Buvusio vyriausiojo JAV pajėgų Europoje vado (SACEUR) atsargos generolo Beno Hodgeso pasisakymai praėjusią savaitę Lietuvoje sukėlė politikų pasipiktinimą. „Pamaniau, laikas pasakyti – Lietuva irgi turi atsakomybių“, – kalbėdamas LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ sakė karininkas.
Jis gyrė Lietuvos kariuomenės pasirengimą ir tai, kad šalis savo gynybai skiria daugiau kaip 2 proc. BVP, tačiau sukritikavo politikų diskusijas ir reikalavimus, kad Berlynas Lietuvoje dislokuotų vokiečių karių brigadą.
„Pastaraisiais metais girdėjau vis daugiau tokių komentarų: „Vokietija pažadėjo atsiųsti brigadą, bet to nedaro. Kodėl?“ Išgirdau tris parlamento, Vyriausybės narių kalbas ir nė vienas jų nekalbėjo apie tai, ką darote Lietuvoje. Pamaniau, laikas pasakyti – Lietuva irgi turi atsakomybių“, – savo pasisakymus viešint Lietuvoje aiškino B. Hodgesas.
Jis pateikė Suomijos pavyzdį – dauguma šios šalies gyventojų yra atsparūs išorės grėsmėms, turi žinių apie gynybą – ir paminėjo Estiją, kur pašaukiami rezervistai gauna visą reikiamą įrangą, atlieka įvairių veiksmų. Nieko panašaus B. Hodgesas sako negirdėjęs iš rezervistų Lietuvoje, nors šalies gynybos politikos formuotojai esą tinkamai panaudoja gynybai skiriamas lėšas.
„Kiek esu buvęs Lietuvoje, niekada nejaučiau, kad skubama pasirūpinti, kad būtumėte pasiruošę. Žinoma, girdžiu apie Šaulių sąjungą – puiki organizacija, bet žinau, kad Lietuva turi beveik 100 000 rezervo, ir visi, su kuriais kalbėjau, sakė, kad jų niekas nešaukė ko nors daryti“, – pabrėžė JAV atsargos generolas.
Anot B. Hodgeso, kariuomenė jau ir taip „daro viską, ką turi ir gali daryti“, tačiau efektyvesnė gynyba turi prasidėti nuo politinio lygmens.
„Tai politika – sprendimai šaukti rezervistus, bent dalį, kad būtų galima išbandyti sistemą. Kai jie atvyksta, gauna įrangą, žino, į kurį karinį vienetą pateks. Tai politinis sprendimas. Ar Lietuva turi pakankamai įrangos visiems rezervistams? Ar jie tiesiog vardai sąraše?“ – svarstė buvęs JAV pajėgų Europoje vadas.
Atsargos generolas kritikavo ir per mažą bendradarbiavimą su Lenkija, neužbaigtas „Rail Balticos“ statybas.
„Kai politiniai lyderiai sako, kad Lenkija stiprina sieną su Kaliningradu, tai paveiks ir Lietuvą. Ar tai koordinuojama tarp abiejų valstybių? Tai politinis sprendimas. „Rail Baltica“ vis dar nebaigta – neįtikėtina. O Lietuvos saugumas priklauso nuo to, kaip greitai NATO gali atvežti sunkiąją techniką iki Lietuvos, Latvijos, Estijos. Tai labai svarbu prieš prasidedant konfliktui, o dar nebaigta. Manau, kad politikai privalo tai padaryti“, – pabrėžė B. Hodgesas. Daugiau bendradarbiauti esą turėtų ir visos Baltijos šalys, kitaip gynybos kaina tik dar labiau išaugs.
Kalbėdamas apie NATO sąjungininkų – amerikiečių ir vokiečių karių – dislokavimą Lietuvoje, B. Hodgesas sakė, kad Lietuva dar nėra pasirengusi jų tinkamai priimti.
„Blogiausia turėti daug karių, kurie nesitreniruoja. Bent kol kas nematau, kad yra erdvės visiems šiems vienetams. Džiaugsiuosi, jei paaiškės, kad klystu. Žinau, Lietuva skiria daug pinigų, kad būtų galima treniruotis ir panašiai. Bet pagrindinis dalykas turi būti pasirengimas. Tad jei kariai sėdi kareivinėse, nesitreniruoja, pasirengimas prastėja“, – akcentavo generolas.
