667-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Penktadienį, remdamasi šaltiniu žvalgyboje, „Ukrainska pravda“ pranešė, kad Ukrainos bepiločiai orlaiviai pataikė į taikinį Rusijos teritorijoje.
Anksčiau penktadienį Rusijos gynybos ministerija teigė, kad oro gynybos sistemos sustabdė bandymą atakuoti dronais. Vienas dronas buvo numuštas virš Maskvos srities, o trys dronai esą buvo numušti virš Kalugos srities.
Dar keturi dronai buvo numušti virš Briansko srities, kuri ribojasi su Ukraina, teigė Rusijos gynybos ministerija.
Ukrainos vyriausybė paprastai nekomentuoja teiginių apie dronų smūgius Rusijos teritorijoje. Laikraštis „Ukrainska pravda“ teigė, kad, pasak jo šaltinio, keli bepiločiai orlaiviai pasiekė taikinį.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė manantis, kad dėl karo Rusija „Ukrainą prarado visiems laikams“ ir, nepaisant nuo invazijos pradžios praėjusių metų vasarį įdėtų milžiniškų karinių pastangų, nesugebės pasiekti savo karo tikslų.
„Visas šios invazijos tikslas buvo neleisti Ukrainai siekti narystės NATO ir Europos Sąjungoje. Šiuo metu Ukraina yra arčiau NATO ir Europos Sąjungos nei kada nors ligi šiol“, – naujienų agentūrai dpa prieš pat Kalėdas pasakė jos. „Rusijai tai – didžiulis strateginis pralaimėjimas.“
„Prezidentas Putinas Ukrainą prarado visiems laikams“, – kalbėjo J. Stoltenbergas, omenyje turėdamas tai, kad Rusija jau dešimtmečius manė Ukrainą priklausant jos įtakos sferai.
Buvęs Norvegijos ministras pirmininkas yra įsitikinęs, kad Ukraina galiausiai pasieks savo tikslą ir taps NATO nare.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijai už jos pačios karą tenka labai brangiai susimokėti.
„Rusija prarado šimtus lėktuvų, tūkstančius tankų, 300 000 karių. Jos ekonomika nusilpo. Šalis yra labiau politiškai izoliuota“, – sakė jis.
„Infliacija didėja, o pragyvenimo lygis krenta“, – kalbėjo jis.
Tačiau J. Stoltenbergas perspėjo, jog nereikėtų laukti greitos karo pabaigos, nes jis nematąs ženklų, kad V. Putinas galėtų pakeisti savo kryptį net ir po to, kai, manoma, kovo 17 d. bus perrinktas naujai kadencijai.
Tuo tarpu ukrainiečiai „parodė sugebantys apsiginti, sugebantys kovoti tiek, kiek reikės, ypač jei jie bus aprūpinti ginklais iš Vokietijos ir daugelio kitų NATO sąjungininkių“.
Informacija trumpai
- ISW: Kremlius ir toliau kuria sąlygas, kad sukurtų teisėtumo regimybę artėjantiems 2024 m. kovo mėn. prezidento rinkimams.
- Rusijos regionams kitąmet liepta užverbuoti 400 tūkst. karių, praneša Rusijos žiniasklaidos šaltiniai.
- Rusai teigia, kad esą bepiločiai orlaiviai atakavo degalų rezervuarus Briansko srityje. Jie taip pat tvirtina, kad „ataka“ buvo atremta.
- J. Stoltenbergas pareiškė manantis, kad dėl karo Rusija „Ukrainą prarado visiems laikams“.
- Kremlius grasina Vakarams reaguoti į Rusijos turto konfiskavimą.
- V. Putinas toliau oficialiai įteisina galimybes deportuoti ukrainiečių vaikus į Rusiją prisidengiant humanitarinėmis paslaugomis, rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
- Vokietijos kanceliarija pritaria diskusijoms apie Ukrainos derybas su Rusija, remdamasis šaltiniais praneša leidinys „Spiegel“.
- Nyderlandai ruoš 18 naikintuvų F-16 perduoti Ukrainai.
ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:
Russian forces conducted a series of drone strikes against Ukraine on the night of December 20 to 21.
— Institute for the Study of War (@TheStudyofWar) December 22, 2023
Russian forces made confirmed advances near Kreminna, Bakhmut, and Avdiivka and continued positional meeting engagements along the entire frontline. 2/10 pic.twitter.com/qNU3HgiLxu
Ukrainos kariškiai pastarąją parą nukovė dar 1 080 rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų gruodžio 22 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 351 350 kareivių.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 5 837 tankų (+9), 10 843 šarvuotųjų kovos mašinų (+18), 8 250 artilerijos sistemų (+24), 932 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 611 oro gynybos priemonių (+0), 324 lėktuvų (+0), 324 sraigtasparnių (+0), 6 365 dronų (+23), 1 613 sparnuotųjų raketų (+0), 22 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 10 944 automobilių (+25), 1 217 specialiosios technikos vienetų (+9).
Daugiau apie ketvirtadienio įvykius skaitykite čia.
Atnaujinta 00.02
Kyjive viešint Lenkijos užsienio reikalų ministrui Radoslavui Sikorskiui, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalys atnaujina santykius ir kad visi nesutarimai bus išspręsti.
„Atnaujiname savo santykius. Aptarėme, kaip galime įveikti esamas problemas. Žinoma, išreiškiau padėką Lenkijai už paramą mūsų valstybei gynybos sektoriuje. Turime didelių galimybių toliau bendradarbiauti – dirbti darbą, kuris sustiprins abi mūsų valstybes. Tai visų pirma apima bendrą gynybos produkciją. Reikia išspręsti daugelį klausimų, bet esu įsitikinęs, kad galime tai padaryti“, – teigė V. Zelenskis.
Tuo metu Lenkijos užsienio reikalų ministras paragino Kyjivo sąjungininkes mobilizuoti savo ekonomiką, kad paremtų su Rusijos pajėgomis kovojančią Ukrainos kariuomenę. R. Sikorskio teigimu, negalima leisti, kad Rusija, turėdama mažesnę ekonomiką, gamintų daugiau, o jei Vakarai mobilizuosis, jis neabejojantis, kas laimės, bet jie turi pagaliau pradėti mobilizuotis.
