Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę sukėlė nemažai reakcijų savo perspėjimu, kad Lietuva turi kuo skubiau peržiūrėti savo gynybos koncepciją, nes po Šaltojo karo susiformavusi tvarka griūva, Rusija rengiasi konfrontacijai su NATO – tai nutikti gali po 5 ar 10 metų. Pasak karybos apžvalgininko Aurimo Navio, į ministro žodžius įsiklausyti, jo nuomone, verta.
Pasakyti turėjo dar anksčiau
„Lietuvoje apie iškilusias egzistencines grėsmes vis dar vengiama kalbėti“, – sakė G. Landsbergis.
Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, užsienio reikalų ministras turėtų „atsisėsti ir nusiraminti“, nes situacija esą nepasikeitė.
A. Navys mano kitaip – jo teigimu, užsienio reikalų ministro žodžiai gynybos profesionalams ir apžvalgininkams yra seniai žinomi dalykai, o kritikuoti G. Landsbergį galima nebent dėl to, kad tai pasakyti jis turėjo anksčiau.
„Kad saugumo situacija pasikeitė, tai vienareikšmiškai, kad turime reaguoti – taip pat vienareikšmiškai“, – sakė jis.
Reaguodamas į klausimą apie tai, jog reakcijos, komentarai socialiniuose tinkluose nebuvo linkę palaikyti G. Landsbergio įspėjimų, gynybos ekspertas sakė, jog tai yra suprantama.
„Kai 2021 metais rudenį mes savo analizėse matėme, kad Rusija ruošiasi, tikrai ruošiasi, pulti Lietuvą, bet tai buvo planas B, ir pagal planą A užpuolė Ukrainą, mes, deja, užsiėmėme ne tais reikalais, kuriais turėjome užsiimti. Jei pamenate, tas pats prezidentas su užsienio reikalų ministru diskutavo, kas ką parašė SMS ar neparašė, užuot žiūrėję, kas darosi už mūsų vartų“, – kritikavo A. Navys.
Anot jo, teigiamas pokytis nebent yra tai, kad Rusija, užpuolusi Ukrainą 2022 metais, nebeturi pajėgumų.
„Bet tai nereiškia, kad Lietuva yra saugesnė“, – sako A. Navys.
Šiuo metu yra žinomos prognozės, jog Rusija gali atkurti pajėgumus per 4–10 metų.
Tačiau, pasak A. Navio, Kremlius ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „paniškai“ bijo karo su NATO.
„Rusija kariauja su Vakarais Ukrainoje, bet NATO aljanso jokiu būdu nenori įtraukti į karą“, – sakė jis ir pridūrė, kad Rusija stengsis neperžengti 5 Aljanso sutarties straipsnio ribų, kurios reikštų atsaką Rusijai.
Anot jo, valstybės agresorės – Rusija, Iranas – ir kiti veikėjai, pavyzdžiui, „Hamas“, strateguoja, kaip kovoti asimetrinį karą.
„Nebe su tankais, gelžgaliais, [nors] jie bus panaudoti savo laiku. <...> Reikia apgalvoti, kaip reikėtų rengti gynybą, kad Rusijai neapsimokėtų mus pulti, štai apie ką reikia kalbėti“, – mano A. Navys.
Kaip rengtis Rusijos atgimimui
Jo teigimu, Lietuva gali tikėtis patirti kibernetines atakas, informacines operacijas, nedideles diversijas ir sabotažą, tačiau tokio lygio, kad NATO atsako nebus.
„Prieš informacinius išpuolius tankais nepakovosi. Mums reikia pagalvoti, kaip šviesti, rengti visuomenę, kad būtų valia priešintis, ką žmonės turėtų daryti. Mobilizacijos plano Lietuva neturi iki šiol“, – sako A. Navys.
A. Navys sako, kad trūksta ir savivaldybių pasirengimo, o tai nėra gerai – puolimo ar neramumų atveju nebūtų aišku, ką daryti.
„Neduok Dieve, būtų surengta provokacija – rimta, su informaciniais, kibernetiniais dalykais. Kai žmonės nežino, ką daryti, jie dažniausiai reaguoja labai chaotiškai“, – pabrėžė jis.
Karybos ekspertas sako, kad reikia stiprinti ir kariuomenės pajėgumus.
„Tačiau turime suprasti, kad kovos būdai, kuriuos naudos Rusija, bus pasikeitę. Jie nebenaudos to, ką naudoja, reikia numatyti į priekį“, – sako jis, pridurdamas, kad reikėtų vystyti karinės žvalgybos pajėgumus.
Pasak A. Navio, jis dažnai kaltinamas kaip nepagrįstai nuogąstaujantis dėl karo.
„Reikia suprasti, kad Rusija pati tikrai nesustos. Dėl to reikia ruoštis, nereikia panikuoti, įsivaizduoti, kad mums jau prapultis. Ne, reikia aiškiai įsivertinti, ką mums reikia artimiausiu metu <...> padaryti“, – sakė apžvalgininkas.
