Europoje plečiasi vadinamoji „leopardų koalicija“ – Vokietija Vyriausybės posėdyje patvirtino, kad siųs į Ukrainą 14 savo turimų tankų ir leis, kad juos siųstų kitos sąjungininkės. Apie tai – „Dienos temoje“ su papulkininkiu Romanu Kovaliovu, šaulių bataliono vadu Ukrainos 17-oje tankų brigadoje.
– Kaip Jūs sutikote žinią, kad Vokietija pritarė sąjungininkų norui ir sprendimui siųsti tankus „Leopard“ į Ukrainą?
– Kiekvieną žinią apie naują ginkluotės partiją mes priimame kaip laisvojo pasaulio deklaraciją, kad jie pritaria toms pačioms vertybėms ir palaiko mus. Tai yra svarbiausia.
Kalbant apie ginkluotę, žinoma, tai yra geriausia, ką galėjome gauti. Deja, dauguma ginkluotės, kurią mes turime, yra sovietinė technika. Ji yra morališkai pasenusi ir visa yra padėvėta. Ją atnaujinti labai sudėtinga, o kartais apskritai neįmanoma, nes technikai reikalingos atsarginės dalys yra Rusijos Federacijoje.
Todėl su džiaugsmu sutinkame tokias naujienas ir tikimės, kad jas gauname ne paskutinį kartą.
– Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas sako, kad būsimieji tankai „Leopard“ yra tikras kumštis smūgiui per autokratiją iš pelkių. Koks yra pagrindinis tankų „Leopard“ pranašumas, be tų jau minėtų techninių detalių, kovojant Ukrainos laisvės kovoje prieš Rusiją?
– Pirmiausia, tai gerokai šiuolaikiškesnis tankas nei tie, kuriuos mes turime dabar. Jis yra aukštesnių technologijų, taip pat labai gerai išspręstas ekipažo saugumo klausimas, o sovietinių tankų kūrėjai to net nenumatė.
Tankus „Leopard“ gana lengva eksploatuoti. Europoje yra gana daug šių tankų pavyzdžių, jų čia yra daugiau nei tūkstantis, todėl yra nemaži resursai papildyti. Šie tankai nereikalauja kažkokių specialių mišinių ir yra pakankamai tvirti, kaip ir bet kuri kita vokiška technika.
– „Leopardo“ įgula yra didesnė nei dabar Ukrainos naudojamų tankų. Ar tas Jūsų minėtas įgulos saugumas gali būti priežastis, kad jis bus patrauklesnis kariams, kad, paprastai tariant, jie labiau norės kariauti su tankais „Leopard“ nei su sena sovietine technika?
– Ši technika tikrai žymiai geresnė už tą, kurią mes turime dabar. Ji yra naujesne, gana lengva eksploatuoti. Įgulos sudarymas bus laikina problema, bet mes, ukrainiečiai, labai gerai mokomės, greitai išmokstame ir įsisaviname užsienio technikos valdymą. Yra daug pavyzdžių, kai mūsų kariai išmoksta ja naudotis per trumpesnę programą nei buvo skirta mums mokytis.
Dėl tankų „Leopard“ mes neturime jokių abejonių. Mes esame tokie žmonės, kurie pirmiausia turime patys viską išbandyti ir jei kažkas nepavyksta, tik tuomet žiūrime į instrukciją. Todėl nematau problemų, mes tikrai greitai tą techniką įsisavinsime.
– Europoje yra nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių tankų „Leopard“. Jeigu Ukraina gautų bent 10 proc. to, kas yra Europoje, ar, Jūsų galva, to užtektų, kad Ukraina būtų saugesnė ir stipresnė atsiimdama savo teritorijas?
– Tiesą pasakius, nėra skelbiamų duomenų, nesu iš generalinio štabo, bet manau, kad kai kalbama apie teritorijų išlaisvinimą, kalbama ne apie 100 ar 200 tankų. Manau, kad dabar daugiau kalbama apie tai, jog reikia sulaikyti Putiną, sustabdyti jį dar kartą.
Tai įrodymas, kad mes toliau būsime remiami ginkluote ir kad tai prives prie Putino režimo griūties. Kol Putinas nebus nugalėtas mūšio lauke, jis nesustos. Dėl to laukiame dar daugiau tokios pagalbos ir palaikymo.
– Kaip Jūs vertinate Vokietijos delsimą dėl tankų „Leopard“ [tiekimo], kainavusio Ukrainos karių gyvybes ir sveikatą tų, kurie išliko gyvi. Jeigu sprendimas dėl tankų „Leopard“ nebūtų vilkintas, kokia, Jūsų manymu, šiandien būtų Ukrainos pozicija arba pozicijos prie Soledaro?
– Mes žinome istoriją, suprantame, kaip skausmingai vokiečių tauta žiūri į bandymą užkariauti Europą. Istorinę atmintį jie turi gana gerą. Manau, kad jie bijo, jog vėl atsidurs įvykių centre, nors, man atrodo, puikiai supranta, kuri pusė yra kuri.
Jei būtume prie Soledaro turėję vokiečių tankų, žinoma, tai būtų visiškai kitoks jėgų santykis. Viskas būtų buvę kitaip, bet yra, kaip yra. Aš, kaip Ukrainos kariuomenės pareigūnas, labai noriu padėkoti lietuviams, visai Lietuvai, kad jūs mus labai palaikote nuo pačios pirmos agresijos dienos.
Esame jums labai dėkingi ir tikime, kad visi kartu nugalėsime.
– Mes dėkingi Jums už tai, ką Jūs darote. Romanai, jeigu Jūs būtumėte tas žmogus, kuris derasi su Vakarų lyderiais dėl technikos ir amunicijos tiekimo Ukrainai, ką Jūs pasakytumėte Vakarų valstybių atstovams – ir lyderiams, ir juos renkantiems piliečiams?
– Man atrodo, kad laisva ir galinga Europa padovanojo pasauliui puikų šūkį „laisvė, lygybė, brolybė“. Ukrainiečiai už jas ir kovoja, tai yra laisvojo pasaulio vertybės. Ir aš kiekvienam sakyčiau būtent tai, kalbėčiau apie sąžiningumo ir vienybės jausmą.
Kai viskas buvo patogu ir saugu, tos vertybės buvo kiek deformuotos. Tai, kad ukrainiečiai yra pasiruošę mirti už šias vertybes, paliečia kiekvieną normalų žmogų. Mūsų prezidentas taip pat kalbėjo apie tai ir aš nemanau, kad pasakyčiau geriau, nei pasakė jis.
– Grįžkime prie tankų „Leopard“. Kiek sėkmingas gali būti puolimas su turima gera technika, geriausiais tankais, kokius dabar galima tiekti Ukrainai, be puolimo ore? Kitaip tariant, kiek svarbus būtų per pavasarinį Ukrainos palaikymą aviacijos palaikymas?
– Šiuolaikinis karas turi keletą komponentų, tarp kurių yra žemė ir oras. Jie susiję tarpusavyje. Aišku, kad Rusijos Federacija turi nemažų pajėgumų ore, o taip yra dėl bepiločių dronų, kurie tiesiog kabo ore ir suteikia labai didelį pranašumą.
Mums tai būtų irgi labai svarbu. Mums reikia visko – pradedant amunicija, baigiant šiuolaikine ginkluote. Mes esame pasiruošę kovoti. Jaučiame ir savo atsakomybę už tai, kas vyksta Ukrainoje, kad rinkdavomės pigias Rusijos dujas, už tai, kad nesidomėjome politika. Už visa tai dabar mokame.
Žiūrime į tai supratingai, bet taip pat laukiame dar daugiau Vakarų palaikymo, nes kovoti su Rusija vienas prieš vieną būtų labai sudėtinga. Dar kartą dėkoju Lietuvai ir kitoms draugiškoms valstybės, kurios tarsi flagmanai Europos Parlamente, Jungtinėse Tautose kovoja dėl techninės ir materialinės pagalbos. Visa kita mes padarysime patys, nebijokite.
– Jūsų žmonės žūva, kai rusai kaip patrankų mėsą meta tikrai ne geriausius savo nacijos atstovus. Žinome apie nusikaltėlius, kurie verbuojami įkalinimo įstaigose ir eina į Ukrainą žudyti. Kas dar galėtų padėti Jums atsilaikyti prieš tos blogio valstybės puolimą?
– Nežinau. Manau, tik ginkluotė. Mes turėjome vilties, kad rusų tauta susivoks ir sustabdys tą beprotišką ordą. Tačiau visos apklausos rodo, kad dauguma rusų palaiko tokius veiksmus. Būtų nesvarbu, ar vadovautų Putinas, ar kas kitas. Todėl nuoširdžiai sakau – geriausia išeitis visam pasauliui būtų, kad Rusijos Federacija, kaip valstybė, nustotų egzistuoti.
Bent tokia, kokia yra dabar. Galima tai vadinti mano svajone, kuri gal yra kiek radikali, gal yra kitų klausimų, bet mes, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų žmonės, svajojame, kad sunaikinsime Rusijos Federacijos ginkluotę čia, mūsų žemėje, o Rusija, kaip valstybė, nustos egzistuoti. Tai būtų geriausia išeitis.
