506-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas žurnalistams penktadienį pasakė, kad visada egzistuoja grėsmė, jog Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą, kad sustabdytų vykstantį Ukrainos kontrpuolimą, tačiau šiuo metu ji nėra didelė.
Jermako pareiškimas nuskambėjo kitą dieną po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad nėra realios galimybės, jog Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas panaudos branduolinį ginklą prieš Ukrainą ar Vakarus.
Pastarosiomis savaitėmis, Vakarams padidinus karinę pagalbą Ukrainai, Maskva suintensyvino branduolinius grasinimus Kyjivui ir jo sąjungininkams.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko pratęsti Juodosios jūros grūdų susitarimą, jo galiojimas baigiasi kitą savaitę.
Tuo metu rusai laikinai okupuotame Kryme svarsto įvairius scenarijus, vienas jų – pasitraukimas iš pusiasalio. Tai „Laisvės radijo“ eteryje sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas.
506-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena
- Bulgarija perdavė Ukrainai 100 šarvuočių;
- Ukrainos žvalgyba teigia, kad rusai svarsto įvairius scenarijus Kryme, vienas jų – pasitraukimas;
- R. T. Erdoganas pranešė, kad laukia V. Putino atvykstant ir šis sutinka pratęsti susitarimą dėl grūdų;
- Ukraina: per pastarąją savaitę šalies pajėgos pietiniame fronte pasistūmėjo beveik 2 kilometrais;
- Ukraina skelbia, kad Rusija iš Baltarusijos išvedė beveik visus savo karius;
- Ukraina susigrąžino dar 62 kritusių karių palaikus;
- Ukrainos karinės žvalgybos vadovas teigia, kad Ukraina gauna informacijos iš Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimų šaltinių;
- D. Kuleba tikina, kad likus 48 val. iki NATO susitikimo komunikate visiškai nebuvo minimas Ukrainos kvietimas į Aljansą.
A. Jusovas sakė, kad rusai daug mėnesių kruopščiai rengėsi Krymo gynybai ir toliau tai daro. Šiandien matyti, kad parengta kelių linijų ešeloninė gynyba, įskaitant įtvirtinimus, inžinerinius statinius, daugybę kilometrų apkasų.
„Tačiau jie svarsto įvairius scenarijus. Kai kurie apkasai Kryme yra toli nuo laikinai okupuoto pusiasalio administracinės sienos su žemynine Ukraina. Tai reiškia, kad jie laiko pasitraukimą realistišku scenarijumi. Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgos dirba, kad šis scenarijus būtų įgyvendintas“, – sakė A. Jusovas.
ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:
NEW: Former Commander of the 58th Combined Arms (CAA) Army Maj Gen Ivan #Popov claimed in leaked audio that RU Def. Min. #Shoigu dismissed him for expressing persistent grievances about problems on the western #Zaporizhia frontline to senior commanders.🧵https://t.co/WCpoviHsOf pic.twitter.com/jmW3OqP7mo
— ISW (@TheStudyofWar) July 14, 2023
Rusija nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. liepos 14 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 236 590 karių, įskaitant 550 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai penktadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 4 097 Rusijos tankus (+5 per pastarąsias 24 val.), 8 008 (+9) šarvuotąsias kovos mašinas, 4 449 (+24) artilerijos sistemas, 680 (+2) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 423 (+2) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 315 lėktuvų, 310 sraigtasparnių, 7 019 (+24) automobilių, 18 laivų, 3 783 (+31) dronus, 662 (+10) specialiosios technikos vienetus ir 1 273 (+2) sparnuotąsias raketas.
Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.
Atnaujinta 00.16
Zalužnas apie ukrainiečių smūgius Rusijoje: turime nuspręsti, kaip nužudyti priešą
Interviu leidiniui „Washington Post“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas gynė savo kariuomenės teisę smogti Rusijos teritorijoje ir pridūrė, kad tokios atakos vykdomos tik Ukrainoje pagamintais ginklais.
„Tai yra mūsų problema, ir tik nuo mūsų priklauso, kaip nužudyti šį priešą. Žudyti jo teritorijoje karo metu galima ir reikia, – leidiniui sakė V. Zalužnas. – Jei mūsų partneriai bijo panaudoti savo ginklus, mes žudysime savais. Bet tik tiek, kiek reikės.“
Vakarų sąjungininkės, aprūpindamos Ukrainą ginklais, reikalavo, kad Kyjivas nenaudotų jų ginkluotės smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje, nes baiminosi tolesnio eskalavimo. Kyjivas retai kada prisiimdavo atsakomybę už tokias atakas.
„Norėdamas išgelbėti savo žmones, kodėl turiu prašyti kieno nors leidimo, ką daryti priešo teritorijoje?“ – V. Zalužnas sakė liepos 14 d. paskelbtame interviu. „Kažkodėl turiu galvoti, kad man ten nieko neleidžiama daryti. Kodėl? Nes (Rusijos diktatorius Vladimiras) Putinas ... panaudos branduolinį ginklą? Vaikams, kurie miršta, tai nerūpi“, – teigė jis.
Apie ketvirtadienio įvykius galite skaityti čia.
