Trečiadienį į Lietuvą atvykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Lietuvos vadovu Gitanu Nausėda. „Mums visiems teko nesėkmė turėti tokį neadekvatų kaimyną, kuris atneša tik nelaimes ir pavergimą. Tačiau mes niekada netapsime geografijos įkaitais ir neleisime Rusijai sugriauti nei mūsų, nei jūsų valstybingumo“, – sakė Ukrainos vadovas.
Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje G. Nausėda išreiškė solidarumą su Ukraina ir pabrėžė būtinybę remti šią šalį, kovojančią prieš Rusijos agresiją.
„Šioje kovoje prieš blogį Ukraina yra ne viena. (...) Ir toliau remsime narsiai kovojančius ukrainiečius visomis priemonėmis: karinėmis, ekonominėmis, politinėmis“, – sakė G. Nausėda. Jis pabrėžė, kad Valstybės gynimo taryba patvirtino 200 mln. eurų dydžio pagalbos paketą Ukrainai.
Lietuvos ir Ukrainos gynybos pramonės atstovai ir šalių pareigūnai pasirašė dvišalio bendradarbiavimo sutartis, kurios yra „dar vienas mūsų glaudaus karinio bendradarbiavimo pavyzdys“.
G. Nausėda taip pat sakė, kad visa Europos gynybos pramonė privalo dirbti greičiau.
„Klausimo, ar Ukraina taps NATO nare, nebeliko. Klausimas, kada Ukraina taps NATO nare. Lietuva ir toliau rems Ukrainos kelią į narystę Aljanse“, – teigė Lietuvos prezidentas ir pridėjo, kad Vilnius tvirtai palaiko ir Ukrainos siekį įstoti į ES.
G. Nausėda taip pat padėkojo V. Zelenskiui už vizitą Lietuvoje.
„Tariu ačiū visai ukrainiečių tautai už narsą ir nepalaužiamą tvirtybę, už pasišventimą ginti savo ir visos Europos savastį. Esu tikras, kad Ukraina gali nugalėti ir nugalės. Tikiu, kad bendraminčiai sutelks visus resursus, kad padėtų tai padaryti.“
V. Zelenskis pabrėžė, kad tai ne tik dėkingumo, bet ir savitarpio pasitikėjimo vizitas Lietuvoje, šia kelione, kaip ir po jos vyksiančiais vizitais kitose Baltijos šalyse, Ukrainos lyderis siekia pabrėžti laisvės ir nepriklausomybės svarbą kiekvienai tautai, kuriai grėsmę kelia Rusija.
„Mums visiems teko nesėkmė turėti tokį neadekvatų kaimyną, kuris atneša tik nelaimes ir pavergimą. Tačiau mes niekada netapsime geografijos įkaitais ir neleisime Rusijai sugriauti nei mūsų, nei jūsų valstybingumo“, – kalbėjo Ukrainos vadovas.
Jis sveikino Lietuvą artėjančios Sausio 13-osios proga: „Laisvė yra tai, ko jie (Rusija – LRT.lt) daugiau nebegali atimti. Mes įrodėme, kad Rusija gali būti sustabdyta, kad atgrasymas yra įmanomas. Dabar mes turime išplėšti iš Rusijos rankų tokią taiką, kokios mes norime. Sąžiningą. Ir gauti tokį saugumą mūsų tautoms, kokio mums reikia. Ir viltį.“
Anot Ukrainos prezidento, šie metai bus lemiami ne tik Ukrainai, bet ir šalies partneriams laisvajame pasaulyje. „Sprendimai turi būti mūsų bendros laisvės ir sąžiningos taikos naudai“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Jis dėkojo Lietuvai už anksti suteiktą karinę pagalbą, perduotus ginklus, kurie padėjo stabdyti rusų invaziją.
V. Zelenskis sakė, kad karinės įrangos, ginklų trūkumas jaučiamas visame pasaulyje, todėl Ukraina siekia bendradarbiauti su JAV, kitų valstybių karinės įrangos gamintojais, užtikrinti reikiamų komponentų gamybą ir tiekimą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
„Rusija neseniai šventinėmis dienomis sugriovė daug civilinės infrastruktūros objektų Ukrainoje. (...) Mums pavyko atremti maždaug 70 proc. oro atakų, tačiau turime aukų. Būtent dėl to turime suprasti, kokios svarbios yra technologijos, kol nesibaigė karas ir kol neišvarėme rusų iš mūsų žemių. Todėl oro gynybos sistemos yra pirmas dalykas, ko mums dabar labiausiai trūksta“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.
Anot jo, Ukrainos dronų gamybos apsukos didėja.
Jis neigė, kad Vakarų sąjungininkai spaudžia Ukrainą stabdyti karinius veiksmus ir leistis į derybas. „Yra skirtingų balsų, yra žiniasklaida, aš visa tai girdėjau, skaičiau ir žinau. (...) Tačiau žinome, kad partneriai kol kas nėra pasiruošę mums duoti tokių signalų, bent aš jų nesu girdėjęs. Svarbu atkreipti dėmesį ir į Rusijos prezidento teiginius: jis nesiruošia sustoti, jis nori mus visiškai okupuoti“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Anot jo, tai, kad Vakarai nėra visiškai tikri dėl ukrainiečių karinių pasiekimų, karinės ir finansinės paramos rezultatų, „tik prideda jėgų, stiprybės ir pasitikėjimo Rusijos Federacijai“.
„Kol nesugriaus Ukrainos, Rusijos prezidentas nenusiramins, – apie Vladimiro Putino ketinimus kalbėjo V. Zelenskis. – Lietuva, Latvija, Estija, Moldova gali eiti po mūsų. Faktas, tai įvyks tik jei mes neatsilaikysime. Nežinau, ar girdėjote, bet rusai pradėjo kalbėti ir apie Suomiją, Uzbekijos nepriklausomybę. Taigi, Putinas nebaigs viso šito, kol mes visi kartu nesustabdysime jo.“
Atsakydamas į žurnalistės iš Ukrainos klausimą, kaip Vašingtono NATO viršūnių susitikimą Ukrainai padaryti dar sėkmingesnį už NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, G. Nausėda prisiminė diskusijas, vykusias Lietuvoje. Jo teigimu, kai kurie manė, kad dėl Ukrainos narystės Aljanse žingsniai turi būti daromi lėčiau, buvo manančių, kad buvo galima pasiekti dar daugiau. G. Nausėda tikino, kad Vilniuje pasiektas maksimalus įmanomas rezultatas.
„Šiandien kalbėjome ir delegacijų susitikime, ir dviese, kad taip, Vašingtone stovėjimas toje pačioje vietoje, lyginant su Vilniaus viršūnių susitikimu, būtų priimtas, tikriausiai, kaip nesėkmė. Turime padaryti viską, atsispyrus nuo Vilniaus rezultatų, kad žengtume dar vieną žingsnį į priekį narystė link“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Ukrainos prezidentas tikino, kad Vašingtono susitikime reiktų gauti du konkrečius dalykus, susijusius su gynyba, ir konkrečių tolimesnių žingsnių dėl narystės NATO. Tarp svarbiausių klausimų – oro gynyba ir didesnis oro gynybos sistemų skaičius.
Pasirašė bendradarbiavimo dokumentus
G. Nausėda ir V. Zelenskis trečiadienį pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžia bendrą Lietuvos ir Ukrainos istoriją, strateginius Lietuvos ir Ukrainos ryšius, bendras vertybes ir ryžtą ginti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
„Prezidentai pakartojo, kad įsipareigojimo remti Ukrainą atžvilgiu nėra vietos jokiam nuovargiui. Prezidentas Gitanas Nausėda dar kartą pabrėžė, kad Lietuva ir toliau palaikys Ukrainą iki pat jos pergalės“, – rašoma prezidentūros pranešime.
Lietuva išreiškė palaikymą V. Zelenskio taikos formulei ir žadėjo toliau dalyvauti jos įgyvendinime, pritariant aukščiausio lygio pasaulinio taikos susitarimo rengimui artimiausiu laiku.
Abiejų valstybių prezidentai pasisako už tai, kad būtų pradėtos tarptautinės konsultacijos, siekiant parengti saugumo įsipareigojimus ir priemones, kurie padėtų Ukrainai kuo greičiau laimėti šį karą, prisidėtų prie jos ekonominio stabilumo ir atstatymo, atsparumo, reformų darbotvarkės ir palaikytų jos europinius bei euroatlantinius siekius.
„Prezidentai susitarė toliau bendradarbiauti siekiant užtikrinti savalaikę, prognozuojamą ir ilgalaikę karinę ir finansinę paramą Ukrainai, be kita ko, pasitelkiant Ukrainos priemonę, Europos taikos priemonę ir ES karinę pagalbos misiją Ukrainai remti“, – rašoma prezidentūros pranešime.
Lietuva pabrėžė savo įsipareigojimus toliau teikti humanitarinę ir kitą pagalbą Ukrainai, siekiant užtikrinti šios šalies energetikos sektoriaus atsparumą Rusijos atakoms žiemą, padėti šaliai siekti Ukrainos euroatlantinės integracijos.
„Lietuva nenuilsdama telks tarptautinę paramą Ukrainai tol, kol nebus išlaisvinta ir visa jos teritorija, apimanti tarptautiniu mastu pripažintas 1991 m. sienas, ir joje gyvenantys žmonės. Krymas, Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritys yra Ukraina!“ – pabrėžiama prezidentų pareiškime.
Prezidentai taip pat sutarė, kad reikia siekti patraukti Rusiją ir jos vadovybę teisinėn atsakomybėn dėl agresijos prieš Ukrainą ir kitų sunkių nusikaltimų.
„Prezidentai pareiškė, kad Ukrainos pergalė yra vienintelis kelias į taiką, saugumą ir stabilumą Europoje. Todėl parama Ukrainai turėtų išlikti svarbiausiu ES ir NATO, kurioms tenka bendra atsakomybė sustabdyti Rusijos agresiją ir pareikalauti, kad Rusija atsakytų už karo nusikaltimus, prioritetu“, – pabrėžiama prezidentų pranešime.
Prezidentų susitikime taip pat buvo pasirašyti bendradarbiavimo dokumentai.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija pasirašė memorandumą su Ukrainos Strateginės pramonės ministerija ir Ukrainos gynybos pramonės valstybės įmone. Dokumentuose numatomi bendradarbiavimo tikslai: skatinti gynybos pramonės bendradarbiavimo projektus Ukrainoje bei vystyti dvišalius santykius ir sąveiką tarp dalyvaujančių šalių; sudaryti sąlygas bendrai koordinacijai ir pramonės įmonių dalyvavimui gynybos projektuose; vystyti bepiločių orlaivių ir sausumos ginkluotės platformas, autonomines sistemas, elektroninės kovos ir inovatyvius produktus; plėtoti konvencinės ginkluotės, šarvuočių ir artilerijos sistemų sektorius stiprinančias technologijas.
Taip pat buvo pasirašyti atskiri ketinimų susitarimai su Lietuvos įmonėmis, kurių pagrindinis tikslas plėtoti dvišalį bendradarbiavimą atsižvelgiant į įmonių vystomą ir gaminamą įrangą ir inovacijas, nurodė prezidentūra.
