Karybos ekspertas Egidijus Papečkys LRT RADIJUI teigia esantis įsitikinęs, kad šios nakties Irano masinė ataka, kai Teheranas Izraelio link paleido per 300 dronų ir raketų, nepraeis be pasekmių. Savo ruožtu politologas Tomas Janeliūnas mano, kad toks išpuolis rodo, jog Iranas „nebebijo tiesioginio karo prieš Izraelį, o kartu – ir prieš JAV“.
„Tai tikrai didelio masto ataka, labai daug priemonių panaudota. Iranas tikrai sulauks tiek Izraelio atsako, tiek tarptautinės bendruomenės atsako.
Savaime tai toks veiksmas, kuris nėra kažkoks incidentas, o karo veiksmai prieš Izraelį. Apie pasaulinį karą kalbėti anksti. Iranas nėra su niekuo sudaręs karinių sąjungų, tai nėra kažkokia ypač didelė valstybė. Bet tai sukels didesnių pasekmių, gali išplisti į regioną labiau“, – LRT RADIJUI sako E. Papečkys.
Atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas savo ruožtu LRT RADIJUI sako, kad „ilgesnio laikotarpio rėmuose mes judame didesnio karo link“, jeigu didžiosios pasaulio valstybės nesiims veiksmų, nerodys aiškios politikos.
„Neveiklumas, demonstravimas, kad kažko nedarysime, ir baimės rodymas taikos neskatina“, – teigia atsargos pulkininkas G. Bagdonas.
„Liūdna tai, kad <....> dėl neryžtingos JAV laikysenos, tiek bendros Vakarų laikysenos, užkardant Rusiją Ukrainoje, padedant Ukrainai, tai atriša rankas ir kitoms blogio šalims, kaip kad Teheranui. Neryžtingumas yra vienas iš veiksnių, kuris paskatina Iraną veiksmams, eskalacijai“, – komentuoja jis.
G. Bagdonas akcentuoja, kad šios nakties išpuolis darkart parodė, kad Izraelio oro erdvės apsauga – gerai organizuota. Taip pat Izraeliui apsiginti nuo Irano dronų ir raketų atakos stipriai padėjo ir Jungtinės Valstijos, taip pat Jungtinė Karalystė, Jordanija. Vėliau Izraelis paminėjo ir neįvardytą Prancūzijos pagalbą.
„Tai labai bloga žinia“
Vilniaus universiteto profesorius, politologas T. Janeliūnas pažymi, kad Iranas pasirinko masyvią oro ataką prieš Izraelį – daugybė dronų, kruizinių raketų, balistinių raketų, tuo pačiu jis pabrėžia, kad tiek Izraelis, tiek JAV pajėgos „buvo pasirengusios šiai atakai, todėl sutelkė visus turimus oro gynybos pajėgumus regione“.
Pati ataka, kaip politologas rašo savo feisbuko paskyroje, turi didelę reikšmę, nes Iranas pasirinko atakuoti tiesiogiai Izraelį, o ne atskirus Izraelio objektus ar asmenis. „Tai yra pats tikriausias kinetinis karas „valstybė prieš valstybę“, – rašo politologas.
Pasak jo, toks išpuolis rodo, kad Iranas „nebebijo tiesioginio karo prieš Izraelį, o kartu – ir prieš JAV“.
„Tai labai bloga žinia. Ir kartu logiška pasekmė to, jog Bideno administracija visiems tik ir transliavo tą pačią žinutę – kad ir kas benutiktų, mes nenorime su niekuo kariauti“, – mano politologas.
Anot T. Janeliūno, kol kas sunku pasakyti, kaip tai paveiks JAV Kongreso požiūrį į Amerikos paramą savo sąjungininkams. „Neabejotinai artimiausia savaitė bus apie Izraelį ir Iraną, apie atsako galimybes. Paramos paketas, kurio taip laukiama Atstovų Rūmuose, apima tiek Ukrainą, tiek Izraelį, tiek Taivaną. Galbūt Izraelio karas su Iranu paspartins šios paramos priėmimą. Bet gali būti, kad parama mus išskaidyta, teigiant „Israel first“. Tai būtų siaubinga klaida ir Ukrainos vilčių žlugdymas“, – teigia politologas.
Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala atkreipia dėmesi, kad, JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikų vertinimu, Iranas šiuo veiksmu taip pat testavo Izraelio ir jo Vakarų sąjungininkų oro gynybos sistemas.
„Ieškoma pažeidžiamų vietų, kurios gali būti išnaudojamos ateityje. Akivaizdu, jog Rusija, Iranas ir kiti panašūs režimai ne tik ginkluojasi, bet ir keičiasi informacija, patirtimi, mokosi vieni iš kitų. Tad skirtinguose pasaulio regionuose vykstantys karai ir Vakarų atsakas į juos yra neatsiejami“, – rašo L. Kojala savo feisbuko paskyroje.
Pasak jo, tolesni įvykiai priklausys ir nuo Izraelio atsako.
„Svarbu, kaip šis įvykis paveiks stringančius svarstymus JAV dėl naujo paramos paketo. Senate jau prieš kurį laiką patvirtintame pakete pagalba Ukrainai ir Izraeliui numatyta kartu, bet įmanomi ir kiti variantai.
Rizika karui plėstis padidėjo, bet šią akimirką dar nėra peržengusi ribos, po kurios kelio atgal nebeliktų“, – pažymi politologas.
Izraelio kariuomenė sekmadienį pranešė, kad Irano ataka prieš Izraelį naudojant šimtus dronų ir raketų buvo sužlugdyta, perėmus 99 proc. jų. Esą buvo paleista daugiau kaip 300 dronų ir raketų.
„Irano ataka buvo sužlugdyta“, – pareiškė kariuomenės atstovas spaudai Danielis Hagari per televiziją transliuotame pareiškime.
Nė vienas iš į Izraelį nukreiptų dronų ir nė viena iš sparnuotųjų raketų nepateko į šalies teritoriją, nurodė D. Hagari, ir pareiškė, kad tik kelios balistinės raketos pasiekė Izraelį.
Jis pridūrė, kad vienas dronas ar raketa kliudė Nevatimo oro pajėgų bazę, tačiau pažymėjo, kad karinis kompleksas „vis dar veikia“.
„Kartu su Jungtinėmis Valstijomis ir kitais partneriais mums pavyko apginti Izraelio valstybės teritoriją“, – sakoma Izraelio gynybos ministro Yoavo Gallanto pareiškime.
„Kampanija dar nesibaigė – turime išlikti budrūs“, – priduriame jame.
Šeštadienio masine ataka labai paaštrinamas ilgai besitęsiantis netiesioginis konfliktas tarp nesutaikomų priešininkų.
