Pasaulyje

2018.10.01 08:48

Makedonijos pavadinimo keitimą palaikė 91 proc. balsavusių rinkėjų

BNS2018.10.01 08:48

Didžioji dauguma sekmadienį referendume dėl Makedonijos pavadinimo keitimo balsavusių žmonių palaikė planą pakeisti šalies pavadinimą ir taip nutraukti dešimtmečius trukusius ginčus su Graikija, rodo negalutiniai rezultatai. Makedonijos ministras pirmininkas Zoranas Zajevas sekmadienį paragino parlamentą „patvirtinti daugumos valią“, daugiau nei 90 proc. balsavusiųjų referendume pasisakius už šalies pavadinimo keitimą.

Sumenkintas mažo rinkimų aktyvumo, sekmadienį vykęs patariamasis referendumas dėl Makedonijos pervadinimo turi būti ratifikuotas dviejų trečdalių balsų parlamente dauguma.

Z. Zajevui ir jo koalicijos partneriams trūksta keliolikos pritarinčiųjų opozicijos balsų, kad Makedonija pagal susitarimą su Graikija būtų pervadinta į Šiaurės Makedoniją.

Suskaičiavus 43 proc. rinkimų apylinkių balsų, 90,72 proc. makedonų palaikė ketinimus pervadinti šalį į „Šiaurės Makedoniją“.

Prieš tokį žingsnį buvo 6,26 proc. balsavusiųjų.

Vis dėlto sekmadienio plebiscite balsavo tik trečdalis rinkėjų.

„Manau, kad didžioji dauguma balsavusių piliečių pasirinko europinį Europos kelią“, – sakė Makedonijos socialdemokratų lyderis, aiškiai nepaskelbęs „Taip“ šalininkų stovyklos pergalės.

Jis kalbėjo spaudos konferencijoje, surengtoje praėjus valandai po balsavimo apylinkių uždarymo.

Gyventojai balsavo dėl Graikijos ir Makedonijos susitarimo, pagal kurį Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija būtų pervadinta į Šiaurės Makedonijos Respubliką.

Tačiau Z. Zajevas paragino dešiniųjų opoziciją, galinčią kelti abejones dėl blsavimo patikimumo dėl mažo jo aktyvumo, „gerbti demokratinę piliečių valią“ ir ratifikuoti susitarimą su Graikiją parlamente.

Pasak jo, jeigu sutartis nebūtų ratifikuota, grėstų pirmalaikių rinkimų scenarijus.

Susitarimui patvirtinti reikalingi du trečdaliai Makedonijos parlamentarų balsai už. Taigi, Z. Zajevui ir jo koalicijos partneriams trūksta keliolikos pritarinčiųjų opozicijos balsų.

Boikotuoti referendumą raginę šalies pavadinimo keitimo kritikai jau paskelbė apie būsimą šventę netoli parlamento, kur nuo vidurdienio yra įrengta scena. Tačiau čia per pusantros valandos nuo apylinkių užsidarymo atvyko vos 300 žmonių.

Šis plebiscitas buvo emocionalus įvykis šaliai, nuo 1991 metų siekusiai savo pavadinimo pripažinimo, kai paskelbė apie nepriklausomybę nuo tuometinės Jugoslavijos.

Tuo metu Atėnai apkaltino Skopjė pasisavinus Graikijos šiaurinės provincijos pavadinimą, kuri taip pat vadinasi Makedonija.

Šis ginčas susijęs su abiejų šalių siekiu sau priskirti Aleksandro Makedoniečio nuopelnus.

Tačiau liepą Makedonijos premjeras Z. Zajevas ir jo Graikijos kolega Alexis Tsipras (Aleksis Cipras) pasiekė kompromisą, pagal kurį Atėnai pažadėjo nebesipriešinti Skopjė siekiui įstoti į ES ir NATO, o Makedonija įsipareigojo pakeisti pavadinimą į „Šiaurės Makedonija“.

Z. Zajevas yra pavadinęs referendumą skausminga, bet istorine galimybe nutraukti ilgamečius ginčus su Graikija.

Tačiau šiam susitarimui priešinosi prezidentas Gjorge Ivanovas (Georgas Ivanovas), palaikęs raginimus boikotuoti referendumą.

AFP/Scanpix nuotr.

Atviros durys?

Referendume balsavę žmonės į rinkimų apylinkes vyko vos prasidėjus plebiscitui.

„Tikiuosi, kad rezultatas bus pozityvus. Šis referendumas kažką pkeis, jeigu jis atvers duris į Europą ir NATO“, – sakė Skopjė balsavusi 74-ių buvusi slaugytoja Olivera Argirovska.

„Ji pakeis dalykus jaunimui“, – pridūrė ji.

Daugelis makedonų nelaiko naujo šalies pavadinimo tinkamu ir teigia, kad Graikija iš jų nesąžiningai pasityčiojo.

„Nesu patenkinta ir nepažįstu nė vieno, kuriam patinka šis susitarimas“, – teigė 55-ių Danica Taneska, balsavusi prieš.

Vis dėlto lūkesčiai susieti savo ateitį su Vakarais ir gauti iš to ekonominės naudos buvo pagrindinė varomoji kampanijos „Taip“ jėga vienoje skurdžiausių Europos šalių.

Graikija atidžiai stebi

Referendumas yra tik patariamasis, tačiau teigiamas jo rezultatas suteiktų mandatą parlamentui pakeisti šalies Konstituciją.

Makedonijos parlamentui ratifikavus susitarimą dviejų trečdalių balsų dauguma, galutinį balsavimą savo parlamente organizuotų Graikija.

Graikija atidžiai stebėjo sekmadienio balsavimą.

„Mes tikimės, kad bus pasiekta teigiamų rezultatų tęsti procesui dėl konstitucinės peržiūros“, – sakė Graikijos vyriausybės atstovas spaudai Dimitris Dzanakopulas.

„Bet koks kitas rezultatas sutrikdytų situaciją“, – kalbėjo jis.

Reuters/Scanpix nuotr.

Atrama Vakarų Balkanuose

Europa ir JAV smarkiai agitavo už susitarimą tarp Atėnų ir Skopjė. Vien šį mėnesį daugybės šalių lyderiai buvo atvykę į Makedonijos sostinę paraginti piliečių išnaudoti istorinę galimybę.

NATO jau pakvietė Makedoniją pradėti derybas dėl narystės, nors kaip būtiną jos sąlygą kelia pavadinimo pakeitimą. Stojimo į ES derybos turėtų prasidėti kitais metais.

Vakarai norėtų turėti dar vieną atramą Vakarų Balkanuose, kur NATO plėtrai besipriešinanti Rusija istoriškai turėjo daug įtakos.

Makedonijoje susitarimo su Graikija šalininkai sako, kad galima europietiška ateitis vienija etninius makedonus su jau provakarietiška albanų mažuma.

Tam tikra įtampa tarp jų išlieka, nepaisant po trumpo albanų maišto 2001 metais pasiekto taikos susitarimo.

„Tai pirmas kartas, ki matau makedonus ir albanus agituojant dėl tų pačių tikslų“, – naujienų agentūrai AFP sakė teisės profesorius Besa Arifis.

„Tai suteiks mums daugiau galimybių suvienyti visus piliečius“, – pridūrė jis.