Gegužės 7–8 d. Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai buvo susirinkę Varšuvoje į neoficialų tarybos posėdį, o po dienos, Rusijai švenčiant „Pergalės dieną“, vyko į Lvivą pademonstruoti solidarumą su Ukraina.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Nė vienas iš šių susitikimų nebuvo oficialus ES Tarybos posėdis, todėl mažai tikėtina, kad bus paskelbtas koks nors konkretus nutarimas. Tačiau tikimasi, kad užsienio reikalų ministrai imsis veiksmų dėl specialaus tribunolo, kuris tirtų ir patrauktų Rusiją atsakomybėn už Ukrainoje įvykdytus agresijos nusikaltimus, sukūrimo.
Specialusis tribunolas dėl agresijos prieš Ukrainą nusikaltimo bus oficialiai įteisintas gegužės 14 d. Liuksemburge vyksiančiame Europos Tarybos Ministrų Komiteto posėdyje.
Kas yra Specialusis tribunolas dėl agresijos prieš Ukrainą?
Netrukus po to, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) pradėjo tyrimą dėl įtarimų, kad Rusijos pajėgos vykdė karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą. Tai apima nusikaltimus, įvykdytus Ukrainos teritorijoje nuo 2013 m. lapkritį prasidėjusios Maidano revoliucijos.
Naujasis tribunolas nagrinėtų vadinamuosius agresijos nusikaltimus, kurie nepriklauso TBT jurisdikcijai. Tai būtų tarptautinis teismas, turintis Ukrainos jurisdikciją ir vadinamąjį teisinį subjektiškumą pagal tarptautinę teisę, Ukrainos teisę ir priimančiosios šalies, kuri dar nenustatyta, teisę – iš pradžių manyta, kad tai bus Prancūzijos miestas Strasbūras, nes ten yra oficiali Europos Tarybos būstinė, tačiau tribunolas gali atsidurti ir Hagoje.
Kas yra agresijos nusikaltimas?
Pagal „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) matytą tribunolo statuto projektą, „agresijos nusikaltimas“ reiškia „asmens, galinčio veiksmingai kontroliuoti valstybės politinius ar karinius veiksmus ar jiems vadovauti, planuojamas, rengiamas, inicijuojamas ar vykdomas agresijos aktas, kuris savo pobūdžiu, sunkumu ir mastu akivaizdžiai pažeidžia Jungtinių Tautų Chartiją“.
Statute taip pat pažymima, kad „agresijos aktas“ reiškia „valstybės ginkluotos jėgos panaudojimą prieš kitos valstybės suverenitetą, teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę“.
Daugelis veiksmų, kurių Rusija ėmėsi pastaraisiais metais, pavyzdžiui, okupacija, aneksija, jūrų blokada, civilinių ir karinių objektų Ukrainoje bombardavimas (nors Rusija neigia besitaikanti į civilinę infrastruktūrą), yra agresijos veiksmai. Teisiniu požiūriu Rusijos invazija laikoma „neteisingu karu“ arba „užkariavimo karu“.
Taigi terminas „agresijos nusikaltimas“ yra labai platus ir gali apimti veiksmus, kurie laikomi karo nusikaltimais ar genocidu. Skirstant bylas tribunolas glaudžiai bendradarbiaus su TBT.
Tribunolas būtų įgaliotas „tirti, persekioti ir teisti asmenis, kuriems tenka didžiausia atsakomybė už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą“.
Kitaip tariant, agresijos nusikaltimai yra vadinamieji „vadovavimo“ nusikaltimai, kuriuos, kaip pažymima tekste, padaro „asmuo, galintis veiksmingai kontroliuoti politinius ar karinius veiksmus arba jiems vadovauti“.
Tai gali būti Rusijos politikai ir galbūt kitų šalių, prisidėjusių prie Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimo, t. y. Baltarusijos, Irano ir Šiaurės Korėjos, politikai.
Ar Putinas turi teisinę neliečiamybę?
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo artimiausios aplinkos žmonės turi teisinę neliečiamybę nuo baudžiamojo persekiojimo, kol eina pareigas, pagal vadinamąjį „neliečiamybės trikampį“, taikomą pareigas einantiems prezidentams, ministrams pirmininkams ir užsienio reikalų ministrams. Dažnai į šį sąrašą įtraukiami ir gynybos ministrai.
Techniškai šią neliečiamybę gali panaikinti tik Jungtinės Tautos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Rusija yra nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, net ir šis techninis aspektas tampa vien teorinis.
Tikėtina, kad teisme bus daug posėdžių ir sprendimų in absentia, kurie, kaip matome iš statuto projekto, bus galimi.
Kuo konkrečiai užsiims tribunolas?
Grupė šalių kartu su Ukraina nuo 2023 m. renka įrodymus, taigi darbas jau gerokai pasistūmėjęs į priekį. Tai tarsi teisinė „norinčiųjų koalicija“, kurioje dalyvauja apie 40 šalių, įskaitant daugumą iš 27 ES valstybių narių (išskyrus Vengriją ir Slovakiją), G7 šalis (išskyrus Jungtines Valstijas, kurios neseniai pranešė nedalyvausiančios) ir kitas Europos Tarybos šalis. Tačiau bet kuri šalis gali prisijungti bet kuriuo metu.
Iš pagrindinės grupės pareigūnų sudarytas valdymo komitetas atrinks teisėjus ir prokurorą. Statuto projekte pažymima, kad „Specialiojo tribunolo teisėjai turi būti aukštos moralės, nešališki ir sąžiningi asmenys, turintys kvalifikaciją, kurios atitinkamose šalyse reikalaujama, skiriant į aukščiausias teismines pareigas. Vykdydami savo funkcijas, jie turi būti nepriklausomi, nepriimti ir nesiekti gauti nurodymų iš jokios vyriausybės ar bet kokio kito šaltinio. Visi teisėjai turi būti skirtingų valstybių piliečiai“.
Prokuroras bus renkamas slaptu balsavimu absoliučia valdymo komiteto narių balsų dauguma septynerių metų laikotarpiui.
Teismui pripažinus kaltinamąjį kaltu, jam gali grėsti nuo kelerių metų kalėjimo iki laisvės atėmimo iki gyvos galvos, taip pat baudos. Nuteistieji bausmę atliks valstybėje, kuri su tribunolu yra sudariusi specialų susitarimą. Jei tokios šalies nėra, „bausmė gali būti atliekama Ukrainoje“.
