Naujienų srautas

Visi įrašai
Pasaulyje2023.07.12 06:35

Rusijos karas prieš Ukrainą. Viceminstrė: Ukraina pasistūmėjo pietų Bachmute

Atnaujinta 03.51
00:00
|
00:00
00:00

504-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar skelbia, kad trečiadienį Ukrainos gynybos pajėgos sulaikė Rusijos puolimą Kupjansko, Lymano, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis. Viceministrė taip pat nurodė, kad ukrainiečiai pasistūmėjo į priekį pietiniu flangu aplink Bachmutą.

„Mūsų gynėjai dabar stiprina savo pozicijas užimamose linijose“, – pridūrė ji.

H. Maliar nurodė, kad Ukrainos pajėgos tęsė puolimą Melitopolio ir Berdiansko kryptimis.

504-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena

  • Rusijos pajėgos surengė seriją bepiločių orlaivių „Shahed“ smūgių visoje Ukrainoje. Taip veikiausiai demonstratyviai reaguojama į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, teigia ISW;
  • Ukraina derasi su Bulgarija dėl Rusijoje pagamintų branduolinių reaktorių pirkimo;
  • Rusija skelbia, kad jų žvalgybos vadas kalbėjo su CŽA vadovu dėl Ukrainos;
  • Skelbiama apie naujus pagalbos paketus Ukrainai;
  • Kuleba teigia, kad pirmieji F-16 į Ukrainos dangų pakils iki 2024-ųjų kovo pabaigos;
  • G7 planuoja Vilniuje pristatyti planą užtikrinti ilgalaikę karinę pagalbą Ukrainai;
  • Zelenskis pareiškė, kad tikisi per metus pasiekti pergalę;
  • Ukrainos gynybos viceministrė nurodė, kad ukrainiečiai pasistūmėjo į priekį pietiniu flangu aplink Bachmutą;
  • Vėlų trečiadienio vakarą pranešta apie sprogimus Mariupolyje.

Vilniuje vykstančiame Aljanso viršūnių susitikime nepriėmus aiškaus sprendimo dėl Ukrainos pakvietimo į NATO, Putinui suteikiami dar vieneri metai barbariškais kariavimo metodais bandyti priversti šalies vadovybę pačiai atsisakyti šios idėjos, tai trečiadienį per „24-ąjį kanalą“ pareiškė ukrainiečių karo ekspertas Romanas Svitanas, praneša UNIAN.

„Išvertus į kariškių kalbą, tai reiškia, kad mes buvome pasiųsti Rusijos laivo kursu. Ar bent jau pasiųsti į kitą NATO viršūnių susitikimą, kuris vyks Vašingtone. Putinui buvo duoti dar metai priversti Ukrainą atsisakyti NATO. Priversti žudant ukrainiečių tautą. Jam duoti dar visi metai - genocido režimu, naikinant ukrainiečius, priversti šalies karinę-politinę vadovybę atsisakyti NATO, nes pačiai NATO tai padaryti kažkaip nepatogu. Todėl jam suteikiama galimybė dar metus „padirbėti“ su ukrainiečių tauta“, – sakė jis.

Anot R. Svitano, būtent tokio sprendimo daugelis ir tikėjosi, tačiau dabar kur kas aiškiau, kad Vokietija ir JAV yra prieš Ukrainos stojimą į NATO. Vokietijos poziciją jis aiškino finansiniais interesais, o Amerikos – Clinton ir Obamos politinės grupės, prisidėjusios prie Krymo atidavimo 2014 metais, vaidmeniu.

Ekspertas taip pat įsitikinęs, kad dėl Ukrainos nepriėmimo į NATO yra susitarimų tarp Vokietijos ir Rusijos finansinių sluoksnių, taip pat tarp Clinton ir Obamos grupės ir Rusijos viršūnių.

ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. liepos 12 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 235 530 karių, įskaitant 510 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai trečiadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 4 090 Rusijos tankų (+1 per pastarąsias 24 val.), 7 990 (+7) šarvuotųjų kovos mašinų, 4 402 (+17) artilerijos sistemas, 674 (+2) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 415 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 315 lėktuvų, 310 sraigtasparnių, 6 978 (+12) automobilius, 18 laivų, 3 726 (+33) dronus, 640 (+8) specialiosios technikos vienetų ir 1 271 sparnuotąją raketą.

Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

Apie antradienio įvykius galite skaityti čia.

Atnaujinta 03.51

Per oro antskrydžius Kyjive žuvo vienas žmogus, dar mažiausiai keturi buvo sužeisti. Gyventojai nukentėjo krintant nuolaužoms, kai kurie dronai pataikė į gyvenamuosius namus.

Atnaujinta 02.40

Beveik visuose Ukrainos regionuose paskelbtas oro pavojus. Pranešama, kad rusų pajėgos paleido raketas "Kalibr". Sprogimai nugriaudėjo Chmelnicke. Kyjive taip pat aktyvuota oro gynyba, pranešama, kad nuolaužos pataikė į kelis gyvenamuosius namus. Pirminiais duomenimis, sužeista keletas žmonių.

Atnaujinta 02.17

Apibendrindamas NATO viršūnių susitikimo rezultatus, Ukrainos prezidentas teigia, kad pirmą kartą šaliai suformuotas saugumo pamatas pakeliui į NATO. Kalbėdamas traukinyje pakeliui iš Vilniaus, Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad Ukraina per dvi dienas išsklaidė abejones, ar bus NATO narė. Pasak prezidento, šis faktas bus patvirtintas Kyjivo pergale.

„Namo grįžtame su geru rezultatu šaliai, o kas labai svarbu – savo kariams. Sulaukėme gero pastiprinimo ginklais. Pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo suformavome saugumo pamatą Ukrainai pakeliui į NATO. Tai konkrečios saugumo garantijos. Niekada anksčiau to neturėjome. Šiuo pagrindu kursime naują saugumo sutarčių su galingiausiomis šalimis architektūrą. Labai svarbu, kad per šias dvi viršūnių susitikimo dienas nuslopinome visas abejones ir neaiškumus dėl to, ar Ukraina bus NATO narė. Taip, bus! Pirmą kartą dėl to visos sąjungininkės ne tik sutaria, bet ir energingai siekia. Niekada anksčiau žodžiai Ukrainai „esate lygūs tarp lygių“ neskambėjo taip prasmingai. Ir mes šį faktą patvirtinsime savo pergale. Ir su mūsų įstojimu į NATO. Esu dėkingas visiems, kurie dirbo vienybės labui Vilniuje!“, - savo naujausiame kreipimesi sakė V.Zelenskis.

Atnaujinta 01.54

Ispanija prisijungs prie Didžiojo Septyneto šalių ilgalaikių saugumo įsipareigojimų Ukrainai, kad padėtų atremti Rusijos agresiją. Apie tai, pasibaigus Vilniaus viršūnių susitikimui, pareiškė Ispanijos premjeras Pedro Sánchezas. 7-ios galingiausios pasaulio demokratijos NATO viršūnių susitikime pristatė bendrą dvišalės saugumo paramos Ukrainai sistemą. G7 daugiausia dėmesio skirs modernios karinės įrangos tiekimui, mokymams, dalijimuisi žvalgybos duomenimis. Lyderiai taip pat įsipareigojo remti Ukrainos atkūrimo pastangas bei teikti techninę ir finansinę paramą, kad būtų patenkinti neatidėliotini poreikiai po karo ir pradėtos įgyvendinti valdymo reformos.

Atnaujinta 01.30

Jungtinės Valstijos svarsto galimybę Ukrainai tiekti ilgojo nuotolio ATACMS raketas. Tai Vilniuje "Bloomberg" žurnalistams patvirtino prezidentas Džou Baidenas. Pasak jo, apie ATACMS siuntimą į Ukrainą galvojama, tačiau artilerijos sviedinių reikia labiau. Ilgojo nuotolio sparnuotosios raketos pasiekiamumas viršija 300 kilometrų. Ukrainos gynybos pareigūnai mano, kad tokie ginklai yra reikalingi, kad kontrpuolimas palaužtų įsitvirtinusią Rusijos gynybą. Vašingtonas iki šiol tvirtino, kad raketų tiekimas signalizuotų apie nereikalingą eskalavimą.

Atnaujinta 00.01

TATENA Zaporižos AE kol kas sprogmenų nerado, bet patekimas ant stogo dar užblokuotas

Patikrinus Zaporižios atominę elektrinę (AE), sprogmenų kol kas nerasta, pranešė JT atominės energetikos priežiūros tarnyba (TATENA), rašo „Kyiv Independent“.

TATENOS direktorius Rafaelis Grossi sakė, kad ekspertai toliau lanko užimtas objekto dalis. Tačiau jis įspėjo, kad ekspertai dar negalėjo patekti ant stogo arba prie trečiojo ir ketvirtojo reaktoriaus blokų.

Dėl vykstančio karo Zaporižios AE jau seniai kilo susirūpinimas dėl jos saugumo, kurį sustiprino praėjusią savaitę Volodymyro Zelenskio kaltinimas, kad Rusija ant elektrinės stogo padėjo „sprogstamuosius įtaisus“, o Maskva šį teiginį paneigė.

Trečiadienį atnaujintame pranešime apie padėtį R. Grossi teigė, kad branduolinės saugos ir saugumo padėtis okupuotame objekte „išlieka labai pavojinga“.

Jis sakė, kad TATENA ekspertai neseniai girdėjo „keletą sprogimų“, kurie vyko „tam tikru atstumu“, bet patvirtino, kad jie neturėjo įtakos elektrinei.

Nepaisant to, R. Grossi teigė, kad tai yra „akivaizdus priminimas apie galimą branduolinės saugos ir saugumo riziką, su kuria objektas susiduria vykstant kariniam konfliktui šalyje“.

Savo naujausioje ataskaitoje jis teigė, kad priežiūros institucija taip pat toliau ragina Rusijos karius jėgainėje „pagerinti sąlygas agentūrų darbuotojams, įskaitant geresnes apgyvendinimo, gyvenimo ir darbo sąlygas“.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą