Sakydamas metinę kalbą Rusijos prezidentas spinduliavo pasitikėjimu savimi, rodė gan gerą fizinę formą, pastebi istorikas Algimantas Kasparavičius. Jo nuomone, Vakarai padarė virtinę klaidų ir šiandien, deja, nesimokoma iš istorinių įvykių. Trūksta politikų, kurie mąstytų kaip buvęs britų premjeras Winstonas Churchillis, sako istorikas.
LRT.lt primena, kad ketvirtadienį V. Putinas sakė kasmetinę kalbą Rusijos parlamente. Jis apkaltino Vakarų lyderius skleidžiant melus apie Rusiją, ketinant pulti šalį, ir pagrasino, kad to pasekmės būtų pragaištingos.
„Jie paskelbė apie galimybę siųsti Vakarų karinius kontingentus į Ukrainą [...]. Pasekmės galimiems intervencionistams bus daug tragiškesnės“, – sakė V. Putinas savo metiniame kreipimesi į tautą.
Istorikas Algimantas Kasparavičius LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbi valanda“ išskiria 3 svarbiausius momentus iš V. Putino kalbos.
„Paties prelegento laikysena – jis tiesioginiame eteryje kalbėjo daugiau nei 2 val. Kalbėjo praktiškai neužsikirsdamas, tik kartas nuo karto atsikrenkšdamas. <...> Pripažinkime, tai parodė pakankamai gerą fizinę formą“, – teigia jis.
Rusijos lyderio kalboje kartojami keli pavadinimai: kolektyviniai Vakarai, Šiaurės Atlanto organizacija NATO ir JAV. „Kitų smulkesnių subjektų nebuvo minima“, – sako pašnekovas.
„Kitas momentas – jo kalbos proporcijos. Rusijos tarptautiniams santykiams, karui buvo skirta, atrodo, 20–25 minutės iš daugiau nei 2 val. laiko. Visa kita iš esmės buvo skirta prezidentinei rinkiminei kampanijai. Buvo orientuota į vidaus politinę auditoriją, į tuos darbus, kurie yra padaryti Rusijos vidaus socialinėje, ekonominėje struktūroje. Ir ką dar ketina padaryti Rusijos valstybės naudai“, – vardija A. Kasparavičius.
Ypač matyti V. Putino pasitikėjimas savimi, akcentuoja istorikas.
„Taip, kaip jis kalbėjo dabar, jis nekalbėjo anksčiau. Nei 2022, nei 2023-aisiais. Sakyčiau, jis buvo mažiau pasitikintis 2021 metais. <...> Šiandien, žiūrint istoriškai, <...> deja, vakarai turi panašią situaciją, kaip ir Antrojo pasaulinio karo metais. Kada 1939–1941 m. buvo tikimasi, kad šita imperija gali griūti“, – apibūdina A. Kasparavičius.
Tačiau istorija pakrypo kita linkme – Potsdamo derybų rezultatai 1945-aisiais parodė kitokį rezultatą – Rusija nebuvo nusilpusi, kaip tikėtasi.
„Deja, dėl visos eilės Vakarų padarytų, mano supratimu, klaidų šiandien turime tokią situaciją, iš kurios, lengvų išeičių greičiausiai nebus“, – pabrėžia istorikas.
Paklaustas apie Vakarų poziciją, A. Kasparavičius įvardijo problemas, kurias sukūrė propagandinė kampanija Rusijos atžvilgiu.
„Vakarų didžioji problema yra ta, kad jie suorganizavo kurį laiką sėkmingą propagandinę kompaniją. Ir patys Vakarai – ne Rusijai įtikino – patikėjo tuo, ką jie kalba. <...> Šitas susipriešinimas ir patikėjimas pačia propaganda davė tą rezultatą, kurį šiandien turime. <...> Vakarai jau turbūt 2 metus kalba apie pergalę mūšio lauke, bet ką Vakarai padarė, kad ta pergalė įvyktų?“ – kalba pašnekovas.
„Kai kalbos su darbais nesusisiekia, laukti pozityvaus rezultato galima tik vaikų darželyje“, – priduria jis.
Pasak istoriko, būtų klaida manyti, kad visos bėdos slypi tik Rusijoje, o Europoje ar NATO jų kaip nebūta.
„Toks požiūris tik gilina krizę. Manyčiau, nesudaro net menkiausių prielaidų tai krizei spręsti. Kai atsiras realus politikas, veikiantis Vakarų pasaulio politinėje struktūroje, kuris pradės mąstyti maždaug kaip Winstonas Churchillis... Tiesa, toks politikas šiandien Vakaruose yra. Tai yra Donaldas Trumpas“, – sako A. Kasparavičius.
„Churchillis nuo 1938 metų pavasario primygtinai sakė, kad reikia tartis su Stalinu stabdant Hitlerį, bet niekas jo nenorėjo girdėti 1940-ųjų metų pavasario, kol jis, kai situacija tapo praktiškai nevaldoma. <...> Deja, turime tam tikrą paradoksą, kad kolektyviniai Vakarai nemato savo padarytų klaidų ir nedaro pozityvių išvadų, kurias jie privalėtų padaryti, jeigu jie nenori nei patys žlugti, nei susprogdinti šitos žemiškos civilizacijos“, – apibendrina istorikas.
Apskritai Vakarų valstybės pabrėžia stiprinančios savo karinius pajėgumus, nes siekia atgrasyti Kremliaus režimą nuo galimos agresijos. Tačiau V. Putinas aiškino, kad tariami Vakarų ketinimai pulti Rusiją yra „labai pavojingi“.
„Tai labai pavojinga, nes gali vesti prie branduolinių ginklų panaudojimo. Ar jie to nesupranta?“ – aiškino V. Putinas, pabrėžęs, kad Vakarų lyderiai neturi „sunkių išgyvenimo“ patirties, priešingai nei Rusija, pergyvenusi karus Kaukaze.
Anot V. Putino, šalies išlaidos gynybai siekia 13 proc. BVP, o dauguma rusų neva palaiko invaziją Ukrainoje. Pasak V. Putino, Rusija šiuo metu kovoja teisingą kovą už savo suverenitetą ir saugumą, o Rusijos kariuomenė didina savo kovinius pajėgumus ir „užtikrintai“ žengia per fronto liniją Ukrainoje.
Daugiau apie metinę V. Putino kalbą galite skaityti čia:
