Prancūzijos prezidentas į Paryžių sukvietė 20 šalių lyderius, įskaitant Lietuvos vadovą Gitaną Nausėdą, ilgalaikei Vakarų strategijai dėl Ukrainos aptarti. Emmanuelis Macronas sako, kad reikia svarstyti ir apie artimiausios ateities pagalbą, ir apie ilgalaikius veiksmus, kaip užtikrinti, kad Rusija nelaimėtų. Nors Paryžius nori kovoti su įsigalinčiomis niūriomis nuotaikomis, padėtis sudėtinga. Ukrainos artilerijos amunicijos atsargos greitai senka, o Europai vis dar nepavyko užkurti ginkluotės pramonės.
Paryžiaus tikslas – neleisti Vakarams prarasti tikėjimo Ukraina. „Norime pasiųsti žinią Putinui: jis nelaimės,“ – prieš E. Macrono organizuojamą susitikimą teigė Eliziejaus rūmai. Prancūzai sukvietė 20 Europos lyderių, tarp jų ir Lietuvos prezidentą, aptarti ilgalaikę Vakarų strategiją dėl Ukrainos.
„Paprasčiausiai – strategiškai matome, kad laikas eina, o Ukrainos ištekliai riboti. Privalome sustiprinti amuniciją, karinius išteklius, tai, ką siunčiame. Bet taip pat turime mąstyti, kaip šias pastangas suvaldysime ateityje, kaip užtikrinsime, kad Rusija nelaimėtų“, – kalba Prancūzijos prezidentas.
Tačiau Prancūzijos optimizmas – retas paukštis tarp Ukrainos rėmėjų. Vokietijos gynybos ministerijoje – nevilties nuotaikos, rašo „Spiegel“. Iš paskutiniųjų ieškant, kur Ukrainai gauti artilerijos atsargų, prieš karą perdėm pacifistiški vokiečiai dabar atsisakė bet kokių tabu. Deramasi su Indija ir arabais, siūlomi slapti sandoriai, kad šios šalys nesusigadintų santykių su Rusija.
Laukti nėra kada: Miunchene susitikę Vakarų žvalgybų vadovai skaičiuoja – dabartinės Ukrainos artilerijos atsargos išseks per kelis mėnesius, tada gresia griūtis fronte.
„Galime užbaigti šį karą pagal Ukrainos sąlygas. Galime iš okupacijos grąžinti savo žemes ir žmones, bet kad tai nutiktų, turime kautis“, – sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
E. Macronas jau 7 metus kalba apie Europos savarankiškumą nuo JAV, bet net skambant Donaldo Trumpo abejonėms dėl NATO savitarpio gynybos, Ukrainai stokojant ginklų, arčiau ne Europos strateginė autonomija, o Europos gėda.
„Pernai pažadėjusi iki šio kovo Ukrainai pristatyti milijoną sviedinių, Europa tesugebėjo patiekti pusę to. Pirminį pažadą įvykdys tik iki šių metų pabaigos.“
Visa tai, tęsiantis sviedinių eksportui iš Europos į trečiąsias šalis ir nesutariant, už kokios kilmės šaudmenis galima mokėti Europos Sąjungos pinigais. Prancūzija nori, kad taip būtų galima finansuoti tik Europoje pagamintą amuniciją, Vokietija ir Baltijos šalys nesutinka.
„Europos pramonė kuo puikiausiai pajėgi susitelkti per dvejus metus ir tam, kad paremtų Ukrainą, ir tam, kad užpildytų savo sandėlius. Bet Europai reikia politinės lyderystės, valios ir skirti pinigų, kad tai pasiektų“, – buvęs JK jungtinių pajėgų vadavietės vadas buvęs JK jungtinių pajėgų vadavietės vadas.
Susitikimo šeimininkė Prancūzija seniai sulaukia kritikos, kad užmojai platūs, bet pagalbos mastais ji toli nusileidžia Vokietijai ir kitoms šalims, nors tiekia ginklų, kurių negali patiekti kiti. Vis dėlto šios dienos susitikimas – ne apie naujus pagalbos pažadus, bet apie naujas idėjas, kaip rasti amunicijos čia ir dabar.
