Pažeidus Kachovkos užtvanką apylinkių gyventojams gresia pavojus – į vandenį liejasi teršalai, o rezervuaras gali tapti dumblina bala, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkas Raimondas Šadzevičius. Šiaurės Krymo ir okupuoto kairiojo Dniepro kranto teritorijų galimai laukia karšta vasara, bus susiduriama su vandens stygiumi, prognozuoja jis.
VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentas R. Šadzevičius teigia, kad pagrindinė bėda – masiškai teršiamas vanduo. Jis gali nukeliauti net iki Juodosios jūros.
„Yra išsilieję iš tos jėgainės maždaug 150 tonų ir, tikėtina, bus teršalų iki 300 tonų. Pakilus vandens lygiui buvo patvenkta dar viena upė, prie jos stovi kranai – tikriausiai pramonė stipriai išvystyta. Pavojinga, kad tie visi teršalai paskui subėgs į Juodąją jūrą“, – komentuoja pašnekovas.
Chersono regioną gali paveikti ir didelis nešmenų kiekis, sako ekspertas.
„Tokiam rezervuare apie 30 metų kaupėsi nešmenys. Visas dumblas ir nešmenys bus nunešti žemyn į žemupį“, – paaiškina R. Šadzevičius.
Netoli Kachovkos veikia 6 hidroelektrinės. Anot eksperto, pramonės įtaka ir nešmenų apkrova – ne į naudą Juodajai jūrai. Be to, dėl greta veikusių pramonės objektų gali didėti užterštumas sunkiaisiais metalais ir naftos produktais.
Jis pabrėžia, kad prieš sprogimą Kachovkos užtvankoje pakeltas vandens lygis, tai sustiprino katastrofos žalą.
„Prieš susprogdinimą pakeltas vandens lygis iki 17,5 metro. Tuo metu buvo galima užpildyti kanalą, kuriuo tiekiamas vanduo į Krymą. Aišku, vanduo sukauptas ne Krymo vandens sąsagoms papildyti, o kad būtų didesnė banga sprogimo atveju – nueitų žemupį ir kuo daugiau žalos padarytų“, – nurodo R. Šadzevičius.
Išsausėjus rezervuarui užtvankos teritorija gali virsti dumblina bala, sako jis.
„Dumblinos balos kvapelis bus nekoks, ypač per karščius. Taip pat virs uodų perykla. Kadangi žuvo ir daug zoologijos sode narvuose laikytų gyvūnų, visos gaišenos, jeigu nusės dumble, kaip ir žuvys, nespėjusios pasprukti iš purvo gniaužtų, gali sudaryti nelabai kokį klimatą aplink gyvenantiems žmonėms“, – padarinius apibūdina pašnekovas.
Iš socialinių tinklų medžiagos matyti, kad okupuotame kairiajame Dniepro krante vanduo parduotuvėse – iššluotas.
„Tikėtina, kad karšta vasara laukia tos Krymo pusės ir kairiojo Dniepro kranto“, – mini jis.
Pasak pašnekovo, jeigu rusai planuotų susprogdinti kitas užtvankas, tai nėra lengva užduotis. Statiniai suprojektuoti taip, kad atlaikytų apšaudymus.
„Norint susprogdinti – neblogas iššūkis. Šią užtvanką buvo jau nuo spalio grasinama sprogdinti, buvo gana daug užminuota. Vien bombomis ar lėktuvo antskrydžio metu jos stipriai pažeisti neįmanoma. Jeigu kitos užtvankos su jose esančiais hidrotechnikos statiniais nėra užminuotos, per raketų ataką ar bombos numetimą užtvankos galėtų atlaikyti“, – prognozuoja jis.
Anot R. Šadzevičiaus, vandenį bus mėginama sulaikyti aukščiau esančiomis užtvankomis. Ukrainos pareigūnai skelbė, kad Kachovkos užtvanką planuojama atstatyti užtvanką per 5 metus, o darbams skirs apie 1 mlrd. eurų.
„Mano akimis žiūrint, per 5 metus tikrai nepastatys ir prie dabartinių kainų, manau, pinigų mažoka“, – svarsto ekspertas.
LRT.lt primena, kad sugriauta Kachovkos užtvanka grasina užlieti dešimtis gyvenviečių ir sutrikdyti vandens bei elektros tiekimą didelei teritorijai Ukrainos pietuose. Tai ir strateginis taškas Rusijos karo prieš Ukrainą fronte.
Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalas antradienį pranešė, kad pažeidus užtvanką gali būti užlietos iki 80 gyvenviečių. Netrukus po to, kai Ukraina apkaltino Rusiją susprogdinus užtvanką, Chersono srities vadovas paragino gyventojus evakuotis, perspėdamas, kad „per 5 valandas vanduo pasieks kritinį lygį“.
Didžiausia potvynių grėsmė kyla Dnipro žemupio saloms ir Rusijos kontroliuojamoms teritorijoms kairiajame upės krante.
