Ketvirtadienį prezidentūroje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda priėmė į šalį atvykusį Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą. Po susitikimo surengta abiejų lyderių spaudos konferencija.
Lietuvos ir Vokietijos vadovai aptarė strateginį bendradarbiavimą gynybos srityje. „Tai buvo atviras ir konstruktyvus, šiltas ir konkretus pokalbis“, – pažymi Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Vokiečių karių brigados „Lietuva“ inauguraciją jis vadina istorine diena. „Tai pasitikėjimo, atsakomybės ir veiksmų diena, visiems parodanti, kad Lietuvos saugumas tapo Vokietijos saugumu“, – teigia G. Nausėda.
Lietuvos prioritetas – visiškai pasirengti brigados dislokavimui iki 2027-ųjų, pabrėžia šalies vadovas.
„Iš tamsiosios mūsų istorijos dalies šiandien kartu darome teisingas išvadas ir jas padarėme praėjusiais dešimtmečiais, ėmėmės teisingų veiksmų. Šiandien esame partneriai ne tik Šiaurės Atlanto aljanse, bet ir esame tos pačios Europos šeimos nariai“, – pažymi Vokietijos kancleris F. Merzas.
Atsakas į Rusijos grėsmę
Vokietijos kancleris pabrėžia, kad šalys partnerystę vysto sudėtingose sąlygose. „Saugumo situacija čia, Baltijos šalyse, Rytų flange, vis dar labai įtempta. Agresyvus Rusijos revizionizmas kelia grėsmę ne tik Ukrainos teritoriniam vientisumui, bet ir bendram saugumui Europai ir Euroatlantinėje erdvėje. Todėl Vokietija ir kiti sąjungininkai nusprendė stiprinti NATO Rytų flangą. Šiuo tikslu dislokuojame visą brigadą rekordiniu tempu kartu su Lietuva, tam sudarėme visas reikiamas sąlygas“, – dėkodamas prie to prisidėjusiems žmonėms ir institucijoms sako F. Merzas.
Inauguruota Vokietijos 45-oji šarvuotoji brigada „Lietuva“
„Kartu su savo partneriais esame tvirtai pasiryžę ginti Aljanso teritoriją nuo bet kokios agresijos. Mūsų sąjungininkų Baltijos šalyse saugumas yra ir mūsų saugumas, – teigia Vokietijos Vyriausybės vadovas. – Noriu kreiptis į Lietuvos žmones, mielos lietuvės ir lietuviai, galite pasikliauti mumis, galite pasikliauti Vokietija.“
Siekiant paliaubų Ukrainoje, anot Vokietijos kanclerio, svarbūs keturi dalykai: „Mes neleisime varyti Rusijai pleišto tarp mūsų. Mes tvirtai remiame Ukrainą. Tačiau mes, europiečiai, laikomės išvien. Ir kiek tai įmanoma, esame viena komanda su Jungtinėmis Valstijomis. Antra, mes turime aiškų tikslą – Ukrainoje turi būti paskelbtos paliaubos, kaip to reikalavo ir JAV prezidentas. Kelią paliauboms turi atverti derybos, kurių visi siekiame. Ir trečia, mes ir toliau darysime spaudimą Maskvai. Ukrainos prezidentas pastarosiomis savaitėmis vėl ir vėl visam pasauliui įrodė, kad ne Ukrainos kaltė, jog derybos nejuda į priekį. Kad Rusija sėstų prie derybų stalo, ES priėmė naują sankcijų paketą, tai jau žinote, esame pasirengę padaryti dar daugiau, jei to reikės – dar labiau spausti Rusiją, dar labiau remti Ukrainą. Galiausiai, ketvirta, turime nepamiršti bendro vaizdo: Rusija, tokia, kokia ji yra šiandien, kelia mums visiems grėsmę. Nuo tos grėsmės mes saugosimės, todėl šiandien esame čia.“
Vokietijos kancleris taip pat dėkoja Lietuvai už išorinių ES sienų apsaugą kovojant su nelegalia migracija. „Todėl norime jus paremti sparčiai įgyvendindami griežtesnes ES prieglobsčio taisykles“, – sako F. Merzas.
Karinės technikos paradas Vilniuje
Paklaustas, ar Vokietija didins savo išlaidas gynybai, F. Merzas teigė, kad šalis „sparčiai didins išlaidas gynybai“, vystys gynybos pramonę, gerins karių rengimą. „Šiuo metu nekalbame apie mūsų karių dislokavimą Ukrainoje, bet prisidedame prie NATO Rytų flango stiprinimo. Ir esame pasirengę taip pat ir teikti paramą Ukrainoje“, – sakė Vokietijos Vyriausybės vadovas.
Jis priminė NATO vadovo M. Rutte žodžius, kad iki 2032 m. Aljanso valstybės turėtų pasiekti 3,5 proc. BVP skyrimo gynybai ribą. „Mes federalinėje Vyriausybėje taip pat artėsime prie tų tikslų, pirmiausia turėtume pasiekti 2 proc., mūsų laikotarpis yra iki 2032-ųjų“, – teigė F. Merzas.
Ir jis, ir Lietuvos prezidentas pabrėžia nematantis ženklų, kad JAV atitrauks iš Europos savo karius.
„Esu įsitikinęs, kad tai [NATO viršūnių susitikimas Hagoje] bus nepaprastai svarbus ir kartu įdomus susitikimas, kuriame turėsime svarstyti tiek bendro gynybos finansavimo klausimus, tiek Ukrainos perspektyvos klausimą. Manau ten ir gausime atsakymus ar bent jau aiškesnes indikacijas dėl JAV dislokavimo planų Europoje per artimiausius keletą metų“, – teigia G. Nausėda.
Kalbėdamas apie JAV tarpininkavimą Ukrainos taikos derybose, Lietuvos prezidentas sakė, kad Vašingtonas yra „absoliutus lyderis“. „Tai yra valstybė, kuri turi tą būtiną svertą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paveikti. Šiandien jis turbūt jau mažai besižvalgo į kitus pasaulio regionus, žiūri, ką gali pasiūlyti ir kokias spaudimo priemones naudoja JAV. Tai procesas, nėra tas atvejis, kai vienas susitikimas ar telefoninis pokalbis viską iš esmės pakeičia. Taip, proceso eigoje kartais būna optimistiškesnių momentų, kartais pasiduodame tam tikram pesimizmui. Bet visi svertai Putino atžvilgiu nėra išnaudoti ir juos būtų galima išnaudoti gerokai drąsiau ir nuosekliau“, – teigė šalies vadovas.
F. Merzas pažymi kelis kartus pokalbiuose su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptaręs pastangas užtikrinti taiką Ukrainoje, savo iniciatyvas siekiant paliaubų teikia ir kitų Europos šalių lyderiai.
„Bet, manau, artimiausiu metu to sprendimo nepasieksime, todėl ir toliau remsime Ukrainą karinėmis priemonėmis. Bet yra šansas, kad bus paskelbtos paliaubos, esame procese ir jis tęsis dar savaites ar mėnesius“, – teigia Vokietijos Vyriausybės vadovas.
G. Nausėdos nuomone, beveik visos ES šalys 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą laiko geru, „bet nepakankamu“, todėl būtina priimti naują sankcijų paketą Rusijos dujų ir naftos operatoriams, sankcijų „Rosatom“, visų kompanijų atjungimui nuo SWIFT mokėjimų sistemos.
„Suprantu, kad tai vėl susidurs su tam tikrų valstybių interesais. Bet turime suprasti, kad taika yra būtent tai, kas yra strateginis ir pats svarbiausias mūsų interesas. Dėl to kartais gal ir galima paaukoti atskirų valstybių tam tikrus interesus“, – teigia G. Nausėda.
Kancleris išreiškė susirūpinimą dėl situacijos Gazos Ruože ir suintensyvintos Izraelio karinės operacijos. „Mes palaikome labai glaudų dialogą su Izraelio Vyriausybe, keletą kartų kalbėjome telefonu ir manome, kad humanitarinė pagalba turi būti tiekiama į Gazos Ruožą. Nes, kiek girdėjome, Gazai gresia neišvengiamas badas. Todėl labai svarbu, kad būtų tiekiama humanitarinė pagalba ir žmonės taip nebekentėtų“, – sako F. Merzas.
