Ketvirtadienį pasirodė Baltarusijos saugumo tarnybos žinia, kad neva buvo užkirstas kelias iš Lietuvos paleistų dronų išpuoliams prieš Minską. Lietuvos kariuomenė ir institucijos tokius pareiškimus griežtai paneigė, o ekspertai pažymėjo, kad Baltarusijos dezinformacija nėra nauja, ji nukreipta į vidaus auditoriją ir neturėtų kelti nerimo Lietuvos gyventojams.
„Valstybės saugumo komitetas, bendradarbiaudamas su kolegomis iš kitų teisėsaugos institucijų, pastaruoju metu ėmėsi saugumo priemonių, kurios leido užkirsti kelią kovinių bepiločių orlaivių atakoms iš Lietuvos teritorijos į taikinius Minske ir jo priemiesčiuose“, – ketvirtadienį sakė Baltarusijos KGB vadovas Ivanas Tertelis.
Taip pat skaitykite
Pasak politologo Mariaus Laurinavičiaus, svarbu suprasti, kokiame kontekste ši žinia buvo paskleista. Šiuo metu Baltarusijoje vyksta vadinamasis Liaudies susirinkimas, jame dalyvauja šalies pramonės atstovai ir pareigūnai iš visų valdžios sektorių. Būtent per šį susirinkimą Baltarusijos KGB vadovas pasakė kalbą, kurioje apkaltino Lietuvą bandžius surengti dronų ataką prieš Minską.
„Jis (I. Tertelis – LRT.lt) kalbėjo apskritai, kas neva gresia Baltarusijai. Jis ten prišnekėjo visokių dalykų, kad yra Lenkijoj neva ruošiama kažkokia išlaisvinimo armija, (...) kad Lenkija su Lietuva jau tikrai ruošiasi Baltarusiją užpulti, ruošiasi dronais atakuoti ir jau net atakavo, tik neva didvyriškos KGB pastangos užkirto tam kelią“, – aiškino politologas.
Pasak jo, toks gąsdinimas visų pirma yra nukreiptas į Baltarusijos vidaus auditoriją. M. Laurinavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad Rusija istoriškai jau ne kartą naudojo panašų naratyvą apie Lietuvos ir Lenkijos neva rengiamas atakas, o Baltarusija, kaip Maskvos „sistemos dalis“, jį perėmė.
Politologo teigimu, nereikėtų baimintis, kad Baltarusija žinią apie iš Lietuvos neva surengtą dronų ataką paskleidė siekdama imtis konkrečių atsakomųjų veiksmų.
„Tai nėra nutaikyta į kokį nors atoveiksmį, o tiesiog yra bendra žinutė, kaip juos neva puola, ir apie visą baisią situaciją. Dėl to tikėtis kokių nors veiksmų nėra pagrindo. Provokacijų apskritai iš Baltarusijos ir Rusijos galima tikėtis bet kada, bet tai nebūtų konkrečiai susiję su šituo pareiškimu“, – teigė M. Laurinavičius.
Paklaustas, ar laikas tokiam Baltarusijos pareiškimui galėjo būti pasirinktas sąmoningai, žinant Lietuvoje sustiprėjusias karo baimes, politologas sakė, kad toks variantas mažai tikėtinas.
„Kad Rusija nuolat ir sistemingai kursto karo baimę Lietuvoj, tai yra akivaizdu. Bet šiuo atveju ši žinutė yra skirta ne Lietuvai, o vidinei auditorijai“, – sakė jis.
Lietuvos Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas taip pat pažymėjo, kad Baltarusijos tarnybų paskleista dezinformacija yra nukreipta į šalies vidaus auditoriją.
„Tokie Baltarusijos KGB pareiškimai vertintini kaip tęstinė priešiška provokacija ir informacinė ataka prieš Lietuvą, neturinti nieko bendro su realybe. Galima vertinti, kad jie skirti ir šalies vidaus auditorijai, mat šiuo metu kaip tik vyksta „tautos susirinkimas“, – išplatintame pranešime nurodo V. Vitkauskas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad „informacija apie neva Lietuvoje ir Lenkijoje reziduojančias pseudogrupuotes, nusitaikiusias pakenkti Baltarusijai, nėra nauja“.
„Tokių naratyvų girdime jau senokai, jie ypač suaktyvėjo Baltijos šalyse vykstant gynybinio pobūdžio NATO pratyboms, panašiai dar kovo pradžioje kalbėjo ir Lukašenka“, – teigė V. Vitkauskas.
