Vilniuje baigėsi antroji NATO viršūnių susitikimo diena, skirta diskusijoms apie padėtį Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, Kinijos iššūkį ir klimato kaitą. Trečiadienį po pietų susitiko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Joe Bidenas. JAV prezidentas sakė, kad reikia užtikrinti, jog Ukrainai žadama parama būtų suteikta, kurios reikia.
Trečiadienį lyderių diskusijose dalyvavo partnerių valstybių vadovai iš Japonijos, Naujosios Zelandijos, Australijos ir Pietų Korėjos. Jose aptarta parama Ukrainai, saugumo padėtis Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, Kinijos keliami iššūkiai ir grėsmės. Popiet įvyko pirmasis naujai įkurtos NATO ir Ukrainos tarybos posėdis.
Trečiadienio rytą Ukrainos kultūros centre taip pat lankėsi pirmosios Lietuvos ir Ukrainos ponios Diana Nausėdienė bei Olena Zelenska.
TIESIOGIAI APIE NATO VIRŠŪNIŲ SUSITIKIMĄ:
Svarbiausi antradienio akcentai
Antradienį sąjungininkai aptarė svarbiausius klausimus – regioninius gynybos planus bei Ukrainos narystės Aljanse perspektyvas – bei paskelbė susitikimo komunikatą.
Taip pat skaitykite
Rytų flango valstybių vadovai teigė esantys patenkinti naujais gynybos planais, kurie numato pasikeitusį požiūrį į gynybą – siekiama ne tik atgrasyti ar atsikovoti teritorijas, kurias Rusija galimai okupuotų karo atveju, bet ir nuo pirmosios akimirkos ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą, atmušti atakas.
Daug diskusijų sukėlė komunikato formuluotės dėl Ukrainos narystės. Kyjivas siekė, kad sąjungininkai aiškiai išdėstytų žingsnius, kuriuos Ukraina turi žengti, bei numatytų, kada šalis gali tapti nare. Tačiau pirmadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patvirtino, kad Ukrainai nebus taikomas narystės veiksmų plano (MAP) reikalavimas, bet kvietimo prisijungti Kyjivas sulauks tik tada, kai bus įvykdytos kitos „sąlygos“.
„Mes aiškiai pasakėme, kad pakvietimas bus pateiktas tada, kai bus įvykdytos reikiamos sąlygos“, – Vilniuje teigė generalinis sekretorius. Tai užfiksuota ir komunikate, nedetalizuojant, kokios sąlygos Ukrainai bus keliamos.
Taip pat skaitykite
Lietuva taip pat siekė komunikate pabrėžti ir Vokietijos karių brigados dislokavimą Lietuvos teritorijoje, kaip žadėjo Vokietijos kancleris ir gynybos ministras. Tačiau komunikate tai nebuvo užfiksuota, nors pajėgų didinimas Rytų flange sveikinamas. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas antradienį atskleidė, kad Berlynas turėtų iki metų pabaigos parengti planą dėl brigados dislokavimo Lietuvoje.
„Kalbėjau su Lietuvos kolegomis, yra sutarimas, kad iki ketvirto ketvirčio, prieš ketvirtą ketvirtį kartu parengsime gaires, planą dėl (...) brigados dislokavimo čia, Lietuvoje“, – žurnalistams Vilniuje antradienį sakė B. Pistorius, dalyvaujantis NATO viršūnių susitikime.
Taip pat antradienį Baltijos šalių gynybos ministrai pasirašė deklaraciją dėl bendradarbiavimo oro erdvėje išplėtimo, kuri padidins NATO galimybes stebėti oro erdvę ir geriau ją ginti. Baltijos šalys taip pat įsipareigojo skirti daugiau lėšų oro gynybos pajėgumams.
Į Lietuvą antradienį atvyko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris nedalyvavo viršūnių susitikime, tačiau pasirodė akcijos „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“ koncerte Lukiškių aikštėje.
Komunikate sąjungininkai pabrėžė ir būtinybę gynybai skirti mažiausiai 2 proc. BVP bei pripažino, kad gali prireikti ir dar didesnių išlaidų. Lietuva, kartu su grupe kitų šalių, siekė užfiksuoti 2 proc. BVP „grindų“ ribą ir priversti sąjungininkus įsipareigoti šią ribą kuo greičiau pasiekti.
Pirmadienį J. Stoltenbergas pranešė, kad Turkija nebevetuos Švedijos prašymo prisijungti prie Aljanso. Stokholmo prašymo nepatvirtinusios Vengrijos Vyriausybės atstovai taip pat nurodė, kad ratifikavimas tebėra formalumas, todėl netrukus Švedija oficialiai taps 32-ąja NATO nare.
