Lietuvoje nerimą sukėlė Vokietijos dienraščio „Welt“ straipsnis, kuriame abejojama, ar Rusijai užpuolus mūsų šalį Vokietijos brigada automatiškai kiltų į kovą. Vokietijos gynybos ministerija ramina, kad nors tokio automatizmo nėra, Konstitucijose įtvirtinta Bundestago teisė spręsti dėl Vokietijos karių dalyvavimo kariniuose veiksmuose, visgi dirbtinio politinio delsimo įmanoma išvengti. Vyriausybė gali taikyti išimtinį nutarimą dėl greitų veiksmų.
„Išimtiniais atvejais, kai gresia neatidėliotinas pavojus, Vokietijos federalinė vyriausybė turi teisę priimti laikiną nutarimą dėl ginkluotųjų pajėgų naudojimo, kad dėl parlamentinės išlygos nekiltų grėsmė Vokietijos Federacinės Respublikos ir aljanso gynybiniam pajėgumui“, – tokį detalesnį paaiškinimą LRT.lt gavo iš Vokietijos gynybos ministerijos.
Ši argumentacija įtikina ne visus. LRT.lt kreipėsi ir į visas Bundestago frakcijas. Opozicinės radikalios dešiniosios „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD), kuriai dažnai prikišama Rusijai naudinga laikysena, atstovas išsamiame atsakyme toliau kelia abejonių dėl Vokietijos brigados Lietuvoje teisinio statuso ir veiksmų galimybių. Tuo tarpu gynybos ministrą Borisą Pistoriusą delegavusių valdančiųjų socialdemokratų ir opozicinių žaliųjų „Grüne“ atstovai ragina neužkibti ant Rusijos propagandai naudingo jauko ir neeskaluoti teorinių grėsmių, pasitikėti Vokietijos nuolat kartojamais pažadais ginti NATO rytinį flangą ir kartu Lietuvą.
Kokį klausimą kelia „Welt“ ir AfD
Pastarasis sąmyšis kilo kaip reakcija į praėjusį sekmadienį pasirodžiusį dienraščio „Welt“ straipsnį „Keblus klausimas, ką Bundesvero kariai gali daryti Rusijos puolimo atveju“. Jame keliami klausimai dėl Vokietijos brigados Lietuvoje teisinio statuso ir veiksmų galimybių, jei Rusija užpultų Baltijos šalis. Straipsnyje cituojamas konfidencialus vyriausybės atsakymas, kuriam prikišama aiškumo stoka, nes tiksliai neatsakoma, ar tokiu atveju būtų kreipiamasi į Bundestagą. Taip pat cituojamas Bundestago Tyrimų tarnybos išaiškinimas, kuriame teigiama, kad Vokietijos brigados veiksmams Lietuvoje reikėtų Bundestago mandato. Taip pat aptariama, kaip būtų sprendžiama situacija, jei NATO ar ES nepaskelbtų kolektyvinės gynybos būklės. Daroma išvada, kad jei NATO 5-asis straipsnis būtų neaktyvuotas, vokiškų karių situacija būtų dar keblesnė.
Minėtame straipsnyje cituojamas opozicinės AfD atstovas parlamento Gynybos komitete Rüdigeris Lucassenas, kuris pasigenda aiškumo ir kritikuoja Vyriausybę. Jis taip pat išsamiai pakomentavo savo abejones ir LRT.lt.
„Bundesveras Lietuvoje gali gintis, jei būtų tiesiogiai užpultas. Tačiau jei Rusijos pajėgos užpultų Lietuvos teritoriją, o Bundesveras nebūtų tiesiogiai įtrauktas, teisinė situacija tampa neaiški. Kada Vokietijos vadas gali įsakyti savo kariams įsitraukti į galimus konfliktus tarp Lietuvos ir Rusijos pajėgų? Ar jis gali, jei reikia, taktiškai veikti Rusijos teritorijoje? Ir dar sudėtingiau: ką gali daryti Vokietijos kariai pagal scenarijų, kuris nepatenka į NATO 5-ąjį straipsnį? Vokietija su Lietuva galėtų derėtis tik dėl tam tikro ad hoc bendradarbiavimo gynybos srityje dvišaliu pagrindu. Tačiau, žvelgiant iš realios politikos perspektyvos, tai yra beveik neįmanoma“, – teigia jis ir akcentuoja, kad NATO 5-asis straipsnis nepašalina Vokietijos konstitucinių kliūčių, susijusių su Bundesvero dislokavimu karo metu.
Akcentuoja išimtį ir pažadus
Vokietijos gynybos ministerija savo atsakyme LRT.lt pabrėžia, kad, jei Lietuva būtų užpulta, įvyktų kolektyvinė NATO reakcija, kurioje dalyvautų ir Vokietijos brigada. Tokiu atveju brigada būtų perduota NATO pavaldumui, o sąjungos teritorijos gynybą vykdytų integruotos NATO struktūros. Ministerija taip pat akcentuoja, kad Vokietijos Vyriausybė turi teisę laikinai nuspręsti dėl ginkluotųjų pajėgų naudojimo, jei grėsmė yra neatidėliotina, net ir be išankstinio Bundestago pritarimo, kaip numatyta Konstitucijoje.
„Jei Rusija įvykdytų ginkluotą išpuolį prieš Lietuvą, Lietuva galėtų remtis savo teise į savigyną. Partneriai galėtų paremti Lietuvą kolektyvinės savigynos teisės pagrindu. Šiuo atveju konstitucinė teisė numato: jei Vokietijos ginkluotosios pajėgos, tokios kaip 45-oji Lietuvos brigada, turėtų būti naudojamos NATO teritorinio vientisumo karinei gynybai, reikėtų įtraukti Vokietijos Bundestagą. Išimtiniais atvejais – kai gresia neatidėliotinas pavojus – Vokietijos federalinė vyriausybė turi teisę priimti laikiną nutarimą dėl ginkluotųjų pajėgų naudojimo, kad dėl parlamentinės išlygos nekiltų grėsmė Vokietijos Federacinės Respublikos ir aljanso gynybiniam pajėgumui“, – į pakartotinį paklausimą, ar būtinas Bundestago mandatas, atsakė ministerija.
Tame pačiame išaiškinime priduriama, kad Gynybos ministerija užtikrina, jog Vokietija laikosi savo įsipareigojimų sąjungininkams ir yra pasirengusi ginti Lietuvą, jei to prireiktų: „Vyriausybė ir toliau vykdys savo atsakomybę ir įtrauks Bundestagą į sprendimų priėmimą dėl visų vokiečių ginkluotųjų pajėgų operacijų, atsižvelgdama į jo konstitucinį vaidmenį. Tuo pačiu metu Vyriausybė laikosi savo įsipareigojimų sąjungininkams ir nepalieka abejonių, kad mes ginsime savo sąjungininkus.“
Ministerija taip pat pažymi, kad Vokietijos karių dislokavimas Lietuvoje yra svarbi atgrasymo nuo Rusijos agresijos priemonė.
Ragina neužkibti už Rusijai naudingo kabliuko
Bundestago socialdemokratų SPD frakcija atsiuntė LRT.lt atsakymą, kuriame sako, jog nesutinka su dienraščio „Welt“ keliamu priekaištu, kad situacija yra neaiški.
„Nors 45-osios brigados „Lietuva“ karinei intervencijai nėra jokio teisinio automatizmo nei NATO, nei ES sutarčių požiūriu, užpuolimo atveju Lietuvos išlikimui iškiltų pavojus, o tai stipriai paveiktų Vokietijos ir jos aljanso partnerių saugumo interesus. Todėl karinė pagalba būtų vienintelė logiška pasekmė. Kaip visada būna Bundesvero misijų atveju, tai vyktų pagal tarptautinę teisę“, – teigia socialdemokratai.
Jie taip pat, kaip ir ministerija, atkreipia dėmesį, kad atėjus dienai X būtų galima skubos tvarka taikyti išimtis. Parlamento leidimą galima gauti ir vėliau atgaline data. Anksčiau taip jau buvo nutikę keletą kartų, įskaitant 2021 ir 2023 m. evakuacijos misijas Afganistane ir Sudane.
„Todėl nematome jokių teisinių neaiškumų dėl Lietuvos brigados“, – rašo socialdemokratai ir priduria, kad, net ir neįsigaliojus NATO 5-ajam straipsniui, Vokietija galėtų įgalioti veikti Bundesvero brigadą Lietuvoje. SPD atstovai kviečia pasitikėti jau ne kartą duotais aukštų Vokietijos politikų žodžiais.
Opozicijoje esančios žaliųjų partijos „Grüne“ atstovė parlamentiniame gynybos komitete Sara Nanni kaip atsakymą į LRT.lt klausimus pateikė socialiniame tinkle „Bluesky“ pasidalintą savo reakciją į dienraščio „Welt“ straipsnį. Ji įspėja, kad dabartinė karšta diskusija Lietuvoje ir jos atgarsiai Rusijos propagandoje atliepia Rusijos tikslus sukelti kolektyvinį nesaugumo jausmą, didinti nepasitikėjimą Vokietijos brigada ir sumažinti didelį Lietuvos visuomenės palaikymą brigados dislokavimui Lietuvoje.
Politikė apgailestauja, kad dalis Lietuvos visuomenės įsitraukė į šią diskusiją, nors tam, jos nuomone, nėra pagrindo.
„Stebėdami šią kilusią diskusiją Vokietijos gynybos politikai trinasi akis. Kodėl kas nors galėtų manyti, kad užpuolimo atveju Vokietija nekovotų? Viskas, tikrai viskas, byloja prieš tokią prielaidą! Federalinis kancleris, gynybos ministras, užsienio reikalų ministras, federalinis prezidentas, Bundestagas ir net kai kurios federalinės žemės pastarosiomis savaitėmis ne kartą patvirtino: kai reikalai taps rimti, mes būsime šalia! Pakeitėme įstatymus, kariuomenė rimtai ruošiasi karių atėjimui į Lietuvą, užsakome techniką ir verbuojame personalą. Nejaugi visa tai darytume vien tam, kad kilus abejonėms nieko nedarytume. Deja, dalis Lietuvos visuomenės užkibo už šios abejonės naratyvo. To tikslas aiškus: nihilizmas. Galiausiai Rusija nori, kad lietuviai ir vokiečių kariai vietoje patikėtų, jog bus lengviau pasiduoti, nes čia vis tiek niekas nekovos“, – rašo S. Nanni ir siūlo pasimokyti iš šios situacijos, kaip netapti bloga linkinčių psichologinių žaidimų dalyviais, kurie padeda suktis priešiškos propagandos spiralei.
