Nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Vakarų šalys kaltina Kiniją tiekiant Maskvai mikroschemas ir kitas itin svarbias dvejopo naudojimo technologijas, kurios „skatina žiaurų Rusijos agresijos karą“.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Reaguodami į tai ir siekdami sustabdyti technologijų srautą Kremliaus karo mašinai, Vašingtonas ir Briuselis pritaikė sankcijas šimtams Kinijos įmonių ir asmenų.
Tačiau šios Vakarų sankcijos neliečia maždaug dviejų dešimčių Kinijos bendrovių, tiekiančių Rusijai galį, germanį ir stibį – pagrindinius elementus, reikalingus raketoms ir dronams, kuriais Maskva apšaudo Ukrainą.
„Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) Ukrainos tarnybos tyrimų padalinio „Schemes“ atliktas tyrimas padėjo nustatyti, kad kelios Kinijos bendrovės tiekia šias svarbias iškasenas Rusijos karinės pramonės kompleksui, įskaitant valstybinį konglomeratą „Rostec“, kuris, kaip teigiama, parūpina beveik 80 proc. Ukrainoje Kremliaus naudojamos ginkluotės.
Remiantis Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos pranešimų projekto (angl. Organized Crime and Corruption Reporting Project,OCCRP) gautais ir „Schemes“ peržiūrėtais dokumentais, bent trečdalis šių tiekėjų iš dalies priklauso Kinijos Vyriausybei, kuri viešai neigia „kurstanti ugnį“ Rusijos kare prieš Ukrainą.
Pardavėjai Kinijoje
Vienas iš „Schemes“ tyrime figūruojančių svarbiausių naudingųjų iškasenų tiekėjų Rusijai yra Kinijos bendrovė „Yunnan Lincang Xinyuan Germanium Industry“, kurios didžiausias akcininkas yra Kinijos komunistų partijos (KKP) narys Bao Wendongas. Tarp mažesnių akcininkų nurodomos dvi valstybės kapitalo įmonės.
Dar viena bendrovė, tiekianti germanį, galį ir stibį Rusijai, yra „VITAL Technology Group“ – Kinijos įmonių grupė, kurios maždaug 25 proc. akcijų priklauso Kinijos valstybinėms struktūroms.
Trečioji įmonė – „Hynhe Technology“, kurios 10 proc. akcijų priklauso pirmaujančiai Kinijos valstybinei bendrovei „Jingsheng Mechanical & Electrical“, įsikūrusiai šalies šiaurės vakaruose esančios Džedziango provincijos sostinėje Hangdžou mieste.
Kaip rodo „Schemes“ peržiūrėti muitinės ir mokesčių dokumentai, tarp kiniškų metalų gavėjų yra Japonijai priklausanti Rusijos įmonė, pardavusi silicio plokšteles ginklams skirtos mikroelektronikos gamintojams Rusijoje. Japonija derino Rusijai taikomas sankcijas su Vašingtonu ir Briuseliu.
Po 2022 m. vasarį prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą JAV ir ES įvedė galio, germanio ir stibio eksporto į Rusiją apribojimus. Tačiau Kinija nėra prisijungusi prie Maskvai taikomų Vakarų sankcijų, o tai reiškia, kad jų veiksmingumas yra ribotas.
„Jei Kinijos ir Rusijos įmonės tiesiogiai bendradarbiauja, Vakarų partnerių sankcijos tam tiesioginės įtakos neturi. Jos be jokių apribojimų gali tęsti bendrą veiklą“, – „Schemes“ sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sankcijų politikos įgaliotinis Vladyslavas Vlasiukas.
Tačiau V. Vlasiukas pridūrė, kad sankcijos vis dėlto atlieka svarbų vaidmenį apsunkinant Rusijos kariuomenės tiekimo grandinę.
Konvenciniai ir branduoliniai ginklai
Daugelis pasaulio šalių, įskaitant Jungtines Valstijas ir ES valstybes nares, turi galio, germanio ir stibio atsargų, nes jie reikalingi mikroelektronikos ir karinės įrangos gamyboje.
„Visi šie elementai būtini bet kokioms elektroninėms sistemoms... jau nekalbant apie naudojamas karo zonoje, kariniuose objektuose, bet kokiose gynybos sistemose“, – „Schemes“ paaiškino Kyjivo aviacijos instituto avionikos vyresnioji dėstytoja Tetjana Solomacha.
Minėti mineralai karinėje pramonėje naudojami branduoliniuose ginkluose, naktinio matymo akiniuose, lazerinėse orientavimo sistemose, bepiločiuose orlaiviuose ir karo laivams, lėktuvams, raketoms bei tankams skirtuose infraraudonųjų spindulių jutikliuose.
„Šie metalai naudojami mikroprocesoriuose. Dronas be skrydžio valdiklio ir be mikroprocesoriaus paprasčiausiai neskraidys“, – „Schemes“ sakė dronus gaminančios Ukrainos bendrovės „Lab 418“ įkūrėjas Antonas Pobuta.
Kai Kinija, didžiausia pasaulyje galio, germanio ir stibio gamintoja, reaguodama į prieš Pekiną nukreiptą JAV eksporto politiką praėjusį mėnesį uždraudė savo bendrovėms tiekti šiuos tris mineralus į Jungtines Valstijas, konkrečiai buvo nurodyta jų karinė paskirtis.
Tačiau Pekinas užsitikrino tvirtas pozicijas šių iškasenų rinkoje Rusijoje, kur jas perka nemažai JAV sankcijomis suvaržytų bendrovių.
Remiantis „Schemes“ gautais Rusijos muitinės duomenimis, dėl Maskvai taikomų sankcijų 2023-iaisiais Kinija tapo vienintele galio ir germanio tiekėja ir išlieka didžiausia stibio tiekėja Rusijai.
Su „Rostec“ susijusios bendrovės, per kurias Kinijos retosios iškasenos patenka į Rusijos gynybos sektorių, yra tiesioginė „Rostec“ patronuojamoji įmonė „Germanium“ ir aktyviai su „Rostec“ bendradarbiaujanti privati bendrovė „Germanium and Applications“.
Iš „Schemes“ peržiūrėtų dokumentų matyti, kad „Germanium and Applications“ tiekia kiniškus retuosius metalus bendrovėms, tarp kurių yra ir „Uralo optikos ir mechanikos gamykla“, gaminanti optinę įrangą Rusijos kariniams lėktuvams ir sraigtasparniams.
„Uralo optikos ir mechanikos gamykla“, kuriai taikomos JAV ir ES sankcijos, save vadina „pagrindine optinių sistemų tiekėja“ Rusijos kariuomenei.
Kiti Rusijos retųjų mineralų importuotojai iš Kinijos yra JAV sankcijų sulaukusi elektronikos gamintoja „Enkor Grupp“, kurios gamykloje praėjusiais metais lankėsi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ir bendrovė „Cryotrade Engineering“, kuriai Vašingtonas taip pat taiko sankcijas ir kuri bendradarbiauja su „Rostec“ ir kitomis Rusijos karinės pramonės įmonėmis.
Viešųjų pirkimų duomenys rodo, kad kiniškąjį galį importuojanti „Cryotrade Engineering“ bendradarbiauja su keliais Rusijos mokslinių tyrimų institutais, kuriems taikomos JAV sankcijos, įskaitant branduolinius ginklus kuriantį Kurčiatovo institutą, kuriam vadovauja artimas V. Putino bendražygis. Galis naudojamas atominėse bombose esančiam plutoniui stabilizuoti.
Tiek galis, tiek germanis naudojami Rusijos ginklams svarbiose technologijose, įskaitant lazerines orientavimo sistemas, pavyzdžiui, sumontuotas bepiločiame žvalgybos lėktuve „Orlan-30“, kurį Maskva yra dislokavusi Ukrainoje.
Lapkritį Rusijos gynybos ministerija gyrėsi, kad „Orlan-30“ lazerinis tolimatis „leidžia tiksliai nukreipti valdomą amuniciją, nesvarbu, ar tai būtų aviacinė bomba, ar artilerijos sviedinys, į taikinį“.
Japonijos narelis tiekimo grandinėje
Iš „Schemes“ peržiūrėtų įrašų taip pat matyti, kad Rusijoje veikianti silicio dalis mikroschemoms gaminančios Japonijos bendrovės „Ferrotec“ patronuojamoji įmonė importavo stibį iš Kinijos ir pardavė silicio plokšteles kariuomenei skirtos mikroelektronikos gamintojams iš Rusijos.
Per pastaruosius ketverius metus Maskvoje įsikūręs filialas „Ferrotec Nord“ importavo stibį iš Kinijos konglomeratui „VITAL Technology Group“ priklausančių bendrovių, kurių maždaug 25 proc. akcijų priklauso Kinijos valstybiniams subjektams.
Paskutinė iš tokių siuntų, matoma „Schemes“ gautuose muitinės dokumentuose, buvo išsiųsta 2024 m. vasarį, praėjus beveik dvejiems metams po to, kai Rusija pradėjo plataus masto karą.
Remiantis „Schemes“ gautais mokesčių dokumentais, dar praėjusiais metais „Ferrotec Nord“ pardavė silicio plokšteles netoli Maskvos įsikūrusiai gamyklai „Epiel“.
„Epiel“ yra viena iš pagrindinių mikroschemų komponentų tiekėjų „Rostec“ priklausančiai įmonei „Angstrem“, kuri atvirai skelbiasi bendradarbiaujanti su Rusijos ginklų gamintojais.
2023 m. lapkritį Rusijoje vykusiame civiliniame procese „Angstrem“ nurodė tiekianti mikroschemas ir puslaidininkius Rusijos gynybos ministerijai, valstybinei kosmoso agentūrai „Roskosmos“ ir Rusijos ginklų gamintojui „Uralvagonzavod“, kuriam taikomos sankcijos, taip pat kitiems ginklų gamintojams.
Bendrovė pridūrė, kad Rusijai pradėjus „specialiąją karinę operaciją“ – taip Kremlius oficialiai vadina karą Ukrainoje – jos užsakymų apimtys išaugo keturis kartus.
„Schemes“ žurnalistai prašė Japonijos kontroliuojančiosios bendrovės „Ferrotec“ atstovų pakomentuoti retųjų mineralų importą iš Kinijos ir darbą su Rusijos karinės pramonės komplekso tiekėjais.
Iki straipsnio pasirodymo dienos atsakymas nebuvo gautas.
