819-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Rusija, palyginti su NATO šalimis, sparčiau plėtoja karinę gamybą. Prireiks dar metų ar dvejų, kad pasivytume agresorę, „Bloomberg“ sakė Švedijos gynybos ministras Paulas Johnsonas.
„Rusija tapo greitesnė už euroatlantinę bendruomenę. Tikiuosi, kad mes ją pasivysime, tačiau manau, kad prireiks metų ar dvejų, kol pamatysime visą efektą“, – sakė P. Jonssonas.
Jis išreiškė susirūpinimą, kad Rusija per trumpą laiką gali dar labiau pasistūmėti į priekį ir kelti karinę grėsmę visam Aljansui. Atsižvelgiant į tai, ginklų tiekimas Ukrainai yra neatidėliotina užduotis, sakė Švedijos ministras.
P. Jonssono teigimu, Švedijos vyriausybė planuoja per ateinančius kelerius metus patrigubinti artilerijos šaudmenų gamybą.
„Padidėjo iššūkio suvokimas ir sustiprėjo skubos jausmas. Tačiau tikiuosi, kad 2025 ir 2026 m. mastelio efektas bus didesnis“, – sakė gynybos ministras.
Informacija trumpai
- Analitikai: Kremlius žvangina branduoliniais ginklais, siekdamas paveikti Vakarų sprendimų priėmėjus.
- JK gynybos sekretorius sako, kad pasaulis turi „atsibusti“: žvalgyba turi įrodymų apie Kinijos karinę pagalbą Rusijai.
- JAV neleido Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms atakuoti Rusijos teritorijos amerikietiškais ginklais.
- Tęsiantis intensyvioms kovoms Charkivo srityje, per pastarąją parą Rusijos pajėgos nepasiekė jokių patvirtintų teritorinių laimėjimų Lypcų apylinkėse, skelbia ISW analitikai.
- Rusijos karinė vadovybė iš pradžių planavo, kad Rusijos pajėgos greitai smarkiai pasistūmės į priekį šiaurinėje Charkivo srityje, tačiau į šią teritoriją dislokuota ribota pajėgų grupė rodo, kad Rusijos karinė vadovybė greičiausiai pakeitė planus prieš puolamąsias operacijas srityje.
- Ukrainos kariai Charkivo srityje gavo pakankamai amunicijos stabdyti rusų veržimąsi.
Ukrainiečiai, kovojantys su Rusija, kuri prieš daugiau nei trejus metus pradėjo plataus masto invaziją, užkerta kelią trečiajam pasauliniam karui, teigia Jeilio universiteto istorijos profesorius Timothy Snyderis, kurį cituoja „Newsweek“. Jis taip pat priduria, kad dabartinė padėtis primena situaciją prieš Antrąjį pasaulinį karą.
„Jei ukrainiečiai pasiduos arba jei mes pasiduosime ir nepadėsime Ukrainai, tuomet jau kitą Rusija ateityje kovos dar viename pasauliniame kare“, – tikina T. Snyderis.
„Tai bus Rusija, kariaujanti su ukrainiečių technologijomis, ukrainiečių kariais (…). Tada mes atsidurtume 1939 metais. Dabar esame 1938-aisiais. Iš esmės tai, ką mums leidžia daryti ukrainiečiai, leidžia mums pratęsti 1938 metus. Jie padeda mums nepatekti į 1939 metus“, – pridūrė istorikas.
ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:
4/ Russian forces likely seek to exploit unfavorable situations for Ukrainian forces defending near Chasiv Yar and Avdiivka before US military assistance arrives at the frontlines at scale. https://t.co/NqLjUqSXOS pic.twitter.com/tZcqzAwQ3w
— Institute for the Study of War (@TheStudyofWar) May 22, 2024
Ukrainos kariškiai pastarąją parą nukovė ar sužeidė dar 1 300 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų gegužės 22 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 496 370 kareivių.
Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 7 611 tankų (+6), 14 721 šarvuotosios kovos mašinos (+22), 12 820 artilerijos sistemų (+41), 1 077 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 812 oro gynybos priemonių (+1), 354 lėktuvų (+0), 326 sraigtasparnių (+0), 10 346 dronų (+56), 2 208 sparnuotųjų raketų (+1), 27 laivų (+1), 1 povandeninio laivo (+0), 17 442 automobilių (+59), 2 090 specialiosios technikos vienetų (+5).
Apie antradienio įvykius skaitykite čia.
Atnaujinta 23.58
Lenkija svarsto galimybę numušti Rusijos raketas, bet kol kas jokių sprendimų nepriimta
Techniniu ir teisiniu požiūriu Lenkija svarsto galimybę panaudoti savo oro gynybos sistemas Rusijos raketoms numušti prie šalies sienų, tačiau jokie sprendimai šiuo klausimu dar nepriimti.
Tai pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Pawelas Wronskis komentare agentūrai „Ukrinform“, komentuodamas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos žodžius apie galimybę panaudoti Lenkijos oro gynybos sistemas Rusijos raketoms virš Ukrainos teritorijos numušti.
„Šis klausimas svarstomas teisiniu ir techniniu požiūriu, tačiau jokių sprendimų šiuo klausimu nėra priimta“, – sakė P. Wronskis, pridurdamas, kad Ukrainos pusė kreipėsi į Lenkijos pusę su tokia iniciatyva.
Jis sakė, kad diskusijos šiuo klausimu Lenkijoje kilo po to, kai šių metų kovą Rusijos raketa pažeidė šalies oro erdvę ir joje išbuvo 39 sekundes. Pasak jo, diskusijos vyksta apie tai, ar Lenkijos oro gynybos sistemos galėtų numušti tokias raketas virš Ukrainos teritorijos ir kokios galėtų būti tokio žingsnio teisinės pasekmės.
Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pažymėjo, kad tarptautinės teisės ekspertai turėtų pateikti savo vertinimą, kokias teisines pasekmes galėtų sukelti šis žingsnis, nes tai yra raketos, kurių kovinės galvutės sveria šimtus kilogramų, o nukritusios jos gali padaryti didelės žalos žemei. Be to, techniniai ekspertai turi pateikti savo vertinimą ir susitarti dėl sąlygų, kuriomis šios raketos gali būti numušamos.
Kartu Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pabrėžė, kad nekalbama apie fizinį Lenkijos oro gynybos sistemos elementų perdavimą Ukrainai.
„Lenkijoje apie tai apskritai nediskutuojama. Nėra jokios galimybės, kad Lenkijos oro gynybos sistema būtų už šalies sienų“, – sakė P. Wronskis.
Kaip pranešė „Ukrinform“, prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad kai kurios Ukrainos kaimynės, įskaitant Lenkiją, galėtų numušti Rusijos raketas Vakarų Ukrainoje, taip pat ir iš savo lėktuvų.
Savo ruožtu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį pareiškė, kad Kyjivo sąjungininkai turi pilną teisę numušti virš Ukrainos skriejančias Rusijos raketas iš savo teritorijos.
