Pasaulyje

2018.08.31 07:00

A. Lukašenka ir internetas: kontroliuoti ar drausti?

LRT.lt 2018.08.31 07:00

Beveik ketvirtį amžiaus Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka turi santykinai naują priešą – interneto žiniasklaidą. Baltarusis žurnalistas Jurijus Drakachrustas sako, kad kovoti informacinį karą skaitmeninėje erdvėje prezidentui sekasi nekaip. Mintimis apie interneto laisvę tėvynėje jis dalijosi su kolega Laisvosios Europos radijo Baltarusijos redakcijoje Sergejumi Navumčiku.

Šiemet nepriklausomybės dienos minėjime Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pareiškė: „Turėsime dar daug padaryti, kad apgintume savo informacinį lauką. Tai viena svarbiausių šalies vidinio stabilumo, o kartu – ir nepriklausomybės – sąlygų. [...] Populiarūs šiuolaikiniai naujienų šaltiniai – internetas, socialiniai tinklai, programėlė „Messenger“ ir kiti – labai daug prisideda kuriant „pasaulį be sienų“, bet neretai ir be moralės principų. Iš kai kurių šalių pavyzdžio galime matyti, kaip valstybės dekonstrukcija prasideda nuo chaoso piliečių galvose, įstatymų nepaisymo, bendražmogiškų gyvenimo normų pamynimo. Sufabrikuotos naujienos, klaidingi kelrodžiai tapo svarbiausiu ir veiksmingiausiu šiuolaikiniu ginklu. Jų pagalba išorės žaidėjai kovoja žmonių protais ir „sprogdina“ visuomenę iš vidaus.“

J. Drakachrusto nuomone, ši A. Lukašenkos citata puikiai paaiškina naujosios informacijos ministerijos vadovybės veiksmus: nepriklausomų opozicinių portalų „Partizanas“ ir „Chartija“ užblokavimą bei žiniasklaidos įstatymo pakeitimus.

Geriau nei Šiaurės Korėjoje, blogiau nei Ukrainoje

Pasak J. Drakachrusto, naujųjų medijų padėtis Baltarusijoje yra bloga, kaip ir daugelis kitų laisvės rodiklių. „Freedom House“ reitinge Baltarusija, kaip ir Rusija, patenka tarp šalių, kuriose interneto laisvės nėra. Ukrainoje internetas iš dalies laisvas, o kitose kaimyninėse šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje – visiškai laisvas.

J. Drakachrusto nuomone, situacija Baltarusijoje dar nėra tokia kaip Šiaurės Korėjoje, kur internetą turi tik politbiuro nariai, ar Kinijoje, kur didžiulė ugniasienė filtruoja valdžiai nepatinkančią informaciją. Tačiau neabejotinai, žiniasklaidos kontrolė, „priežiūra“ egzistuoja.

„Chartija“ pati paviešino duomenis apie jos blokavimo Baltarusijoje efektyvumą: 2017 m. gruodį, paskutinį mėnesį iki blokavimo, portalas sulaukė beveik 47,5 mln. peržiūrų, o šių metų kovą – jau tik 19,6 mln. „Taip, žmonės apeina draudimus, naudoja anoniminio naršymo programėles, bet ne visi“, – sako J. Drakachrustas.

Jis atkreipia dėmesį, kad Ukrainoje oficialiai uždraudus rusiškus socialinius tinklus „vKontakte“ ir „Odnoklasniki“, jų vartotojų skaičius šalyje irgi sumažėjo dvigubai. „Žinoma, daugumos „Chartijos“ skaitytojų pažiūros smarkiai skiriasi nuo rusiškus socialinius tinklus pamėgusių ukrainiečių, tačiau draudimo pasekmės buvo labai panašios“, – mano žurnalistas.

J. Drakachrustas priduria, kad Baltarusijoje nėra tokių didžiulių „trolių fabrikų“ kaip Rusijoje. Didžiųjų baltarusiškų portalų komentarų skiltyse ir forumuose darbuojasi ir vietiniai troliai, kurie gina valdžios politiką, bet absoliuti dauguma, visgi yra troliai iš Rusijos, dirbantys baltarusių auditorijai.

AFP/Scanpix nuotr.

Žinutės iš televizoriaus jaunimo nepasiekia

J. Drakachrustas atkreipia dėmesį, kad kai A. Lukašenka atėjo į valdžią, žiniasklaida buvo visiškai kitokia nei dabar. „Tuomet buvo televizija, radijas ir popieriniai laikraščiai – štai ir visa žiniasklaida. Net ir nevalstybinius laikraščius galima buvo skaityti tik atspausdintus ant popieriaus“, – sako jis.

Dabar valdžia susiduria su nauja problema. Per 24 metus atsirado internetas ir spausdintinė žiniasklaida populiarumu jam niekaip neprilygsta. Laikraščiai keliasi į internetą, visa rimčiausia nepriklausoma žiniasklaida yra interneto portalai.

Be to, pasak J. Drakachrusto, pasikeitė ir kitų žiniasklaidos priemonių auditorijos struktūra. Kol nebuvo interneto, televizija, radijas ir laikraščiai buvo beveik vienodai populiarūs tarp visų amžiaus grupių gyventojų. Dabar jaunimas televiziją žiūri žymiai mažiau nei vyresnioji karta.

„Jauni žmonės gyvena internete ir nei baltarusiškos, nei rusiškos televizijos žinutės jų tiesiog nepasiekia“, – teigia J. Drakachrustas.

Valstybinė žiniasklaida, turinti interneto portalus – „Sovietų Baltarusija“, Baltarusijos televizijos ir radijo kompanija BT, Visuotinė televizija ONT – populiarumu smarkiai nusileidžia nevalstybiniams portalams, tokiems kaip „Mūsų Niva“, „Chartija“ ir, žinoma, populiariausiam – TUT.by.

Rusų propagandinis „Sputnik“, beje, irgi populiaresnis nei valstybinių Baltarusijos televizijų interneto portalai. Apskritai, rusiški interneto leidiniai, socialiniai tinklai Baltarusijoje turi didžiulę auditoriją.

Kontroliuoti negalima drausti

Pasak J. Drakachrusto, informacinio karo internete Baltarusijos valdžia tikrai nelaimi. Su internetu kovoti sunkiau nei su popierine žiniasklaida. „Nebent, viską bukai blokuotumei, statytumei ugniasienes – bet tokių veiksmų politinė kaina labai aukšta“, – svarsto jis.

Todėl, žurnalisto nuomone, naujausi žiniasklaidos įstatymo pakeitimai veikiau leidžia ją kontroliuoti nei tiesiogiai cenzūruoti.

J. Drakachrustas įsitikinęs: „galima uždaryti nepriklausomos, opozicines žiniasklaidos interneto svetainę, bet dėl to jų auditorija neims staiga skaityti „Sovietų Baltarusijos“. Ji dar labiau nei dabar pradės naudotis rusiškais interneto ištekliais. Ir, paradoksaliai, valdžia visiškai neteks galimybių kontroliuoti baltarusių vartojamos žiniasklaidos turinį.“

Todėl Baltarusijos valdžia ir renkasi kontroliuoti, o ne drausti žiniasklaidą, mano jis. „Ta kontrolė „kabo“ virš baltarusiškojo interneto kaip Damoklo kardas. Interneto žiniasklaidos redaktoriams ir savininkams siunčiama žinia: „pažiūrėkite į „Chartiją“ – taip gali nutikti ir jums. O gali ir nenutikti,“ – pasakoja nepriklausomas baltarusių žurnalistas.