Maskvai pateiktas Donaldo Trumpo dešimties dienų ultimatumo terminas taikai Ukrainoje pasiekti pasibaigia jau penktadienį. JAV prezidentas taip pat paskelbė arčiau Rusijos perkėlęs du branduolinius povandeninius laivus, o vėliau pranešė artimiausiomis dienomis susitiksiantis su Vladimiru Putinu. Nors dalis šių žingsnių gali atrodyti kaip drastiškai pasikeitęs JAV prezidento požiūris į Rusiją, ekspertai teigia, kad skambūs, tačiau migloti D. Trumpo pareiškimai Kremliui nerimo nekelia.
„Tiesa, kad pastaruoju metu D. Trumpas vis dažniau kritikuoja Maskvą, o tai yra netikėtas posūkis, palyginti su jo ankstesniu polinkiu kaltinti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį dėl Rusijos invazijos į jo šalį.
Tačiau, nepaisant naujausių pareiškimų, vis dar nėra jokių požymių, kad D. Trumpas ketina žodžius patvirtinti reikšmingais veiksmais“, – komentare LRT.lt teigia knygų apie Rusijos politiką autorius, analitinio centro „Chatham House“ vyresnysis ekspertas Keiras Gilesas.
Straipsnis trumpai
- Penktadienį baigiasi D. Trumpo Rusijai duotas 10 dienų ultimatumas sustabdyti karą Ukrainoje, antraip jai grasinama papildomomis sankcijomis.
- Kalbinti Rusijos politikos ir gynybos ekspertai teigia, kad D. Trumpo ultimatumai visos kadencijos metu buvo nepatikimi, todėl ryžtingų JAV veiksmų jie neprognozuoja ir šįkart.
- Migloti D. Trumpo pranešimai apie perdislokuotus branduolinius laivus menkina atgrasymo efektą.
- V. Putinas neketina paisyti ultimatumo, karo tikslus laiko svarbiausiu prioritetu.
- „Chatham House“ ekspertas K. Gilesas: V. Putiną derėtis priverstų tik Rusijos pralaimėjimas, o tam reikia visapusiškos Vakarų paramos Ukrainai.
Menkina atgrasymo efektą
Reaguodamas į provokuojančias buvusio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo žinutes socialiniuose tinkluose, D. Trumpas penktadienį paskelbė nurodęs „į atitinkamus regionus“ pasiųsti du branduolinius povandeninius laivus.
JAV prezidentas nepasakė, ar omenyje turi branduolinę energiją naudojančius, ar branduolinį ginklą turinčius povandeninius laivus. Jis taip pat nedetalizavo tikslių dislokavimo vietų.
Tačiau net jeigu amerikiečių branduoliniai laivai iš tiesų buvo priartinti prie Rusijos krantų, „strateginės pusiausvyros tai nepakeis“, – LRT.lt sako Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) saugumo ekspertas Rafaelis Lossas.
„Siekdamos išlaikyti veiksmingą branduolinį atgrasymą, JAV karinės jūrų pajėgos, kaip ir Rusija bei kitos branduolinės valstybės, ir taip nuolat laiko jūroje branduoliniais ginklais ginkluotus povandeninius laivus“, – pabrėžia tyrėjas.
R. Lossas priduria, kad neaiškus D. Trumpo pareiškimo apie laivų perkėlimą turinys netgi susilpnina JAV karinės galios įvaizdį. „Toks skambus pareiškimas, kurio reikšmės niekas negali įvertinti, menkina atgrasymo efektą“, – sako jis.
Reaguodama į D. Trumpo teiginius, branduolinių grasinimų ir pati nevengianti Rusija paragino JAV laikytis atsargumo. „Rusija skiria didelį dėmesį branduolinio ginklo neplatinimo temai. Mes manome, kad visi turėtų labai atsargiai naudoti branduolinę retoriką“, – pirmadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Tačiau ekspertai įsitikinę, kad realaus pavojaus dėl įkaitusios įtampos su JAV Rusija nejaučia.
„D. Trumpas atrado naują būdą pasirodyti griežtu Rusijos atžvilgiu, iš tikrųjų nesiimdamas jokių veiksmų, kurie keltų susirūpinimą Maskvai“, – teigia K. Gilesas, pridurdamas, kad sensacingais pareiškimais D. Trumpas pirmiausia siekia nukreipti žiniasklaidos dėmesį nuo savo skandalų šalies viduje, kur įtarimai, jog D. Trumpas puoselėjo glaudžius ryšius su seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu, kelia jam vis didesnį spaudimą.
Ultimatumo laikas baigiasi
Kivirčas tarp D. Trumpo ir D. Medvedevo įsiplieskė JAV lyderiui prieš tai paskelbus 50 dienų ultimatumą Rusijai nutraukti savo karą prieš Ukrainą, o praėjusią savaitę sumažinus šį terminą iki 10 dienų, tai yra rugpjūčio 8 d.
Jei Maskva atsisakys, D. Trumpas pagrasino naujomis ekonominėmis sankcijomis, kurios paveiktų ir svarbiausias jos prekybos partneres, tokias kaip Kinija ir Indija.
Po šių pranešimų D. Medvedevas apkaltino D. Trumpą žaidžiant „ultimatumų žaidimą“. „Kiekvienas naujas ultimatumas yra grasinimas ir žingsnis karo link. Ne tarp Rusijos ir Ukrainos, bet su jo paties šalimi“, – socialiniuose tinkluose rašė jis.
D. Trumpo Rusijai duotas laikas taikai Ukrainoje pasiekti ištiksi jau penktadienį, tačiau ekspertai D. Trumpo ryžtu imtis griežtesnio spaudimo Maskvos atžvilgiu netiki.
„Pasiekti paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos D. Trumpas žadėjo ilgą laiką – iš pradžių per 24 valandas, po to žadėdamas tai pasiekti per 100 dienų, vėliau kalbėjo apie dvi savaites, ir dabar nuo 50 dienų perėjo iki 10 dienų.
Nors D. Trumpas yra akivaizdžiai nepatenkintas dėl esamos padėties, patikėsiu tik tada, kai pamatysiu, kad jis iš tikrųjų yra pasiruošęs įgyvendinti savo grasinimus dėl sankcijų, tarifų ar karinės pagalbos Ukrainai – ne tik parduodant ginklus Europos šalims. Tam, kas tikrai pakenktų Rusijos karo veiksmams.
Tačiau per pirmuosius šešis kadencijos mėnesius jo pareiškimai ir ultimatumai buvo neįtikėtinai nepatikimi, ir aš nelabai tikiu, kad D. Trumpas yra pasiryžęs nuskriausti savo draugą Vladimirą Putiną“, – sako ECFR gynybos analitikas R. Lossas.
Trečiadienį D. Trumpas paskelbė įvesiantis papildomą 25 proc. muitą Indijos prekėms, kuris turėtų būti pridėtas prie atskirų 25 proc. tarifų, įsigaliojusių ketvirtadienį. Tiesa, papildomi tarifai turėtų įsigalioti tik po trijų savaičių – tai suteikia laiko Indijai pasiekti naują prekybos susitarimą su JAV, nebūtinai susijusį su karo Ukrainoje pabaiga.
Be to, 50 proc. tarifų efektas, siekiant reikšmingai apriboti Rusijos karo mašiną būtų veiksmingas tik juos taikant ilgą laiką.
K. Gilesas teigia, kad permaininga JAV retorika dėl Rusijos, ypač staigus ultimatumo termino pakeitimas nuo 50 iki 10 dienų, parodė, jog D. Trumpas neturi nuoseklaus plano ar strategijos savo tikslams Maskvos atžvilgiu pasiekti, „jau nekalbant apie tai, ko reikia Ukrainos ir Europos išgyvenimui“.
„10 dienų terminas vis dar suteikė Rusijai daug galimybių diplomatiškai pergudrauti D. Trumpą, o ankstesnė patirtis rodo, kad D. Trumpas būtų laimingas, jei jį pergudrautų, nes jis labai nenori daryti nieko, kas galėtų pakenkti Rusijai“, – sako „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos programos vyresnysis ekspertas.
Galimą JAV prezidento pergudravimą analitikai jau dabar įžvelgia po JAV specialiojo pasiuntinio Steve’o Witkoffo susitikimo su V. Putinu pasirodžiusiuose D. Trumpo pareiškimuose.
Nors JAV prezidentas pranešė, kad „padaryta didelė pažanga“, o Kremlius patvirtino, jog artimiausiomis dienomis gali įvykti V. Putino ir D. Trumpo susitikimas, ekspertai įspėja, kad V. Putinas gali paversti viršūnių susitikimą dar vienu spektakliu, siekdamas sustiprinti savo įtaką pasaulyje.
Pasak buvusio D. Trumpo nacionalinio saugumo patarėjo Johno Boltono, komentavusio CNN, Kremlius gali pasiūlyti laikinų nuolaidų, pavyzdžiui, nutraukti oro smūgius, tačiau tuo pat metu tęsti puolimą rytų Ukrainoje.
Taip pat egzistuoja rizika, kad V. Putinas bandys įtikinti D. Trumpą sutikti su susitarimu, įteisinančiu okupuotų Ukrainos teritorijų kontrolę ir stabdančiu Ukrainos narystės NATO siekius.
Kaip dar vieną galimą rusų taktiką CNN įvardija bandymą nukreipti D. Trumpo dėmesį pažadais apie branduolinės ginkluotės mažinimo ar ekonominio bendradarbiavimo susitarimus, kurie patenkintų JAV prezidento derybinį ego.
Kremliaus prioritetai nepakito
Remdamasi Kremliui artimais šaltiniais, agentūra „Reuters“ antradienį pranešė, kad V. Putinas greičiausiai nesilaikys D. Trumpo nustatyto termino nutraukti ugnį Ukrainoje ir toliau sieks visiškai užimti keturias Ukrainos sritis, Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono, kurias įtraukė į šalies Konstituciją kaip Rusijos dalį.
Trys šaltiniai, susipažinę su Kremliaus diskusijomis, teigė, kad V. Putinas mano, jog Rusija laimi, ir abejoja, ar po trejų su puse metų karo tolesnės JAV sankcijos turės didelį poveikį jo šalies ekonomikai.
Nors jis nenori susipriešinti su D. Trumpu ir mato galimybę pagerinti santykius su Vašingtonu jam esant valdžioje, jo karo tikslai išlieka svarbiausiu prioritetu, „Reuters“ teigė du Maskvai artimi šaltiniai.
Vienas iš jų pridūrė, kad prieš rimtai svarstydamas apie galimas taikos derybas, V. Putinas nori užsitikrinti visišką minėtų Ukrainos regionų kontrolę.
Taigi, kas bus, kai Rusijai duotas laikas rugpjūčio 8 d. pasibaigs?
„Anksčiau, kai rusai ignoruodavo D. Trumpo nustatytus terminus, „verslas tęsėsi kaip įprasta“ – rusai toliau bombardavo Ukrainos miestus ir fronto pozicijas, o JAV prezidentas tarsi prarasdavo susidomėjimą šiuo klausimu ir ėmė domėtis kitais dalykais, kol vėl grįžo prie Rusijos, Ukrainos ir JAV derybų dėl ugnies nutraukimo.
Ukraina ilgą laiką buvo nepalankioje padėtyje, ypač per pirmąsias D. Trumpo administracijos savaites, kai turėjo iš esmės sutikti su visomis D. Trumpo iniciatyvomis, o Kremliaus elitas tarsi atsilošė kėdėse ir laukė, kuo viskas baigsis. Galbūt ši dinamika keičiasi, tačiau šiuo metu aš tuo nelabai tikėčiau“, – į šį klausimą atsako R. Lossas.
Kalbėdamas apie tai, kas iš tiesų galėtų paskatinti V. Putiną sėsti prie derybų stalo, K. Gilesas savo ruožtu pabrėžia, kad atsakymas į tai buvo aiškus dar prieš prasidedant plataus masto Maskvos invazijai į Ukrainą.
„Tai, kas pakeis Rusijos nuomonę apie tai, ar buvo gera idėja įsiveržti į Ukrainą, yra pralaimėjimas. Tai vienintelis dalykas, kuris pakeis V. Putino planus atgauti tai, ką jis laiko savo buvusios imperijos valdomis.
Vienintelis būdas tai užtikrinti – suteikti Ukrainai kuo didesnę karinę, ekonominę ir diplomatinę paramą, o ne tęsti pusėtiną politiką, kurią iki šiol vykdė Jungtinės Valstijos. Tuo tarpu Europos šalys, ypač esančios į vakarus nuo Varšuvos, apribojo savo galimybes dėl dešimtmečius trukusio gynybos išlaidų mažinimo, dėl kurio jos nebegali projektuoti galios savo žemyne“, – sako ekspertas.
