Mirė buvęs JAV prezidentas ir Nobelio taikos premijos laureatas Jimmy Carteris. Jam buvo 100 metų – jis laikomas ilgiausiai gyvenusiu JAV prezidentu per visą šalies istoriją, skelbia „Washington Post“.
J. Carteris buvo 39-asis JAV prezidentas, išrinktas 1976 m.
Skelbiama, kad buvęs prezidentas mirė sekmadienį savo namuose Pleinse, Džordžijos valstijoje, pranešė jo sūnus Jamesas E. Carteris III.
J. Carteris, mažo miestelio žemės riešutų augintojas, JAV karinio jūrų laivyno veteranas, 1971–1975 m. ėjo Džordžijos valstijos gubernatoriaus pareigas. Jis buvo pirmasis prezidentas iš JAV Pietų regiono nuo 1837 m. ir vienintelis demokratas, išrinktas prezidentu, tarp Lyndono B. Johnsono ir Billo Clintono kadencijų Baltuosiuose rūmuose.
Būdamas 39-asis šalies prezidentas, jis valdė turėdamas tvirtą demokratų daugumą. Visgi antrai kadencijai nebuvo perrinktas – triuškinamai pralaimėjo vienam konservatyviausių to meto politinių veikėjų Ronaldui Raeganui.
2023 metų vasario 18 dieną BBC paskelbė, kad J. Carteriui baigiamas gydymas ligoninėje ir namuose Džordžijoje jam bus teikiamos hospiso paslaugos. Jos teikiamos nepagydomai sergantiems pacientams, kurie nusprendžia nebetęsti gydymo.
Nevyriausybinė ir paties buvusio JAV prezidento įkurtą organizacija Carterio centras pranešė, kad J. Carteris nusprendė „likusį laiką praleisti namuose su šeima“, tačiau nebuvo pateikta daugiau detalių, kodėl buvo priimtas toks sprendimas.
Pastaruoju metu jis turėjo sveikatos problemų. 2015 rugpjūtį J. Carteris paskelbė, kad jam nustatytas kepenų vėžys, liga išplito ir į smegenis. Nuo tada prezidentas buvo gydomas iki pat 2023 metų vasario.
2021 m. J. Carteris ir jo žmona Rosalynn šventė 75-ąsias vestuvių metines. Jie kartu susilaukė keturių vaikų.
„Geriausias sprendimas, kurį padariau, buvo susituokti su Rosalynn. Tai mano gyvenimo viršūnė“, – 2015 metais „People“ žurnalui sakė J. Carteris. Jųdviejų su žmona meilės istorija prasidėjo dar tada, kai jam buvo treji.
Nesėkminga prezidento karjera
J. Carteris gimė 1924 m. Džordžijoje. Įdomu tai, kad jis tapo pirmuoju JAV prezidentu, gimusiu ligoninėje. Jo tėvai turėjo ūkį, todėl augdamas jis ilgas valandas praleisdavo padėdamas tėvams, kaip pats teigė, ūkyje jo geriausi draugai buvo kaimynystėje gyvenę juodaodžiai.
Vėliau J. Carteris tarnavo kariuomenėje, buvo povandeninio laivo įgulos nariu, tačiau po tėvo mirties sugrįžo į riešutų ūkį padėti šeimai ir praturtėjo.
Į politiką būsimasis prezidentas įsitraukė septintajame dešimtmetyje, buvo išrinktas valstijos senatoriumi, o 1971 m. tapo valstijos gubernatoriumi. Tai buvo jo tramplinas į aukščiausią poziciją – JAV prezidento postą.
J. Carteris buvo seniausias gyvas JAV prezidentas. Šias pareigas jis ėjo vieną kadenciją 1977–1981 metais, prezidentu tapo nugalėjęs respublikoną Geraldą Fordą. G. Fordas buvo prezidentu nuo 1974 metų, kai dėl Watergate`o skandalo iš šio posto atsistatydino Richardas Nixonas.
Rinkimuose pergalę J. Carteris iškovojo maža persvara, nepasitikėjimą juo visuomenėje vėliau didino ir šalį užgriuvusios problemos. Dėl naftos krizės šalyje didėjo infliacija ir nedarbas, jam sunkiai sekėsi įtikinti amerikiečius pritarti būtinoms taupymo priemonėms.
Įsimintiniausiu jo kadencijos pasiekimu laikomi 1978 metais pasirašyti Camp Davido susitarimai, kuriais Egiptas oficialiai pripažino Izraelio valstybę. Taip pat jo valdymo metais Panamos kanalas grąžintas Panamai.
Tačiau prasidėjęs perversmas Irane tik pagilino JAV prezidento krizę. Irane nuvertus šachą, Teherane įkaitais buvo paimti 66 amerikiečiai, dirbę JAV ambasadoje. Dėl to buvo nutraukti JAV ir Irano diplomatiniai santykiai, Vašingtonas įvedė prekybos embargą. Iš viso įkaitų drama truko 444 dienas, o 1980 metais 8 amerikiečiai žuvo per nesėkmingą šių įkaitų išlaisvinimo operaciją.
„Norėčiau, kad būčiau nusiuntęs dar vieną sraigtasparnį paimti įkaitų ir mes juos būtume išgelbėję, o aš būčiau perrinktas“, – 2015 metais paklaustas, ką per savo prezidentavimo laikotarpį galėjo padaryti kitaip, CNN sakė J. Carteris.
1979 metais Sovietų Sąjunga įsiveržė į Afganistaną, dėl to 1980 metais JAV boikotavo Maskvos olimpines žaidynes, tačiau šalis nesulaukė palaikymo, kad šios žaidynės apskritai būtų atšauktos.
J. Carterio populiarumas po visų nesėkmių vis labiau smuko, o per kitus prezidento rinkimus Ronaldas Reaganas tiesiog sutriuškino buvusį prezidentą, o su jo atėjimu Iranas sutiko išlaisvinti ir įkaitais paimtus amerikiečius.
JAV politologai BBC teigė, kad J. Carterio prezidentavimo laiką galima įvertinti kaip blogesnį nei vidutinis.
Humanitarinės pagalbos šalininkas
Pasitraukęs iš Baltųjų rūmų J. Carteris ir toliau aktyviai dirbo humanitarinį darbą savo įkurtame Carterio centre. Čia jis užsiėmė diplomatine veikla ir buvo svarbių derybų tarpininku. Kaip skelbia BBC, būtent jis įtikino buvusį Šiaurės Korėjos diktatorių Kim Il Sungą pradėti derybas su Pietų Korėja.
J. Carteris vadovavo delegacijai, kuri 1994 m. įtikino Haičio vadovus atsisakyti valdžios, ir tarpininkavo dėl paliaubų Bosnijoje, padėjusių parengti dirvą būsimai taikos sutarčiai šioje šalyje.
Carterio centras taip pat stebėjo rinkimus įvairiose šalyse, patarė, kaip juos rengti demokratiškai, kovojo su humanitarinėmis krizėmis visame pasaulyje. Būtent šie procesai po prezidentinės veiklos visuomenėje vertinami teigiamai ir, JAV ekspertų teigimu, iš amerikiečių atminties naikino neigiamai vertinamą jo kaip prezidento veiklą.
2002 m. J. Carteriui buvo skirta Nobelio taikos premija už „dešimtmečius nenuilstamų pastangų ieškant taikių tarptautinių konfliktų sprendimų“.
Tiesa, ir toliau išliko jo kritikų. Kaip teigia BBC, kai kurios nevyriausybinės organizacijos abejojo jo centro vykdomų veiklų ilgaamžiškumu. 2006 metais buvęs JAV prezidentas išleido knygą „Palestina – taika, o ne apartheidas“, joje kritikavo Izraelio veiksmus Palestinos atžvilgiu. Po šios knygos išleidimo jis susilaukė daug kritikos ir iš savo paties Demokratų partijos lyderių.
