsų atgrasymo jėga yra tokia didelė, kad niekas nedrįs mūsų pulti, todėl dabar galime sutelkti dėmesį į ekonomikos stiprinimą ir galbūt diplomatinių ryšių atkūrimą“? Tai – viena iš galimybių.
Kita galimybė – Šiaurės Korėja nesijaus pakankamai saugi, todėl tęs karinę modernizaciją, nes matys politinius motyvus.
Labai sunku pasakyti stebint iš šalies, nes Šiaurės Korėjos režimo vidaus veikimas yra nežinomas, šiuo metu turime labai mažai informacijos, o tai mane veda prie kito punkto – neturime pakankamai komunikacijos kanalų su Šiaurės Korėja.
– Kodėl tai kelia Jums nerimą?
– Manau, tai labai pavojinga, nes karinis eskalavimas, kurio, galbūt nė viena iš šalių nenori, gali įvykti dėl komunikacijos kanalų trūkumo.
– 2022 m. Šiaurės Korėja pakeitė savo branduolinę doktriną, sumažindama teisinius reikalavimus naudoti branduolinį ginklą. Kokią grėsmę tai kelia aplinkinėms šalims bei Vakarams?
– Tai vienas svarbiausių dalykų, kuris buvo praleidžiamas pro akis pastaruosius kelerius metus. Dėl šio pakeitimo Šiaurės Korėja dabar yra šalis, turinti žemiausią slenkstį pasaulyje naudoti branduolinį ginklą. Kadangi branduolinė doktrina yra suformuluota labai laisvais žodžiais, Šiaurės Korėja teisiškai gali panaudoti branduolinį ginklą, kai tik pastebi kokius nors galimo puolimo prieš ją požymius ar pajaučia, jog jai grasinama.
Svarbu tai, kad anksčiau ši branduolinė doktrina visada buvo grindžiama Kim Jong Unu kaip vieninteliu asmeniu, turinčiu teisę duoti leidimą panaudoti branduolinį ginklą. Naujojoje branduolinėje doktrinoje, ir tai gali būti reakcija į Pietų Korėjos „Kill Chain“ strategiją, dabar iš esmės teigiama, kad jei vadovybė būtų nužudyta, įgaliojimai pereitų vienu laipteliu žemiau esančiam asmeniui.
(„Kill Chain“ platforma yra Pietų Korėjos „Trijų ašių“ gynybos sistemos dalis, kuri apima prevencinius smūgius, nukreiptus prieš Šiaurės Korėjos branduolines ir raketų bazes, kai yra aiškių požymių, kad jas ketinama panaudoti – LRT.lt)
Viename branduolinės doktrinos paragrafų taip pat teigiama, kad branduoliniai ginklai gali būti naudojami tik prieš priešiškas valstybes, tačiau nuo praėjusių metų sausio Pietų Korėja apibrėžiama kaip priešiška valstybė, o tai suteikia Šiaurės Korėjai politinį pagrindą naudoti branduolinius ginklus prieš Pietų Korėją.
Tai, žinoma, būtų košmaras, nemanau, kad taip atsitiks, bet visus šiuos dalykus turėtume stebėti itin atidžiai.
– Ar Šiaurės Korėjos dalyvavimas Rusijos kare prieš Ukrainą, pastarųjų metų raketų bandymai ir kita karinė veikla turėtų kelti nerimą jos kaimynėms, tokioms kaip Pietų Korėja ar Japonija? Ar Pchenjanas ruošiasi kokiam nors puolimui?
– Iš esmės Pietų Korėja turi būti pasirengusi bet kokiam scenarijui.
Bet manau, kad tai mažai tikėtina, ypač dėl Pietų Korėjos ir JAV aljanso. Panašu, kad šis aljansas tvirtas net ir Trumpo 2.0 eroje. Pavyzdžiui, trečiadienį baigėsi bendros Pietų Korėjos ir JAV karinės pratybos, kuriose dalyvavo ir kitos šalys.
Taigi kariniu požiūriu vis dar atrodo, kad aljansas išlieka nepakitęs. Tai Šiaurės Korėjai reikštų, kad bet koks puolimas prieš Pietų Korėją yra puolimas prieš JAV.
Šiaurės Korėja žino, kad negali laimėti karo. Ji gali padaryti daug žalos, ypač atsižvelgiant į tai, kaip arti sienos yra Pietų Korėjos sostinė Seulas. Didžioji dalis Šiaurės Korėjos karinio arsenalo yra dislokuota palei sieną su Pietų Korėja, kuri vis dar yra viena labiausiai įtvirtintų, militarizuotų sienų pasaulyje.
Jie žino, kad gali padaryti daug žalos, bet, būdami racionalūs, taip pat žino, kad jie negali laimėti karo prieš JAV.
Vienintelis scenarijus, jei kas nors panašaus būtų įmanoma, yra tai, kad jie siektų suskaldyti JAV ir Pietų Korėjos aljansą. Jei jie pastebėtų kokius nors nesutarimus, jei manytų, kad Trumpas negintų Pietų Korėjos savo kariais nuo Šiaurės Korėjos puolimo, jei aljanse kiltų abejonių, galbūt toks scenarijus būtų labiau tikėtinas.
Tada vis tiek reikia prisiminti, kad Pietų Korėjos konvencinės karinės pajėgos yra kur kas galingesnės už Šiaurės Korėjos. Jei jie pultų Pietų Korėją branduoliniais ginklais, turėtų nerimauti dėl pasekmių. Net jei turi branduolinį ginklą, tai negarantuoja, kad laimėsi karą. Pietų Korėja labai gerai pasirengusi su savo „Trijų ašių gynybos sistema“, todėl greitai galėtų apriboti Šiaurės Korėjos karinius pajėgumus.
Vis tik Pietų Korėjos gyventojai turėtų nerimauti dėl Šiaurės Korėjos bendradarbiavimo su Rusija, nes Šiaurės Korėjos kariniai pajėgumai toliau auga srityse, kuriose per pastaruosius kelerius metus jie nebuvo pasiekę didelės pažangos.
Šiaurės Korėja dabar turi palydovą kosmose. Kai kurie sako, kad paskutinis sėkmingas paleidimas buvo dėl rusų suteiktų technologijos žinių. Kosminės technologijos remiasi ta pačia raketų technologija, kuri yra reikalinga ir vystant tarpžemynines balistines raketas. Taigi parama šioje srityje yra ir parama kitoje srityje.
Akivaizdu, kad Šiaurės Korėja dabar yra daug geresnėje strateginėje padėtyje nei prieš kelerius metus. Tai pirmas kartas, kai Kinija ir Rusija mąsto apie Šiaurės Korėją strategiškai ir laiko ją sau reikalinga, todėl Pietų Korėjai daug sunkiau pradėti kokias nors sėkmingas diplomatines pastangas.
– Kalbant apie diplomatiją, rugpjūčio 26 d. Baltuosiuose rūmuose priėmęs Pietų Korėjos prezidentą Lee Jae Myungą D. Trumpas sakė, kad norėtų dar kartą susitikti su Kim Jong Unu. Ar JAV prezidentas turi svertų, kad įtikintų Šiaurės Korėją atsisakyti branduolinių ginklų?
– Šioje situacijoje labai sunku įsivaizduoti sėkmingą diplomatinę pažangą, jei joje būtų bent užuomina apie branduolinį nusiginklavimą.
Nesakau, kad nėra tikimybės, jog galėtų įvykti dar vienas Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimas, bet Šiaurės Korėjos pozicija labai aiški. Jie išmoko pamoką iš paskutinio susitikimo su Trumpu, kuris baigėsi tuo, kad Kim Jong Unas faktiškai prarado veidą.
Jei Trumpas bus pasiryžęs pakeisti tikslą ir iš esmės pasakys: „Taip, mes nieko negalime padaryti, pripažįstame Šiaurės Korėją kaip branduolinę valstybę“, tada jis galės nuvykti ir pasidaryti nuotrauką (su Kim Jong Unu), bet Šiaurės Korėja greičiausiai nebesileis į dialogą dėl branduolinio nusiginklavimo. Jie per daug investavo politiškai, kad galėtų tai padaryti.
