EP yra vienintelė Europos sąjungos institucija, kurios atstovus Europos piliečiai renka tiesiogiai. Ji yra ir didžiausias tarptautinis tiesiogiai išrinktas valdžios organas pasaulyje. Toks jis tapo dar 1979-taisiais, kai rinkimai buvo surengti pirmą kartą.
Tada bloką sudarė vos devynios šalys, todėl ir parlamentarų buvo išrinkta tik 410.
Dabar kas penkerius metus į parlamentą išrenkama daugiau nei 700 europarlamentarų, kurie atstovauja beveik 450 milijonų europiečių.
Daugiausiai narių EP buvo 2007–2009–tais metais – 785. Nuo tada Lisabonos sutartimi buvo nustatytas maksimalus Europos Sąjungos piliečių atstovų skaičius – 751.
Tiek parlamentarų buvo šios kadencijos pradžioje, tačiau kadenciją baigs tik 705. Taip atsitiko Jungtinei Karalystei palikus Bendriją, kai britų atstovai paliko ir šią europinę instituciją.
Į naujos kadencijos pralamentą renkami 720 įstatymų leidėjų. Kiek šalies atstovų turės vietą EP, nulemia šalies populiacijos dydis. Lietuvai ir toliau atstovaus 11 žmonių. Tačiau nė viena valstybė negali turėti daugiau nei 96 atstovų. Tokia yra tik viena – Vokietija. Taip pat negali būti mažiau nei 6 šalies atstovai Europos įstatymų leidėjų institucijoje. Tiek turi trys valstybės – Kipras, Liuksemburgas ir Malta.
Klaidinga galvoti, kad mažas šalies narių skaičius yra politiškai nepajėgus prastumti savo idėjas. Tai šioje kadencijoje įrodė Liuksemburgas.
„Politico“ suskaičiavo, kad šešių Liuksemburgo atstovų pasiūlymus Parlamento dauguma palaikė dažniau, nei bet kurios kitos šalies. Maždaug 90 proc. balsavimų liuksemburgiečių projektams buvo sėkmingi.
Skirtingai, nei tradicinės įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos, EP negali siūlyti teisės aktų (tai – Europos Tarybos prerogatyva), tačiau įstatymai negali būti priimami be jo pritarimo.
Europos Parlamentas taip pat derasi dėl Europos Sąjungos biudžeto, jį tvirtina, prižiūri Europos Komisijos veiklą.
Šią kadenciją EP prezidentė buvo Maltos politikė Roberta Metsola. Ji yra tik trečia moteris šiame poste per visą istoriją, nors jame dirbo apie 30 žmonių. Tiesa, pirmojo tiesiogiai rinkto parlamento vadovė taip pat buvo moteris – prancūzų liberaldemokratė Simone Veil.
„Šis parlamentas dirba ne valdžios ir opozicijos principu, o daugumos. Matome, kad konstruktyvus, proeuropietiškas centras išsilaikė ir būtent šis centras bus tas, kuris toliau darbuosis Europos projekto labui“, – yra sakiusi R. Metsola.
Briuselis, Strasbūras ir Liuksemburgas yra trys oficialūs EP miestai, tačiau Strasbūras laikomas pagrindine būstine.
EP nariai kas mėnesį Strasbūre rengia plenarines sesijas. Papildomos plenarinės sesijos ir Parlamento komitetų bei frakcijų posėdžiai vyksta Briuselyje. EP sekretoriatas įsikūręs Liuksemburge.
Daugelis ES teisės aktų leidėjų skundžiasi dėl beveik kas mėnesį vykstančių kelionių traukiniais, lėktuvais ir automobiliais iš Briuselio, kad galėtų dalyvauti savaitę trunkančiuose plenariniuose posėdžiuose Strasbūre. Prancūzija tvirtai reikalauja, kad sutartimis įtvirtinta tokia tvarka liktų galioti.
Tačiau parlamentarams kompensuojamos kelionės, į kurias jie gali vykti verslo ar pirma klase lėktuvu ar traukiniu, išlaidos. Ir tai yra vienintelės išlaidos, kurias jie privalo pateisinti čekiais ir sąskaitomis.
Vargu, ar įmanomas europinis čekiukų skandalas, nes be visa ko, papildomoms išlaidoms kiekvienas europarlamentaras gauna 5 tūkst. eurų, kurie gali būti pervesti į jo sąskaitą ir už kuriuos atsiskaityti nereikia.
Europos įstatymų leidėjams skiriama fiksuoto dydžio 350 eurų išmoka apgyvendinimo ir susijusioms išlaidoms padengti už kiekvieną dieną, kurią jie būna Briuselyje arba Strasbūre tarnybiniais reikalais.
Jų pateisinti sąskaitomis taip pat nereikia, tačiau europarlamentarai privalo užsiregistruoti, taip įrodydami, kad posėdžiuose jie buvo.
Kiekvienas EP narys, nepriklausomai nuo to, kiek metų eina pareigas, gauna vienodą atlyginimą – 10 tūkst. eurų per mėnesį, neatskaičius mokesčių.
Atskaičius mokesčius ir draudimą, bendra mėnesio suma yra beveik 8 tūkst. eurų. Tačiau nemažai šalių papildomai apmokestina savo europarlamentarų atlyginimus, todėl suma dar labiau mažėja. Lietuva europarlamentarų atlyginimų neapmokestina.
Palyginti, britų parlamento narių užmokestis prieš mokesčius buvo 8,5 tūkst. eurų per mėnesį, Prancūzijos – 7,6 tūkst. eurų prieš mokesčius, o į rankas – dviem tūkstančiais mažiau.
Šių metų žiemos pabaigoje Seimas padidino kitos kadencijos Seimo narių atlyginimus iki maždaug keturių tūkstančių eurų į rankas, arba daugiau nei 6 tūkst. „ant popieriaus“. Didesnį atlyginimą gaus naujos kadencijos tautos išrinktieji.
EP politikų išlaidos ir atlyginimai sudaro ketvirtadalį paties parlamento metinio biudžeto. Bet dar daugiau kainuoja išlaikyti parlamentarų padėjėjus ir kitus darbuotojus. Jiems atitenka daugiau nei 30 pro. institucijos biudžeto.
Ankstesniais, užpraėjusių metų duomenimis, darbuotojų skaičius viršijo 8 tūkst. Į šį skaičių įėjo tarnautojai, laikinieji darbuotojai ir sutartininkai. Bet prie jo reikėtų dar pridėti parlamentarų asmeninių padėjėjus.
Kiekvienas įstatymų leidėjas gali turėti tris padėjėjus, išimtinais atvejais – keturis. Juos pasisamdyti parlamento narys turi daugiau nei 28 tūkst. eurų biudžetą mėnesiui. Padėjėju negali būti artimas giminaitis.
Bendrai Europos Sąjungos institucijos mokesčių mokėtojams kainuoja 6 proc. viso metinio sąjungos biudžeto, kurio patvirtinta suma šiems metams yra 142 mlrd. eurų. EP atsiriekia penktadalį visų institucijų biudžeto, tai yra, 1,2 proc.
Paskaičiuojame – Europos įstatymų leidybos institucija per metus kainuoja 1,7 mlrd. eurų per metus.
