Lietuvoje įsigaliojus naujam įstatymui, baltarusių bendruomenė Vilniuje žvelgia į iškilusį klausimą priešaky – ar jie čia nebėra laukiami?
„[Lietuva yra] šalis, kuri priima žmones, atsidūrusius sudėtingoje situacijoje dėl jų moralinės ir politinės pozicijos, – balandžio mėnesį „Voice of America News“ sakė Premjerė Ingrida Šimonytė. – Taip buvo, taip yra, taip ir bus“.
Vis dėlto besikeičianti Vyriausybės pozicija dėl baltarusių ir rusų pabėgėlių, taip pat neseniai priimtas migrantų atstūmimo politikos įteisinimas kelia abejonių dėl valdžios oficialios pozicijos.
Kovo pabaigoje parlamente buvo registruotas įstatymo projektas, draudžiantis Baltarusijos ir Rusijos piliečiams gauti Lietuvos pilietybę, turėti nekilnojamojo turto, prašyti vizų ar pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje. Tuo pačiu metu susivienijo baltarusių bendruomenė, prašydama nesieti jų su Rusijos agresija prieš Ukrainą.
Galiausiai po Prezidento Gitano Nausėdos veto ir jo atmetimo priimtas įstatymas buvo palankus baltarusiams. Iš jo pašalintos ir ginčytinos nuostatos, draudžiančios kelią į pilietybę tiek Rusijos, tiek Baltarusijos piliečiams.
Dabar naujai atvykstantiems Rusijos piliečiams bus draudžiama turėti nekilnojamojo turto arba gauti leidimus gyventi šalyje, nebent tai būtų daroma tarpininkaujant valdžiai, tačiau tai nebus taikoma baltarusiams. Tuo tarpu vizos tiek Baltarusijos, tiek Rusijos piliečiams ir toliau bus neprieinamos be Lietuvos institucijų įsikišimo.
Nepaisant to, diskusijos paliko kartėlio skonį baltarusiams, kurie vos prieš porą metų šalyje buvo sutikti atviromis rankomis. Jų teigimu, labiau nei teisinės ir biurokratinės kliūtys, kurias galimai sukurs pakeitimai, visas vykęs procesas supurtė jų saugumo Lietuvoje pamatus.
Bijo būti išsiųsti iš šalies
„Persikėliau į Lietuvą, nes jie [vyriausybė] nurodė, kad tai draugiška ir saugi vieta baltarusiams. Jei jie nebūtų paskelbę, būčiau pasirinkusi kitą šalį“, – sakė Vilniuje gyvenanti 21 metų baltarusių žurnalistė Sviatlana Kubrak.
„Vertybės, kurias jie skelbė anksčiau, pasirodė esančios netikros. Jie pakeitė savo nuomonę nuo 2020 m.“, – pridūrė ji.
Po 2020 m. rugpjūtį Baltarusijoje įvykusių rinkimų ir po jų sekusių represijų Lietuva išdavė tūkstančius vadinamųjų humanitarinių vizų nuo represijų bėgantiems žmonėms. Iš viso dabar šalyje yra daugiau kaip 48 000 Baltarusijos piliečių, o neseniai atliktas tyrimas parodė, kad dauguma jų yra politiniai pabėgėliai. Nors skaičiavimus atlikti sunku, aktyvistai teigia, kad keli šimtai tūkstančių baltarusių buvo priversti bėgti į užsienį.
Prieš kelis metus nepriklausomos Baltarusijos vėliavos kabojo visoje Lietuvos sostinėje, o žmonės susivienijo padėti tiems, kurie bėgo nuo mirtinų represijų kaimyninėje šalyje. Dešimtys tūkstančių žmonių susirinko į vadinamąjį Laisvės kelią.
Tačiau padėtis ėmė keistis Rusijai į Ukrainą pradėjus plataus masto invaziją, kurioje Baltarusija vaidino neatsiejamą vaidmenį.
Nors ukrainiečių pabėgėlių srautai nesukėlė susiskaldymo tarp išeivių bendruomenių, skirtingas valdžios požiūris skatina nepasitikėjimą Lietuvos institucijomis, „ypač dėl to, kad priežastys dėl palankesnių sąlygų pabėgėliams iš Ukrainos, baltarusių diasporos požiūriu, nėra tinkamai paaiškintos“, teigiama Rytų Europos studijų centro tyrime.
2022 m. antroje pusėje centro vykdyta apklausa, kurioje dalyvavo 335 žmonės, parodė, kad nors Lietuvoje baltarusiai diskriminacijos nepatiria, atvejų vis tiek pasitaiko. „28,9 proc. nesusidūrė asmeniškai, bet nurodė apie tokius atvejus girdėję. 8,5 proc. respondentų susidūrė su diskriminacija ieškodami būsto, 5 proc. susidūrė darbo rinkoje“, – teigiama tyrime.
Giluminiai interviu atskleidė, kad baltarusiai nerimauja, jog Lietuva gali imtis tokių pat veiksmų kaip Ukraina, pavyzdžiui, įšaldyti banko sąskaitas ir išsiųsti juos iš šalies.
Vykstant diskusijoms dėl naujojo įstatymo, baltarusių socialinės medijos erdvė prisipildė memų ir ironiškų įrašų, svarstančių, kur jie turėtų keliauti toliau, kai durys į jų ateitį Lietuvoje užsidarys. Viena iš galvojančiųjų apie išvykimą buvo ir žurnalistė S. Kubrak.
„Prieš įstatymą jaučiausi saugi, o dabar nebe, – sakė ji. – Aš be perstojo kalbėjau su draugais, bandėm išsiaiškinti, kur važiuoti, kad reikia taupyti pinigus, kad ši vieta baltarusiams nebėra saugi vien dėl to, kad Baltarusijos prezidentas laikosi [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino taisyklių, o mano šalis yra okupuota“.
„Baltarusijos žmonės tiek daug kartų įrodė, kad nepalaiko šio režimo. Mes tiek daug kalbame apie tai, kad reikia nepriimti propagandos, tačiau daugybė žmonių visame pasaulyje vis dar klauso oficialios Minsko nuomonės“, – pridūrė S. Kubrak.
„Mums reikia turėti draugų“
Pasak Jeilio universiteto Jungtinėse Amerikos Valstijose dėstytojo, buvusio Europos humanitarinio universiteto (EHU) Vilniuje darbuotojo ir dėstytojo Maksimo Miltos, naujasis įstatymas ir jo pasėtas nerimas palietė ne tik politinius aktyvistus, bet ir visus tuos, kurie dėl blogėjančios politinės padėties Baltarusijoje persikėlė į Lietuvą, įskaitant įvairius profesionalus. „Svarbiausia nesusikoncentruoti į politinę migraciją, kurią būtų galima tapatinti su humanitariniu koridoriumi“, – pridėjo jis.
„Turime keisti nuostatą, kad vieną dieną stovime Laisvės kelyje, [bet] praeina pora metų ir sakom, kad čia tie baltarusiai, nežinau, gal jūs neįsigysite buto Vilniuje“, – sakė M. Milta. – Čia labai nenuoseklus požiūris ir tokio požiūrio eskalavimas, o jis buvo eskaluojamas veto pavidalu, yra labai pavojingas“.
„Nepaisant to, kad jie buvo labai aktyviai kviečiami 2020, 2021 metais į Lietuvą, [...] ta iniciatyva dėl įstatymo pasirodė kaip abejonė, ar jie iš tikrųjų yra laukiami Lietuvoje“, – pridėjo jis.
„Jei norime veikti geopolitiškai Lietuvoje, mums reikia turėti draugų tose šalyse, kur pokyčiai yra įmanomi. Turėti draugų ne režimuose, o būtent tarp pilietinės visuomenės, – sakė M. Milta. – Reikšminga dalis tų žmonių yra Lietuvoje, bet ar jie bus čia ilgam, jei mes kartosime tokius išsišokimus, aš nežinau, nes jie turi tą pačia Lenkiją“.
„Baltarusijos tarnybos veikia Lietuvoje“
21 metų fotografas Anton Turkou, prasidėjus represijoms, pirmiausia pabėgo iš Baltarusijos į Ukrainą. Paskui pasibeldė karas; kita jo kryptis buvo Vilnius.
„Prieš tris mėnesius nusprendžiau išmokti lietuvių kalbą, nes ši šalis man labai patinka. Pradėjau suprasti žmonių mentalitetą, bet jaučiu, kad šiuo įstatymu nuspręsta baltarusius paversti antrarūšiais, – sakė jis. – Mane tai žeidžia, nes viskas, ką noriu daryti paskutinius trejus metus po 2020 m., yra gyventi paprastą gyvenimą kaip paprastas žmogus, turintis teises, kurių neturėjau Baltarusijoje.“
„Pastarąjį mėnesį esu nusiteikęs taip, kad esu pasirengęs persikelti į Lenkiją“, – sakė jis. „Aš ne supykęs, tik nervingas“.
Vis dėlto didelę dalį baltarusių nerimo sukėlė gandai ir klaidinga informacija. Daugelis manė, kad pokyčiai reiškia, jog jie galiausiai bus išsiųsti iš šalies. Iš tiesų tik nedaugelis kalbintų baltarusių teigė perskaitę visą įstatymo tekstą, kurį galima rasti internete.
Proceso metu Seimo nariai stengėsi nuraminti nuogąstavimus, sakydami, kad diskusijos yra natūralus demokratijos reiškinys – įstatymus formuoja ir rengia suinteresuotos šalys, o galutinis projektas dažnai skiriasi nuo to, kas buvo pasiūlyta iš pradžių.
Jie taip pat teigė, kad nepaisant apribojimų, politiniai pabėgėliai galės atvykti į šalį, nes jiems ir toliau taikomos išimtys.
Balandžio pabaigoje stovėdami vienoje proukrainietiškoje demonstracijoje Vilniuje, keli baltarusiai tarpusavyje ginčijosi, kas laukia ateityje. Dabar įstatymas pakeistas, sakė vienas vyras, bet kas bus ateityje, po 2024 m. rinkimų?
Seimo nariai per balandžio mėnesį vykusias diskusijas pakartojo, kad baltarusiai yra režimo įkaitai. Kitas Seimo narys teigė, kad kalbant apie baltarusių bendruomenę reikia galvoti ir apie jaunus atvykėlius, kurie čia gyvena, dirba ir kuria šeimas, o ne tik apie žinomus opozicijos veikėjus.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė ir tyrėja Dovilė Jakniūnaitė rašė, kad „ginti rusus ir netgi baltarusius laikoma vos ne išdavystės ar nelojalumo įrodymu, o minimaliai bent jau blogo tono ženklu“.
„Bet vis tiek noriu atkreipti dėmesį, kaip prisidengiant saugumo argumentu kuriamas „saugumo teatras“ – tai yra saugumo imitacija, nes noriu atrodyti, kad „kažką darau“, – rašė ji.
Kalbėdama su LRT.lt po G. Nausėdos veto atmetimo, D. Jakniūnaitė sakė, kad šis prezidento žingsnis bedė pirštu į prieštaravimus tarp Lietuvos deklaruojamos tarptautinės pozicijos, kuri suvienodina Rusijos ir Baltarusijos režimus, ir vidaus politikos politinių pabėgėlių atžvilgiu.
„Prezidentūros pozicija nuosekli, ji argumentuotai sieja tai su tuo, kad kai kalba tarptautinėje erdvėje, sieja abi valstybes kaip vieną, kad agresorės yra dvi. Ir tas nuoseklumas svarbus, argumentas priimtinas ir patikimas“, – sakė ji.
„Kur problemos – [kad] mes stovėjome Laisvės kelyje ir tarsi baltarusių ir protestų palaikymas, vienybė buvo didžiulė, bet daug dalykų paskui pasikeitė, – sakė D. Jakniūnaitė. – Dabar absoliučiai suvienodinama, užmirštame mūsų palaikymą ir viltį, kad kažkas keisis“.
Politiniuose debatuose įstatymų leidėjai sako, kad baltarusiai jausis taip, tarsi Lietuva „atsuktų jiems nugarą“, sakė ji.
Tačiau priimtas įstatymas nesudarys papildomų kliūčių baltarusiams, pridūrė ji.
Baltarusiams jau pradėtos taikyti griežtesnės priemonės. Migracijos departamento duomenimis, šiemet atsisakymų išduoti leidimus gyventi skaičius padidėjo daugiau nei dešimt kartų. Dauguma, kuriems nebuvo išduoti leidimai, buvo Baltarusijos piliečiai.
„Patikrinimas jau vyko, dabar jis tik įstatymo apibrėžinėjimas, – sakė. D. Jakniūnaitė. – Klausimas, kodėl atsirado papildomi ribojimai, nes įstatymo pagrindimas gana abstraktus“.
Galiausiai siūlomi pakeitimai kelia pavojų Lietuvos demokratijai. „Dabar mažai kam rūpi, nes tai nukreipta į piliečius, į kuriuos galima atsargiau žiūrėti. Bet ribojimų mąstai verčia subruzti, tas įsibėgėjimas turi būti stebimas, nes jis gali būti palengva nukreiptas į mus pačius, mūsų piliečius. Demokratijos kokybei tai nėra gerai“, – sakė ji.
Pasak vieno iš įstatymo iniciatorių, konservatoriaus Lauryno Kasčiūno, „pamatinis atspirties taškas yra tai, kad mes pirmiausiai turime rūpintis Lietuvos nacionaliniu saugumu“.
„Čia yra mūsų valstybės išlikimo ir išgyvenimo klausimas, – sakė L. Kasčiūnas. – Pagal tai mes turim matuoti, kiek galime būti atviri“.
„Švyturys [politiniams pabėgėliams] toliau išlieka, išimtys toliau lieka. Mes labai daug padarėme, kad tiem žmonėm suteiktume saugią vietą nuo režimų,“ – sakė jis. Tačiau reikia geriau kontroliuoti į šalį atvykstančius asmenis. Nes „ką rašo ir VSD, Baltarusijos tarnybos veikia ir bando kurti savo tinklą Lietuvoje“, – pridėjo jis.
PATIKSLINIMAS: Ankstesnėje straipsnio versijoje buvo klaidingai nurodoma, jog visi Rusijos piliečiai negalės atnaujinti leidimo gyventi Lietuvoje bei įsigyti ar paveldėti turto šalyje. Tai bus taikoma tik naujai į šalį atvykstantiems Rusijos piliečiams.
