Sausio pabaigoje Lenkijoje pasirodė žinia, kad Varšuvoje gyvenanti aktorė Grażyna Wolszczak laimėjo ieškinį prieš Valstybės iždą. Iždas turės aktorei išmokėti 5000 zlotų (maždaug 1155 eurų) kompensaciją už tai, kad valstybė nepakankamai kovoja su oro tarša šalyje. Sprendimą teisėjai pagrindė tuo, kad buvo pažeistos pareiškėjos teisės naudotis neužteršta aplinka ir laisvai judėti lauke.
Šiuos pinigus ji paaukos organizacijai, kuri padeda vėžiu sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems. Aktorė priklauso iniciatyvai „Metu iššūkį smogui“ („Pozywam Smog“). Ji vienija ir dar keletą įžymių šalies veikėjų, tokių kaip aktoius Jerzy Stuhras ir rašytojas Mariuszas Szcygielis. Šie taip pat pateikė ieškinius dėl oro taršos ir laukia teismo verdikto.
„Lenkijoje įvyko pirmas teismo procesas, kai teismas nusprendė, jog valstybė yra atsakinga už oro taršą. Tai yra didelis netikėtumas“, – komentuoja teisininkas ir advokatas Miloszas Jakubowskis iš nevyriausybinės organizacijos „Fundacja Frank Bold“. Pats Milošas Jakubovskis yra advokatas panašioje teismo byloje.
– Ką šis teismo procesas reiškia šaliai?
Jei ji laimėjo, vadinasi, ir mano klientas iš Rybniko irgi gali laimėti. Taip pat kiti žmonės iš Krokuvos, Vroclavo, Katovicų, kur oro tarša ypač didelė. Ji ten akivaizdžiai peržengia visas – tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalines normas. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kasmet oro tarša Lenkijoje sukelia 45 tūkstančius ankstyvų mirčių! Tai nacionalinė tragedija ir todėl tikimės kad valstybė pagaliau imsis efektyvių veiksmų, kad pagerintų oro kokybę.
Mano klientas yra aplinkosaugos aktyvistas iš grupės „Rybniko smogo pavojus“ (2011 metais prasidėjo lenkų judėjimai prieš oro taršą, įkūrus organizaciją „Smogo pavojus Krokuvoje“, panašios organizacijos ėmė burtis ir kituose šalies miestuose, šiuo metu tai jau tinklas pavadinimu „Smogo pavojus Lenkijoje“).
Rybnikas ir visas Silezijos regionas yra pats oro taršos epicentras, mat čia kasama ir deginama anglis. Tarkim, 2017 metais kietųjų dalelių koncentracija čia buvo 16 kartų didesnė negu Europos sąjungos teisėje nustatyta norma. Pagal normą, ji turėtų neviršyti 15 mikrogramų kubiniame metre, tuo metu Rybnike kai kuriomis žiemos dienomis būdavo po 800 mikrogramų kietųjų dalelių kubiniame metre.
AFP/Scanpix nuotr.
Daugiausia šių kenksmingų dalelių atkeliauja iš individualių namų, kadangi žmonės šildymui vis dar naudoja anglį. Anglis deginama senuose, neefektyviuose įrenginiuose, todėl išmetamos didžiulės dalelių koncentracijos. Tam tikrą dalį oro taršos sukelia ir automobiliai. Bet absoliučiai didžiąją dalį jos sudaro būtent anglies deginimas žiemą, krosnyse ir katiluose, kurie įrengti individualiuose namuose.
Taigi 2015 metais Rybniko aktyvistai kreipėsi į mus ir klausė, ką daryti, nes valdžia juos ignoruoja. Mes pasiūlėme pateikti civilinį ieškinį. Pagrindinis klausimas buvo, kas yra atsakovas. Ar tai valstybė, ar vaivadija, o gal miesto savivaldybė? Išanalizavę teisės aktus, supratome, kad tai valstybė, nes mes neturėjome jokių teisinių įrankių, kurie pagerintų oro kokybę. Tarkim, jokių reikalavimų šalyje parduodamoms krosnims ir katilams. Gali nusipirkti labai pigų, bet labai taršų katilą ir juo naudotis. Taip pat netaikomi jokie kokybės kriterijai žmonėms parduodamai angliai. Kiekvienas gali legaliai įsigyti labai pigių anglių, kurios yra anglių kasybos atliekos. Jos išmeta į orą didžiulius kiekius nuodingų dulkių.
Nuo to laiko padėtis šiek tiek pasikeitė. Atsiranda teisės aktų, šiek tiek apibrėžta regionų ir miestų valdžios atsakomybė. Bet viskas vyksta per lėtai.
– Ar galite apibūdinti, kaip vyksta teisminis procesas? Kaip įrodoma oro taršos žala asmeniui, jo sveikatai? Ar jūs daugiau susitelkėte į žmogaus teises?
– Tai labai įdomus klausimas. Įrodyti, kad oras užterštas nėra sudėtinga, nes visuose miestuose yra oro kokybės matavimo stotelės. Sunkiausia įrodyti, kad oro tarša sukelia žalą pareiškėjui. Atrodo akivaizdu, kad reikia tik parodyti, jog paveikta sveikata. Visi žinome ir visi gydytojai sutiks, kad oro dulkės, ypač smulkios kietosios dalelės, iki 2,5 mikronų aerodinaminio skersmens, taip pat azoto dioksidas labai neigiamai veikia žmogaus sveikatą.
Bet labai sudėtinga, gal netgi neįmanoma įrodyti, kaip oro tarša sukėlė konkrečią ligą konkrečiam žmogui. Tarkim, mes žinome, kad oro tarša sukelia plaučių vėžį, bet konkrečiam žmogui susirgus plaučių vėžiu, negali pasakyti, ar šiuo konkrečiu atveju vėžys buvo sukeltas oro taršos, ar rūkymo, ar genetinių faktorių ar dėl nesėkmingos plaučių ląstelių mutacijos.
Būtų labai sudėtinga įrodyti, kad oro tarša yra pagrindinis faktorius, nulėmęs žmogaus ligą. Taigi mes nutarėme, jog mes bandysime įrodyti, kad oro tarša veikia kitas asmenines teises. Mes sutelkėme dėmesį į Europinės žmogaus teisių konvencijos aštuntąjį straipsnį. Tai teisė į pagarbą šeimai, privačiam gyvenimui ir namams. Taip pat susitelkėme į judėjimo laisvės teisę. Nes žiemą padidėjusi tarša užtrunka dvi ar tris savaites. Žmogus negali eiti į lauką, pasivaikščioti. Jauti smogą ore.
Oficialūs šaltiniai praneša, kad reikia riboti lauke praleistą laiką. Taigi tai riboja judėjimo laisvę ir paveikia, kaip praleidi laiką su vaikais, tarkim, tuo atveju, jei esi tėtis, kaip mano klientas. Tai paveikia tai, kaip tu jautiesi namuose. Negali atidaryti lango, nes oras užterštas ir smirdintis. Mes susikoncentravome į šias asmenines teises. Ir dar yra teisė į švarią, neužterštą aplinką. Tai reiškia, jog dėl oro taršos žalos galima teistis dar iki tol, kol susergi. Tarkim, Lenkijos ombudsmenas palaiko šį reikalavimą savo išvadoje teismui.
Ponios Wolszczak pagrindimas buvo labai panašus. Ieškinys nėra apie sveikatą kaip tokią, bet apie privataus ir šeimos gyvenimo kokybę, pagarbą namams, judėjimo laisvę ir teisę gyventi švarioje, neužterštoje aplinkoje.
– Kaip atlyginti žalą prašo Jūsų klientas?
Mano klientas prašo didesnės kompensacijos negu ponia Wolščak. Jis prašo 50 tūkstančių zlotų, tai maždaug 12 tūkstančių eurų. Bet jei laimės bylą, jis, kaip ir ponia Wolszczak, žada juos paaukoti, taigi efektas būtų panašus.
– Pernai, praėjus trejiems metams nuo Jūsų kliento iš Rybniko bylos pradžios, pralaimėjote pirmos instancijos teisme. Pateikėte apeliacinį skundą ir laukiate aukštesnės instancijos sprendimo. Taigi bylinėjimasis ne toks sėkmingas ir trunka gerokai ilgiau nei G. Wolszczak atveju. Ar galėjo būti, kad teisėjos sprendimui G. Wolszczak byloje įtaką padarė Europos Teisingumo teismo sprendimas dėl Lenkijos Švaraus oro direktyvos?
Europos Teisingumo teismas nusprendė, jog Lenkija pažeidė Europos Sąjungos Švaraus oro direktyvą 2018 metų vasarį. Jei Vyriausybė nesiims veiksmų, po metų ar dviejų teismas vėl gali priimti sprendimą, kuris įpareigotų šalį mokėti didžiules baudas. Kalbame apie dešimtis milijonų eurų per dieną, tai didelis dalykas. Lenkijos vyriausybė dabar dirba su Aplinkos apsaugos įstatymu, kuriame keičia nuostatas, susijusias su oro tarša. Taigi žiūrėsime, kur viskas pasisuks.
Kai mes pateikėme savo ieškinį, buvome daug sudėtingesnėje situacijoje, nes turėjome patys sukurti pagrindimą. Bet dabar yra Europos teisingumo teismo sprendimas, kuris pagrindžia, kodėl Lenkija pažeidžia europinę teisę ir tai manau galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl ponios Wolščak bylos procesas buvo daug greitesnis negu mūsų atveju.
Yra dar viena institucija, tai Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre. Jei mes pralaimėsime antros instancijos teisme, būtinai kreipsimės į Europos žmogaus teisių teismą, nes kaip sakiau, manau, kad Europos žmogaus teisių konvencijos aštuntasis straipsnis čia yra pažeidžiamas dėl oro taršos, bet tikimės, kad to nereikės ir laimėsime nacionaliniame teisme.
