Europos Sąjunga (ES) toliau nesutaria dėl naujų sankcijų Baltarusijai. Grupė šalių siekia pritaikyti išimtis baltarusiškų trąšų eksportui ir teigia, kad tai padėtų išspręsti bado neturtingose šalyse problemą. Lietuva sako, kad tai netiesa ir nepatvirtina sankcijų, kol jose yra šios išimtys.
Briuselyje spėjo sužaliuoti medžiai, kol šalys nuo sausio susikibusios dėl naujų sankcijų Baltarusijai. Derybininkai nesusitaria dėl išimčių, kurios palengvintų baltarusiškų trąšų tranzitą per ES.
„Jau tris mėnesius labai griežtai prieštaraujame siūlomai trąšų derogacijai, nes manome, kad ji silpnina sankcijų paketą ir nesprendžia problemos, o tik suteikia Baltarusijos režimui galimybę finansuoti savo veiklą“, – LRT TELEVIZIJAI sako Lietuvos ambasadorius ES Arnoldas Pranckevičius.
Vakarų Europos šalys, pirmiausia Portugalija, laikosi pozicijos, esą baltarusiškų trąšų eksportas būtinas, norint kovoti su maisto stygiumi trečiojo pasaulio valstybėse, bet Baltijos šalys ir Lenkija teigia, kad tai yra netiesa.
„Mūsų pasiūlymas yra spręsti problemas per prekybos politiką, bandant ieškoti alternatyvių šaltinių, investuojant į produkcijos potencialą pačioje Afrikoje ir kitose valstybėse, iš esmės peržiūrint tiekimo grandines“, – pabrėžia A. Pranckevičius.
Tai, kad Briuselyje sankcijų klausimas sudėtingas, įrodo ir Europos Komisijos reakcija, LRT paklausus apie derybų eigą.
„Nenoriu prarasti kantrybės, bet jūs juk žinote, kad mes nekomentuojame derybų dėl sankcijų paketų. Niekada“, – atsakė Europos Komisijos atstovas Ericas Mameris.
Kuluaruose kalbama, kad siūlymus švelninti sankcijas palaiko Jungtinės Tautos. Savo ir Baltarusijos interesus bando ginti ir Rusija. Šalies ambasadorius prie Jungtinių Tautų Ženevoje Genadijus Gatilovas grasina riboti ukrainietiškų grūdų eksportą, jei tranzitas nebus palengvintas.
„Deja, iki šiol girdime tik pažadus. Jungtinės Tautos pripažįsta, kad yra problemų ir, kaip jie patys sako, galimybės kalbėtis su Vakarų partneriais ribotos“, – aiškina Rusijos ambasadorius prie JT.
Buvęs Belgijos premjeras, dabar liberalų frakcijoje dirbantis europarlamentaras Guy`us Verhofstadtas interviu LRT sako, kad sankcijas reikėtų ne silpninti, o stiprinti.
„Ukraina privalo laimėti šį karą. Mums reikia stiprinti sankcijas Baltarusijai ir Rusijai. Mums reikia išplėsti asmenų sąrašus, kuriems taikomos sankcijos“, – interviu LRT teigia europarlamentaras.
Jis perspėja, kad Rusija ir Baltarusija naudojasi ne tik sankcijų išimtimis, bet ir per lėtais ES sprendimais.
„Manau, sankcijos turi poveikį tik jeigu jos įsivedamos staiga ir dideliu mastu, o ne nedideliais paketais, kurie duoda laiko ir erdvės Putinui prisitaikyti“, – priduria jis.
Šalių pozicijos yra labai skirtingos, tad naujasis sankcijų Baltarusijai paketas, kuris turėjo suvienodinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, ir toliau lieka nepriimtas. Ir nežinia, kada tai įvyks.
Baltijos šalys ir Lenkija nuolaidas Baltarusijos tranzitui laiko raudona linija ir teigia, kad sankcijoms su išimtimis nepritars.
