419-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Ukrainos užsienio reikalų ministerija antradienį sukritikavo Brazilijos prezidento Luizo Inacio Lula da Silvos neseniai išsakytus raginimus nutraukti karą su Rusija ir apkaltino jį, kad jis vienodai vertina Ukrainą ir Rusiją.
Per valstybinius vizitus Kinijoje ir Artimuosiuose Rytuose L. I. Lula da Silva sakė, kad Jungtinės Valstijos turėtų „nustoti skatinti karą ir pradėti kalbėti apie taiką“ Ukrainoje.
Jis taip pat teigė, kad Kyjivas esą dalijasi kaltę dėl karo, kuris prasidėjo, kai 2022 metų vasarį į Ukrainą įsiveržė Rusijos pajėgos.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad Kyjivas su susidomėjimu stebi L. I. Lulos da Silvos pastangas išspręsti konfliktą.
Tačiau O. Nikolenka sakė, kad „požiūris, pagal kurį vienodai vertinama auka ir agresorius, o šalys, padedančios Ukrainai gintis nuo mirtinos agresijos, kaltinamos karo skatinimu, neatitinka tikrosios padėties“.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas pakvietė L. I. Lulą da Silvą apsilankyti Ukrainoje, kad jis „suprastų tikrąsias Rusijos agresijos priežastis ir esmę bei pasekmes pasaulio saugumui“.
Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby pirmadienį apkaltino L. I. Lulą da Silvą „atkartojant Rusijos ir Kinijos propagandą, visiškai nesigilinant į faktus“, o jo pranešimą apibūdino kaip labai problemišką.
L. I. Lula da Silva pirmadienį susitiko su Brazilijoje viešinčiu Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
Brazilijos užsienio reikalų ministras Mauro Vieira atmetė Baltųjų rūmų kritiką L. I. Lulos da Silvos atžvilgiu.
Brazilija neprisijungė prie Vakarų valstybių, įvedusių Rusijai sankcijas dėl jos invazijos, ir atmetė prašymus tiekti Ukrainai amuniciją.
419-oji Rusijos agresijos Ukrainoje diena
- „Wagner“ grupės įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas, atrodo, vėl įgyja Rusijos prezidento Vladimiro Putino palankumą, rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai;
- Kremlius pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvavo karinės vadovybės posėdyje Ukrainos Chersono regione;
- Anot JK Gynybos ministerijos, tiek Ukrainai, tiek Rusijai labai svarbus klausimas tapo tikslus bet kokio didesnio dalinių atitraukimo aplink Bachmutą eiliškumas – Ukraina nori atlaisvinti puolamąsias pajėgas, o Rusija tikriausiai siekia atkurti operatyvinį rezervą;
- ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pranešė, kad Rusija „dar kartą“ užblokavo 50 laivų, gabenančių „skubiai reikalingus“ ukrainietiškus grūdus Juodojoje jūroje;
- Ukrainos generalinė prokuratūra užregistravo daugiau kaip 80,5 tūkst. Rusijos karo ir agresijos nusikaltimų Ukrainoje;
- Rusijos karinės pajėgos intensyviau naudoja sunkiąją artileriją ir oro smūgius Bachmuto kryptimi, sako Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar;
- Rusijos kariuomenė jau pradėjo naudoti iš kalinių sudarytus puolamuosius dalinius, sakė Ukrainos kariškis;
- Nutekintuose Pentagono dokumentuose teigiama, kad kontrpuolimas prasidės balandžio 30 skelbia leidinys „Newsweek“;
- Irakas pirmadienį pasiūlė tarpininkauti Ukrainos ir Rusijos derybose, siekiant užbaigti karą Europoje, tačiau Ukrainos diplomatijos vadovas atmetė šį pasiūlymą per retą vizitą Bagdade;
- Vakarų pareigūnai ruošiasi, kad Vladimiras Putinas kare prieš kontrataką ruošiančią Ukrainą panaudos „visus jam likusius įrankius“, įskaitant ir branduolinius grasinimus bei kibernetines atakas, praneša leidinys „The Guardian“;
- Ukraina pradės kontrpuolimą prieš Rusijos karius, kai bus tam pasirengusi, ir pridūrė, kad tik laiko klausimas, kada šalis pasieks reikiamą parengties lygį, sakė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas;
- Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nori pakeisti savo diplomatinių nesėkmių istoriją ir siūlo Kinijai planą, kuris, jo manymu, gali vesti prie derybų tarp Rusijos ir Ukrainos. Politikas mano, kad derybos galėtų prasidėti jau vasarą, praneša leidinys „Bloomberg“;
- Rusija pirmadienį paskelbė sustabdžiusi ukrainiečių bandymą infiltruotis į jos teritoriją pietiniame Briansko regione;
- Vladimiras Putinas aplankė karius karinėje bazėje Ukrainos pietiniame Chersono regione, kuris iš dalies okupuotas Rusijos, antradienį pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.
Žemiau pateikiamas naujausias ISW sudarytas teritorijų kontrolės žemėlapis:
NEW: #Wagner financier Yevgeny #Prigozhin is seemingly regaining some favor w/ President #Putin, likely due to the #Russian conventional military’s inability to accomplish the tasks Putin had set for it during the winter offensive in Donbas.
— ISW (@TheStudyofWar) April 18, 2023
Our latest: https://t.co/33fsWvdAfH pic.twitter.com/JQx4dNaPHu
Balandžio 18 d. Ukrainos generalinio štabo duomenims, šalies pajėgos nukovė 183 130 rusų karių (470 per pastarąją parą), sunaikino 3 661 tanką, 7 098 šarvuočius, 2 810 artilerijos sistemų, 538 salvinės ugnies raketų sistemas, 285 priešlėktuvines sistemas, 308 orlaivius, 293 sraigtasparnius, 2 353 bepiločius orlaivius, 911 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 330 spec. įrangos vienetus.
Anot štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Apie pirmadienio įvykius skaitykite čia.
Atnaujinta 00.02
Pirmadienį fronte žuvo buvęs Ukrainos parlamento narys Olehas Barna. Apie tai paskelbė Tavriškių atkarpos gynybos pajėgų atstovas spaudai Olehas Dmytraškovskis, kurį cituoja UNIAN.
„Olehas Barna žuvo vakar per kovinius veiksmus. Taip jau sutapo, kad praėjusią savaitę turėjome galimybę pasikalbėti“, – sakė jis.
Buvusio parlamentaro mirties aplinkybės ir vieta nenurodomos. Antradienį Olehui Barnai būtų sukakę 56 metai.
