Kol kas nėra jokios oficialios informacijos apie JAV planus mažinti karines pajėgas Europoje, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis. Tačiau pabrėžia – jeigu toks sprendimas būtų svarstomas, Lietuva siektų išvengti bet kokių saugumo spragų: „Jei pajėgos būtų mažinamos Lietuvoje, akivaizdu, tai būtų signalas Rusijai.“
D. Matulionis – „Dienos temoje“.
– Kitą savaitę Vilniuje laukiame Volodymyro Zelenskio bei NATO generalinio sekretoriaus vizito, prezidentas taip pat pakvietė ir 14 aljanso valstybių vadovus. Kokių konkrečių susitarimų ar sprendimų galime sulaukti Vilniuje po šio susitikimo?
– Visų pirma, norėčiau pasakyti, kad tai turbūt bus didžiausias tarptautinis renginys Lietuvoje šiemet. Išties pirmąkart kviečiame rytinio ir šiaurinio flango valstybių vadovus, nes iš esmės jų saugumo interesai ir problemos yra panašios. Kokių rezultatų tikimės? Lieka 3 savaitės iki NATO viršūnių susitikimo Hagoje. Tikimės, kad bus diskusija apie tai, ką galime pasiekti.
Hagos viršūnių susitikimas gali tapti istorinis, nors ten daug klausimų nebus diskutuojama. Bet jeigu galėtume sutarti dėl reikšmingo, esminio gynybos finansavimo didinimo NATO viduje, siekiant atkurti efektyvią atgrasymo ir gynybos sistemą, tai turbūt būtų pats svarbiausias sprendimas. Viltys yra dedamos į tai.
– Ar Ukrainos narystės NATO klausimas pašalintas nuo stalo?
– Jis niekada nebuvo pašalintas. Manau, kad ir ateityje jis nebus pašalintas, nes Vašingtone prieš metus mes labai aiškiai pasakėme, kad NATO narystės klausimas yra negrįžtamas ir Ukraina, kaip šalis, turi teisę įstoti į NATO pagal visus kriterijus. Manau, kad labai svarbu nesuteikti Rusijai veto teisės.
– Šiandien Zelenskis lankosi Berlyne. Vokietija prieš tai panaikino bet kokius apribojimus ginklų naudojimui prieš Rusiją. Rusija apskritai pastaruoju metu jautriai reaguoja į didėjančią Vokietijos lyderystę Europoje. Rusai sako, kad Vokietijos planai sukurti stipriausią kariuomenę Europoje jiems kelia didelį nerimą. Ką jums savo tokie Kremliaus pareiškimai?
– Tai dar kartą rodo, kad Vokietija iš tikrųjų nusiteikusi ryžtingai ir mums tai yra labai gera žinia. Mes su Vokietija palaikome ypatingus ryšius dėl Vokietijos brigados. Vokietija NATO regioniniuose planuose iš tikrųjų skiria labai didelį dėmesį mūsų regionui.
Jeigu toliau bus modernizuojamas ir stiprinamas Bundesveras, tai yra mūsų artimiausia didžioji valstybė, kuri tikrai, tikimės, nepaliks Baltijos jūros regiono likimo valioje. O Kremlius, aišku, visada, matydamas daugiau pastangų atgrasyti ir gintis, krokodilo ašaromis bando tą akcentuoti, jog tai yra kokia nors grėsmė jiems.
– Donaldas Trumpas toliau griežtina retoriką dėl Putino. Sako, kad Putinas žaidžia su ugnimi. Maskva į tai atsakė Medvedevo grasinimais dėl Trečiojo pasaulinio karo. Kaip jūs girdite šiuos pareiškimus?
– Medvedevo pareiškimų matėme labai daug ir pačių įvairiausių. Jau trejus metus jis visaip bando grasinti. Reikia į tai reaguoti ramiai, nekreipti dėmesio, nes tai yra Rusijos propagandos ir Stratkomo klausimas. Mes turime išlaikyti ramybę ir daryti tai, kas mums yra svarbu.
– Naujos sankcijos Rusijai Jungtinių Valstijų Senate vis daugiau palaikymo sulaukia iš abiejų partijų. Jų esmė – įvesti 500 proc. muitus valstybėms, bet kuriai šaliai, kuri perka Rusijos žaliavas. Bet kol kas tam nėra Trumpo pritarimo. Kiek ilgai?
– Pasižiūrėsime. Matome, kad kol kas Putinas bando vynioti taikos pastangas aplink pirštą. Tikrai neatrodo, kad būtų suinteresuotas taikos susitarimu. Mūsų nuomone, turime ir toliau ekonomiškai spausti Rusiją ir užtikrinti tolesnę karinę paramą Ukrainai. Tada galbūt anksčiau ar vėliau ateis momentas, kai Rusija suvoks, jog nėra kitos išeities, ir pradės derėtis dėl taikos susitarimo. Dabar viskas atrodo panašu į imitaciją, o ne į realias pastangas sudaryti taikos susitarimą.
– Kokių reikia spaudimo priemonių, kad Rusija sėstų prie derybų stalo?
– Kaip ir sakiau, sankcijų, visų pirma. Sankcijų, sankcijų ir darkart sankcijų. Jos turi būti veiksmingos. Kai kurios, kurias yra įvedusi Europos Sąjunga ar JAV, veikia tikrai neblogai, bet, matyt, jos yra nepakankamos.
Manyčiau, ką jūs ir minėjote, reikia milžiniškų tarifų ir įvesti, kur yra įmanoma, antrines sankcijas bei bandyti pažaboti šešėlinį laivyną, kuris šiuo metu turbūt yra pagrindinis Rusijos karo mašinos finansuotojas. Per šešėlinį laivyną eksportuojama didžioji dalis Rusijos naftos.
– Kalbant apie šešėlinį laivyną, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pasakė, kad Vakarai per mažai reaguoja į jau beveik nuolatinius incidentus Baltijos jūroje. Parlamento vadovas teigia, jog Estija buvo palikta viena, kai Rusija, gelbėdama savo šešėlinio laivyno tanklaivį, Baltijos jūroje pakėlė naikintuvą.
– Nesutikčiau su tuo tik dėl to, kad turime turėti omenyje, jog iškart buvo pakelti NATO lėktuvai, kurie buvo dislokuoti Emario bazėje, Estijoje. Šiek tiek vėliau NATO lėktuvai buvo pakelti ir iš Šiaulių. Vis dėlto NATO reakcija buvo.
Kita vertus, tai yra gana subtilus dalykas. Laivas plaukė Estijos ekonominėje zonoje, pagal jūrų teisę, laisva navigacija yra turbūt svarbiausias principas. Matyt, Rusija, žinodama ankstesnius atvejus, kaip kad buvo Suomijoje, ėmėsi papildomų eskalacinių priemonių ir ta eskalacija greičiausiai ir toliau išliks. Bet tai kol kas, mūsų vertinimu, yra daugiau jėgos demonstravimo pozicija. Tikrai neatrodo, kad būtų imtasi kokių nors kinetinių veiksmų.
– Naikintuvai pakelti, nes Baltijos oro erdvėje veikė oro policijos misija. Ją bandome pakeisti (yra mūsų iniciatyva ją pakeisti) į gynybinę misiją. Ko reikia, kad tai atsitiktų?
– Iš esmės reikėtų, kad lėktuvai turėtų papildomų įgaliojimų, t. y. užtikrintų ne tik oro policiją, bet oro gynybos funkciją. Bet tai ne viskas. Yra ir antžeminių oro gynybos priemonių, kurios labai svarbios. NATO kontekste mes ir toliau nuolat keliame rotacinės oro gynybos klausimą tam, kad sąjungininkų oro gynybos baterijos kartais būtų dislokuotos.
Kodėl tai taip sunkiai vyksta? Todėl, kad oro gynybos pajėgumų labai trūksta. Vieni dovanojami Ukrainai, kiti yra reikalingi strateginių, gyvybiškai svarbių objektų apsaugai, dar kiti reikalingi apsaugoti tranzito punktams Lenkijoje, per kuriuos vykdoma parama Ukrainai. Todėl anksčiau ar vėliau, manau, jei bus skiriama daugiau pinigų gynybai, atsiras ir daugiau oro gynybos baterijų. Mes patys į tai investuojame. Manau, kad sustiprinsime oro gynybą.
– Ar apie tai kalbėsitės ir kitą savaitę Vilniuje?
– Mes kalbėsime apie visus klausimus, kurie bus NATO viršūnių susitikimo darbotvarkėje. Taip pat ir apie pajėgumų vystymą, gynybos finansavimą ir gynybos pramonės vystymą. Matyt, ir apie karinės paramos Ukrainai tęstinumą.
– Europos Sąjungos lyderiai vis griežčiau vertina Izraelio veiksmus Gazos Ruože. Vokietijos kancleris pareiškė nesuprantantis Izraelio tikslų Gazoje. Lietuvos prezidentas teigia, jog Lietuva yra tarp valstybių, turinčių nuosaikesnę poziciją dėl Izraelio. Kas turi atsitikti, kad ši pozicija pasikeistų?
– Pirmiausia turime žiūrėti, kaip viskas prasidėjo. Spalio 7 d. per „Hamas“ ataką prieš civilius Izraelyje žuvo tūkstančiai nekaltų piliečių, gyventojų. Izraelis ėmėsi priemonių, kad susitvarkytų su teroristine organizacija „Hamas“.
Na, jų veiksmai tokie, kokie yra, ir jie pirmiausia sprendžia, kokie jie turi būti. Bet yra vienas aspektas, kurį ir prezidentas paminėjo, ir mes nuolat keliame – tarptautinės humanitarinės teisės principų vis tiek turi būti laikomasi. Šiuo atveju mes esame nuoseklūs ir šiuo klausimu palaikome visus mūsų europinius partnerius. Bet jei kalbame apie asociacijos susitarimo peržiūrėjimą arba sustabdymą, manytume, kad toks žingsnis dar yra per ankstyvas. Juo labiau kad Lietuva nėra vieniša – tokios pačios pozicijos laikosi ta pati Vokietija, Italija ir nemažai kitų šalių.
– Savaitgalį Lenkija išsirinks naują prezidentą. Ar artimiausiu metu planuojamas prezidento Gitano Nausėdos vizitas į Lenkiją?
– Mes labai norėtume, kad naujasis prezidentas aplankytų mus. Tai būtų tikrai labai gražu ir darysime viską, kad susitikimas įvyktų kuo greičiau.
– Dar apie diplomatinius reikalus. Liepą planuojama atšaukti nemažai ambasadorių, tarp jų – ir ambasadorę JAV. Kokie tikslai bus keliami naujam ambasadoriui Vašingtone?
– Bus tie patys tikslai, kurie buvo keliami gerbiamai ambasadorei Audrai Plepytei, – siekti, kad Amerika išlaikytų pajėgas Europoje. Ypač svarbus klausimas – Amerikos pajėgų išlaikymas Lietuvoje. Tai yra vienas iš svarbesnių atgrasymo veiksnių. Taip pat, kad Amerika skirtų dėmesį Europos saugumui, branduoliniam atgrasymui, kuris irgi yra labai svarbus elementas. Manyčiau, tai būtų svarbiausi klausimai. Ir, greičiausiai, ekonominių santykių vystymas su Amerika.
– Jūs, kaip ambasadorius prie NATO, ko gero, iš labai arti žinote, ar yra kokių nors indikacijų, kad Amerika rengtųsi pakeisti savo planus Europoje. Konkrečiai, pavyzdžiui, kalbant apie tuos pačius karius.
– Kol kas galiu pasakyti labai tvirtai, kad neturime jokios oficialios informacijos apie ketinimus mažinti Amerikos pajėgas Europoje. Tačiau buvo aiškiai pasakyta – jei tokių ketinimų atsirastų, būtų detaliai kalbamasi su visais sąjungininkais ir su NATO generaliniu sekretoriumi, kad neatsirastų saugumo spragos. Šiuo atveju labai aiškiai sakome: jei pajėgos būtų mažinamos Lietuvoje, akivaizdu, tai būtų signalas Rusijai ir atsirastų papildomų saugumo spragų.
– Ačiū už atsakymus ir jūsų laiką.
