Saugumo ekspertai: operacija „Voratinklis“ apnuogino Rusijos Achilo kulną

18 mėnesių planuota Ukrainos operacija „Voratinklis“ už tūkstančių kilometrų nuo šalies sienų sekmadienį pasiekė kulminaciją. Saugumo ekspertai LRT.lt sako, kad Rusijos strateginiams pajėgumams padaryti nuostoliai iliustruoja, kaip Ukraina pakeitė modernaus karo sampratą, tačiau įspėja, kad keršto siekiantis Kremlius gali atsakyti griežčiausiomis priemonėmis.

Europos politikos analizės centro (CEPA) vyresnysis mokslo darbuotojas Edwardas Lucasas Ukrainos surengtą išpuolį lygina su netikėta Japonijos imperijos ataka prieš JAV karinę jūrų bazę Perl Harbore 1941 m. gruodžio 7 d., dėl kurio JAV įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą ir sudavė du branduolinius smūgius Japonijai.

Pasak saugumo eksperto, savo išpildymu operacija „Voratinklis” – netgi įspūdingesnė už pastarąją.

„Išpuolis prieš Perl Harborą buvo netikėta ataka tarp dviejų šalių dar esant taikai. Ši ataka įvykdyta vidury karo. Man sunku rasti tam istorinių analogijų, jei tokių iš viso yra“, – LRT.lt sako E. Lucasas, pabrėždamas, kad operacija apnuogino netikėtą Rusijos pažeidžiamumą.

Atakos metu Ukrainos bepiločiai orlaiviai pataikė į 20 Rusijos lėktuvų ir apie 10 iš jų sunaikino, remdamasi dviem JAV pareigūnais trečiadienį pranešė agentūra „Reuters“.

Tai gerokai mažesnis skaičius nei tas, kurį anksčiau pateikė Kyjivas. Ukrainos duomenimis, dronai pataikė į 41 orlaivį ir sunaikino bent 13.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad tarp likviduotų orlaivių buvo žvalgybinis ryšių lėktuvas A-50, strateginiai bombonešiai Tu-95, Tu-22M ir Tu-160 bei kariniai krovininiai lėktuvai An-12 ir Il-78. Maskva nuostolių nepatvirtino, tik nurodė, kad buvo apgadinti keli orlaiviai.

SBU tvirtino, kad atakos metu iš rikiuotės išvesta daugiau nei trečdalis visų Rusijos strateginių bombonešių, o padarytų nuostolių vertė siekia 7 mlrd. dolerių (6,17 mlrd. eurų).

Kad atstatytų turėtą antrą pagal dydį bombonešių parką po JAV, turinčių 140 bombonešių, Rusijai gali prireikti dešimtmečių, vertina ekspertai.

„Ši operacija ne tik keičia karo eigą, bet ir jėgų pusiausvyrą planetoje“, – LRT.lt sako atsargos majoras Darius Antanaitis.

Ginkluotės ekspertas pabrėžia, kad Ukraina neutralizavo svarbią Rusijos branduolinių pajėgumų sudedamąją dalį.

„Tai bombonešiai, priklausantys vadinamajai branduolinei triadai, kurią sudaro branduoliniai povandeniniai laivai, lėktuvai, gebantys nešti branduolines raketas ir antžeminiai branduolinių raketų paleidimo įtaisai. Dabar Rusija prarado reikšmingą šios triados dalį“, – konstatuoja D. Antanaitis.

Tuo metu Ukrainos pajėgoms šių lėktuvų likvidavimas ne tik leis efektyviau gintis nuo Rusijos oro atakų, bet ir padės išlaisvinti okupuotas žemes, įsitikinęs karo apžvalgininkas, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys.

„Oro gynyba dabar galės efektyviau atremti dronų smūgius bei sumažėjusią bombonešių ir naikintuvų grėsmę.

Ukrainai taip pat bus lengviau atsikovoti užimtas teritorijas ar galbūt netgi vykdyti kokį nors naują puolimą Kurske, Belgorode ar Brianske“, – svarsto A. Navys.

Ekspertai sutaria, kad dėl nesugebėjimo atremti tokio masto išpuolio Rusijos kariuomenės ir žvalgybos elitą greičiausiai kamuoja nerimas dėl savo ateities.

„Tai yra didžiulis psichologinis pažeminimas Rusijai, – teigia A. Navys. – Jau virš trejų metų ji ir taip niekaip negali įveikti tikrai nelygiaverčio priešininko. Rusijos kariuomenė apskritai buvo laikoma antrąja kariuomene pasaulyje po JAV, bet šis smūgis rodo, kad ji nesugeba apsiginti net savo viduje.“

„Turėtų kristi kai kurių labai aukšto rango karininkų ir pareigūnų – tiek karinės žvalgybos, tiek FSB – galvos“, – priduria jis.

Modernaus karo lyderė pasaulyje

Pasak ataką koordinavusio SBU vadovo Vasylio Maliuko, ukrainiečių dronai buvo slapta įvežti į Rusiją medinėse dėžėse, pritvirtintose prie sunkvežimių priekabų ir paslėptose po nuotoliniu būdu atveriamais stogais.

Kai vilkikai atvyko į tam tikras vietas Irkutsko, Murmansko, Riazanės, Ivanovo ir Amūro srityse, netoli Rusijos oro bazių, stogai buvo atidaryti, o pakilę dronai nukreipti į ten esančius orlaivius.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, kiekvieną iš 117 per šią operaciją panaudotų dronų nuotoliniu būdu valdė atskiras pilotas.

Tačiau, suveikus Rusijos ryšio trikdymo sistemoms, dalis dronų, pasak SBU, pasiekė taikinius pasitelkiant dirbtinį intelektą.

„Operacijos metu buvo naudojama moderni bepiločių orlaivių valdymo technologija, kuri derina autonominius dirbtinio intelekto algoritmus ir rankinį operatoriaus įsikišimą“, – leidinys „Politico“ cituoja agentūrą.

„Skrydžio metu kai kurie dronai prarado signalą ir perėjo prie misijos vykdymo naudojant dirbtinį intelektą pagal iš anksto numatytą maršrutą. (Dronams) priartėjus prie specialiai nustatytų taikinių, kovinės galvutės buvo automatiškai aktyvuotos“, – pridūrė SBU.

Atlanto Tarybos Eurazijos centro vyresnysis mokslinis bendradarbis Brianas Whitmore‘as įvardija, kad didžiausia Ukrainos stiprybė yra jos gebėjimas karo metu kurti naujoves.

„Tai meistrautojų ir novatorių tauta“, – LRT.lt sako JAV saugumo ekspertas. Jo teigimu, operacija „Voratinklis“ keičia tai, kaip suprantame šiuolaikinį karą.

„Mes visi galime pasimokyti iš to, ką Ukraina daro su dronais – tiek kalbant apie jų gamybą, tiek apie jų panaudojimą. Tai keičia žaidimo taisykles.

Suduoti smūgiai tokiose tolimose vietose, kaip Murmanskas šiaurėje, Irkutskas ir Amūras rytuose – tai milžiniška operacija. Ir jei Ukraina galės išlaikyti tęstinumą, o aš manau, kad galės, tai pakeis šio karo kontūrus ir padidins jo kainą Rusijai. Būtent tai Ukraina ir turi daryti“, – įsitikinęs B. Whitmore`as.

Tuo metu D. Antanaitis pabrėžia, kad esminį vaidmenį atakoje suvaidino žvalgyba ir kontržvalgyba, leidusi Ukrainai 18 mėnesių veikti nepastebėtai Rusijos gilumoje.

„Ši operacija ypatinga tuo, kad tokį ilgą laiką pavyko išlaikyti konspiraciją ir slaptumą. Be jų (efektyvios žvalgybos ir kontržvalgybos) būtų buvę pakankamai lengva prarasti informaciją ir visa ši operacija būtų žlugusi“, – sako jis.

Ekspertai sutaria, kad operacija, kuri, pasak V. Zelenskio, pateks į istorijos vadovėlius, pademonstravo, jog Ukrainos specialiosios pajėgos tampa pajėgiausiomis pasaulyje.

„Sugebėjimas įvykdyti ir sukoordinuoti tokią sudėtingą operaciją rodo, kad vargu ar yra pasaulyje kitų kariaujančių šalių, kurios turi tokio lygio specialiąsias tarnybas. Galbūt išskyrus Izraelį“, – tvirtina A. Navys.

Karas spręsis mūšio lauke

Beprecedenčio masto Kyjivo ataka įvykdyta antrojo tiesioginių Ukrainos ir Rusijos derybų etapo išvakarėse.

Pirmadienį Stambule abi šalys susitarė dėl dar vieno apsikeitimo belaisviais, tačiau didesnio proveržio siekiant taikos nepasiekė.

Derybų metu Rusijos delegacija įteikė Ukrainai „memorandumą“, siūlantį du „paliaubų“ scenarijus, kurie iš esmės reikštų Ukrainos kapituliaciją.

B. Whitemore’as ragina „neturėti iliuzijų“, kad taika bus pasiekta diplomatijos keliu.

„Tai tik dar kartą parodo, kad šis karas bus sprendžiamas mūšio lauke ir kad tai bus ilgas karas. Rusijos tikslai yra maksimalistiniai – ji siekia panaikinti Ukrainos suverenitetą. O Ukraina nori likti suverenia valstybe. Kompromisui čia nėra vietos. Todėl, manau, kad turėtume pamiršti fantazijas apie kažkokį stebuklingą susitarimą, kurį galima pasiekti.

Ukraina dabar parodė, kad gali smogti giliai į Rusijos teritoriją ir labai stipriai suduoti Rusijos kariniams objektams. Ir nemanau, kad tai paskutiniai tokio tipo smūgiai, kuriuos matysime“, – prognozuoja B. Whitmore`as.

E. Lucasas savo ruožtu teigia, kad sėkminga Ukrainos operacija gali padaryti įspūdį ne kartą pasipiktinimą dėl lėto progreso siekiant taikos išreiškusiam JAV prezidentui D. Trumpui. Pastarosiomis savaitėmis jis kelis kartus grasino, kad Vašingtonas gali pasitraukti iš tarpininkavimo derybose tarp Ukrainos ir Rusijos.

Ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose priėmęs Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą JAV prezidentas teigė, kad galbūt geriau leisti Ukrainai ir Rusijai „kurį laiką pakovoti“ ir tik tada jas „išskirti“.

D. Trumpas sakė, kad trečiadienį, kai jiedu kalbėjosi telefonu, jis pasakė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, jog šalys yra tarsi „du maži vaikai, kurie kaip pasiutę mušasi parke“.

„Iš tiesų svarbus dalykas yra auditorija Baltuosiuose rūmuose. Nes tai nėra tikros derybos – tai cirkas, o jo žiūrovas yra vienas žmogus Ovaliajame kabinete. Ir mes žinome, kad D. Trumpas mėgsta nugalėtojus ir niekina pralaimėtojus.

Ši operacija daro Rusiją pralaimėtoja, o Ukrainą – nugalėtoja. Taigi tai iš dalies atkuria derybinį pranašumą, kurį Kyjivas prarado per pastarąsias savaites ir mėnesius, kai D. Trumpas atrodė palankesnis Rusijai nei Ukrainai“, – sako E. Lucasas.

Ukrainos kaip laimėtojos įvaizdį dvejojančių partnerių akyse sustiprina ir tai, kad operacija „Voratinklis“ yra ne pavienė ataka, o platesnio Kyjivo veikimo modelio dalis.

Vėlyvą šeštadienį – išpuolio prieš Rusijos bombonešius išvakarėse – su Ukraina besiribojančiose Briansko ir Kursko srityse sugriuvo du tiltai, o antradienį SBU prisiėmė atsakomybę už jau trečią nuo karo pradžios ataką prieš Krymo tiltą.

„Tai rodo Rusijos atsparumo silpnąsias vietas – Rusija nėra gerai pasirengusi apsiginti nuo tokio pobūdžio atakų. O atsakomosios priemonės, kurių dabar imasi rusai, paralyžiuoja Rusijos ekonomiką, nes jie visoje šalyje stabdo sunkvežimius, kad juos patikrintų ir pažiūrėtų, kas dar gali būti paslėpta viduje“, – paaiškina E. Lucasas.

Bręstantis Rusijos atsakas

Pasak D. Trumpo, telefoninio pokalbio metu V. Putinas jam pasakė, kad Rusija „turės atsakyti“ į Ukrainos išpuolį prieš šalies oro bazes. Kol kas tai buvo vienintelė užuomina apie Kremliaus šeimininko reakciją į šią ataką, oficialiai jis jos vis dar nekomentavo.

Tiesa, skambių pareiškimų apie galingą atsaką Ukrainai netrūko iš kitų Rusijos pareigūnų.

„Visiems, kurie nerimauja ir laukia atpildo. Nerimauti reikia. <...> Atpildas neišvengiamas. <...> Mūsų armija aktyviai juda į priekį ir toliau puls. Viskas, kas turėtų sprogti, būtinai sprogs, o tie, kurie turėtų būti sunaikinti, išnyks“, – antradienį savo „Telegram“ paskyroje rašė Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.

Tuo metu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, ketvirtadienį paklaustas, koks bus Maskvos atsakas į Ukrainos dronų atakas Rusijos aerodromuose, atsakė, kad „kaip ir kada“ duoti atsaką nuspręs Rusijos kariškiai.

Apžvalgininkai prognozuoja, kad skaudus smūgis V. Putino režimui gali sukelti itin žiaurias Kremliaus priemones.

Kaip pažymi B. Whitmore`as, priešingai nei Kyjivas, Maskva, keršydama ir sėdama baimę šalyje, paprastai atakuoja ne tik karinius taikinius.

„Kai Rusija smogia Ukrainai, ji atakuoja ligonines ir mokyklas, žudo civilius“, – pabrėžia jis, sakydamas, kad panašių išpuolių galima tikėtis ir šįkart.

Praėjusių metų rudenį Rusija pakeitė savo karinę doktriną dėl branduolinio ginklo panaudojimo. Atnaujintas dokumentas numato, kad net nebranduolinės valstybės, kurią remia kita branduolinė valstybė, agresija prieš Rusiją laikoma bendru puolimu ir gali pareikalauti branduolinio atsako.

Nors tai – mažai tikėtina, D. Antanaitis neatmeta, kad keršydama Rusija galėtų panaudoti ir šią kraštutinę priemonę.

„Branduolinė ataka – visada įmanoma, ypač žinant, kad Rusija padarė aibę nusikaltimų žmogiškumui ir jau ne kartą tuo grasino.

Tačiau tikiuosi, kad pasaulio spaudimas, ypač didžiausios Rusijos sąjungininkės Kinijos, jai to neleis“, – sako karybos ekspertas.