Pasaulyje

2018.01.12 21:23

B. Hodgesas: Reikia gerinti karių perdislokavimo NATO viduje padėtį

Edvardas Špokas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2018.01.12 21:23

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius nepritaria Vytauto Lansbergio nuomonei, kad dabar saugumo padėtis blogesnė nei prieš 27-erius metus. Po pokalbių su saugumo ekspertais ir politikais „Sniego susitikime“ L. Linkevičius sakė, kad nereikia dramatizuoti ir dabar esame kaip niekad saugūs. Tiesa, pripažįsta, kad iššūkių yra. Aukšti NATO pareigūnai ir buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų sausumos pajėgų vadas Europoje pripažįsta, kad dabar aljansui reikia spręsti karių perdislokavimo NATO viduje problemas ir stiprinti Baltijos šalių oro gynybą.

2018-ųjų vasarą  planuojamos tris kartus didesnės pratybos nei prieš dvejus metus Lenkijoje vykusios NATO pratybos „Anakonda“. Jose planuojama, jog bus 100 tūkstančių karių. Tai ne tik aljanso reakcija į Rusijos ir Baltarusijos pernykštes „Zapad‘ pratybas , tačiau esminis tikslas – ar NATO pasirengęs perdislokuoti dideles pajėgas, kurios gebėtų apginti rytines bendrijos nares.

Į saugumo ekspertų ir politikų neformalų susitikimą Lietuvoje atvykęs, buvęs Jungtinių Valstijų pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas sako, kad logistika yra gyvybiškai svarbi atgrasymui. 

„Mums kaip aljansui reikia, kad karinė įranga galėtų iš vienos šalies į kitą judėti greitai. Greičiau nei rusai, kad juos atgrasytume, kad jie matytų ir suprastų, jog neverta atakuoti Suvalkų koridoriaus, nes aljansas ten gali atvykti greičiau. Tai yra ką mes išmokome iš „Zapad“ pratybų – kaip greitai ir kaip toli jie gali perkelti didelį karių skaičių“, – sako B. Hodgesas.

B. Hodgesas giria Vokietiją, kaip greit ji dislokavo savo karius į priešakinį NATO batalijoną Lietuvoje, tačiau pripažįsta, kad perdislokuojant pajėgas sunkumų kyla dar daug. Vienas jų – sudėtingos pasienio procedūros norint pratyboms perdislokuoti karinę techniką - dėl skirtingų šalių reikalavimų ir leidimų. 

„Kaip čia buvo net juokaujama, kad kartais autobusai su pabėgėliais kerta sienas lengviau nei NATO kariuomenė, nors vyksta į pratybas, vyksta tam, kad užtikrintų mūsų saugumą“, – tvirtino L. Linkevičius.

Be teisinių judėjimo kliūčių, sąjungininkų kariuomenių vadai ne kartą atkreipė dėmesį, kad Europos keliai nepritaikyti septyniasdešimt tonų sveriantiems tankams pervežti, problemų kyla ir uostuose ir gabenant techniką geležinkeliais. Tarkim Lietuvos Lenkijos pasienyje traukiniams su karine technika tenka praleisti kelias valandas, vien dėl skirtingų bėgių.  

 „Kas tą turi daryti – diskutuojama – ar tai daugiau sąjungininkės problema ir tai tik jos pareiga, ar tai visos Europos Sąjungos problema ir galima skirti lėšų infrastruktūrai atnaujinti, ypač Rytų Europoje, ir koks tame NATO vaidmuo – nubrėžiant gaires, standartus, taisykles“, – teigia NATO Generalinio sekretoriaus patarėjas investicijoms į gynybą Camille`as Grandas

Apie tai teks kalbėtis NATO šalių lyderiams vasarą, Briuselyje. Daugiau skiriant pinigų gynybai, aljansas nori ir kad įsigyjimus šalys narės tarpusavyje derintų labiau. 

„Tarkim, mums reikia daugiau sunkvežimių, kad galėtume pervežti tankus, reikia daugiau inžinerinių pajėgumų, kad galėtume pastatyti tiltus. Manau, aljansui svarbu susitarti dėl bendrų įsigijimų. Aišku, kartais vyriausybėms paprasčiau pasakyti, kad aš stiprinu gynybą pirkdamas tankus ir lėktuvus. Bet realybėje, daug svarbiau įsigyti logistikai reikalingas priemones, kad tie tankai galėtų judėti“, – aiškino Camille`as Grandas.

Prie tokių bendrų investicijų aljansas priskiria ir Baltijos šalių oro gynybą. Amerikiečiai ir NATO jau kone metus kalba apie galimybę Baltijos šalyse dislokuoti ilgo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“. Tačiau kada ir kurioje šalyje tai bus – neatskleidžiama. 

„Čia vien jūsų pajėgumų stiprinimo neužtenka, tai turi būti regioninės gynybos dalis. Lietuva sau gali nusipirkti sistemas, kurios galėtų numušti sraigtasparnius ar lėktuvus, bet ilgesnio nuotolio gynybos sistema turi būti regioninė“, – sako B. Hodgesas.

Lietuva norėtų, kad ir Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO šalių orlaiviai turėtų daugiau įgaliojimų. Norima, kad tai būtų ne oro policijos, bet oro gynybos misija. Tiesa, pačiame Briuselyje į tai kol kas žiūrima atsargiai. 

Tačiau NATO pareigūnai tikina, nepaisant skirtumų ir JAV prezidento pareiškimų, abejoti NATO vienybe ir pasiryžimu ginti – nereikia.