Respublikonas Donaldas Trumpas grįžta į Baltuosius rūmus ir jo palaikymas, kaip rodo rinkimų rezultatai, yra didesnis, nei svarstė politologai ar rodė apklausos. Kas lėmė, kad demokratų kandidatę Kamalą Harris nunešė raudonoji banga? Politologai mano, kad daugiausia įtakos tam vis tik turėjo prezidento Joe Bideno nesėkmės.
D. Trumpas švenčia, priešingai nei 2020 metais, kai rinkimų rezultatų teko laukti kelias dienas, šiemet tai paaiškėjo per parą. Po pergalės trijose svyruojančiose valstijoje (Šiaurės Karolinoje, Džordžijoje ir Pensilvanijoje) D. Trumpas savo šalininkams paskelbė apie pergalę rinkimuose.
„Noriu padėkoti amerikiečiams už išskirtinę garbę būti išrinktam jūsų 47-uoju – ir 45-uoju – prezidentu“, – trečiadienį pareiškė D. Trumpas.
„Tai yra nuostabi pergalė amerikiečiams, kuri leis mums vėl padaryti Ameriką didžią“, – skelbė respublikonas.
Tuo metu demokratės K. Harris palaikytojai jau skirstėsi iš Howardo universitete vykusio demokratų rinkimų rezultatų sekimo vakarėlio. Pati viceprezidentė taip pat galutinių rezultatų laukė tyloje.
„K. Harris kampanija buvo labai gerai sustyguota, gal vėliau bus galima pastebėti kokių nors klaidų. Pralaimėjimą lėmė iš principo struktūrinės, sisteminės priežastys, kurių per Joe Bideno 4 metus valdymo metus buvo ir tebėra, tai vienas iš realiausių paaiškinimų“, – LRT.lt sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė.
Nusivylimo Bidenu šešėlis
CNN ir NBC rinkimų dieną vykdytos apklausos parodė, kad rinkėjai svarbiausiais klausimais, kurie nulėmė jų pasirinktą kandidatą, įvardijo demokratinę padėtį (35 proc.) ir ekonomiką (31 proc.). Didžioji dalis JAV apžvalgininkų po apklausos teigė, kad demokratijos klausimai yra svarbesni K. Harris rinkėjams, todėl tai yra geras ženklas viceprezidentei. Tačiau pradėję plaukti rezultatai parodė, kad apklausos galbūt reiškia ne tik tai.
Nepasitenkinimas ekonomine padėtimi, nusivylimas dėl didelės infliacijos paveikė rinkimų rezultatus. To buvo galima tikėtis ir stebint rinkiminę kampaniją, kurios pagrindinė ašis buvo ekonominė padėtis. D. Trumpas peikė J. Bideno ir demokratų valdžią, kad ji nustūmė Ameriką prie tariamos prarajos, o infliacija pasiekė „neregėtas aukštumas“.
O štai K. Harris bandė kaltę permesti D. Trumpui, kurio problemas, pasak jos, perėmė J. Bidenas. Ji nuolatos pabrėžė, kad demokratų valdžia fiksavo ekonomikos augimą, tačiau teigė suprantanti sudėtingą situaciją, todėl siūlė platų ekonominių priemonių paketą, kuris turėjo būti ypač patrauklus jaunoms šeimoms.
Ir vis tik, atrodo, nusivylimas J. Bidenu JAV buvo per didelis.
„Žmonės iš tikrųjų yra nepatenkinti ekonomine politika ir pačia J. Bideno administracija, tas nepasitenkinimas ir transformavosi į tokį rezultatą“, – teigė D. Jakniūnaitė.
O štai D. Trumpo sėkmės istorijos vienu svarbiausių kalvių tapo tas pats J. Bidenas, kurio „problemas“ tvarkyti turėtų nauja respublikonų administracija. Tarp įtakingų JAV demokratų jau svarstoma, kad kitas, ne toks kontroversiškas, respublikonų kandidatas galėjo rinkimuose pasirodyti dar geriau nei D. Trumpas.
„Jei rinkimuose būtų likęs Bidenas, jis, panašu, būtų dar smarkiau pralaimėjęs. Harris sugebėjo ištempti labiau, pakelti demokratų palaikymą žmonėms, kurie buvo nusivylę demokratais, bet nebuvo pasiryžę balsuoti už respublikonus, ta dalis buvo patraukta, bet akivaizdu, kad to neužteko“, – pabrėžė profesorė.
Nors Europoje svarbus rinkimų vardiklis buvo ir užsienio politika, ypač Rusijos karo prieš Ukrainą klausimas ir padėtis Artimuosiuose Rytuose, amerikiečiams tai renkantis, už ką balsuoti, nebuvo aktualu.
Kaip rodo rinkimų naktį atlikta NBC apklausa, tik 4 proc. rinkėjų užsienio politikos klausimus išskyrė kaip tuos, kurie lėmė jų pasirinkimą. Tačiau D. Trumpas savo pergalės kalboje pabrėžė, kad užbaigs visus karus. Ką tai reiškia Ukrainai, kol kas vertinimai atsargūs. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino Donaldą Trumpą su „įspūdinga pergale“ JAV rinkimuose ir išreiškė viltį, kad jo prezidentavimas priartins „teisingą taiką Ukrainoje“.
„Veiksmingai dirbome su buvusiu prezidentu D. Trumpu jo kadencijos metu, išlaikydami tvirtus aljansus. Būtina, kad ir dabar dėmesys Ukrainai išliktų didelis ir nepalaužiamas“, – LRT.lt sakė Ukrainoje įsikūrusio Sahaidačno saugumo centro ekspertė Maryna Gricenko.
Ji pabrėžė, nors rinkėjams Ukrainos tema nebuvo svarbi, tačiau Ukrainos karo klausimas rinkimų kampanijoje buvo ypač svarbus. K. Harris žadėjo laikytis buvusios J. Bideno linijos, o D. Trumpas žadėjo užbaigti karą per parą, rinkėjai galėjo tai susieti ir su piniginės ir karinės paramos Kyjivui mažėjimu, kas gerintų JAV finansų padėtį.
„Trumpai tariant, šie rinkimai yra lemiami Ukrainos ateičiai“, – neslėpė ji ir ragino palaukti, kol bus aišku, kas bus D. Trumpo komandoje.
Kalta ir lytis?
Vienas iš plačiai aptartų rinkimų faktorių buvo ir lytis. Demokratų partija tikėjo, kad aukštesnis nei įprasta moterų rinkėjų aktyvumas gali priartinti K. Harris prie prezidento posto. Vis tik jiems teko nusivilti. Kaip pastebi D. Jakniūnaitė, didžiausia problema buvo, kad moterų balsavo tik šiek tiek daugiau, o K. Harris prarado rinkėjų kitose grupėse.
„Nebuvo taip, kad kažkuri konkrečiai grupė lėmė D. Trumpo pergalę, panašu, kad per visas kategorijas – pagal lytį, tautiškumą ar klasę – už D. Trumpą balsavo šiek tiek daugiau rinkėjų nei prieš ketverius metus. Kol kas vienintelė matoma išimtis – išsilavinusios moterys“, – pabrėžia profesorė.
Yra svarstančių, kad koją K. Harris galėjo pakišti ir lytis, apie tai buvo kalbama ir po 2016 metų rinkimų, kai D. Trumpui pralaimėjo demokratė Hillary Clinton.
Ir per šią rinkiminę kampaniją ekspertai išskyrė, kad demokratų kandidatė galimai susilaukė daugiau kritikos lyties pagrindu, jos veiksmai vertinti griežčiau, o kartais pasigirsdavo ir seksistinės retorikos, nukreiptos į ją.
„Reiktų geresnių sąlygų, kad moteris JAV būtų išrinkta prezidente. Lytis šiuo atveju tikrai buvo veiksnys, kalbant apie balsus, bet ne pats reikšmingiausias“, – įsitikinusi D. Jakniūnaitė.
