Dėl Kinijos sprendimo savo nacionalinį simbolį naudoti kaip minkštąją galią šimtai pandų yra priverstos savo gyvenimą leisti zoologijos soduose, rašo „Radio Free Asia“ (RFA).
Pasaulio futbolo čempionato garbei į Artimuosius Rytus atkeliavo pirmosios didžiosios pandos – Jing Jing ir Si Hai, kurias 2022 m. lapkritį Kinija atsiuntė kaip diplomatinę dovaną sporto renginio šeimininkui Katarui.
Arabiškai Suhail ir Thuraya pervadinti gyvūnai buvo apgyvendinti prabangiame pastate su oro kondicionieriumi Chauro zoologijos sode, kur jie gali ilsėtis išpuoselėtoje pievelėje ir žiaumoti ką tik nuskintą bambuką, kol iš viršaus juos fotografuoja minios turistų.
Praėjus vos dviem dienoms po šios porelės atvykimo į paskirties vietą, dėl išsivysčiusio smegenų pažeidimo teko užmigdyti Taivano pandą Tuan Tuan, padovanotą demokratinei šaliai 2008 metais trumpam atšilus santykiams.

Tyrėjos ir knygų autorės Long Yuanzhi teigimu, Kinijos „dovanotų“ pandų gyvenimo istorijos klostosi pagal vieną ir tą patį scenarijų – nelaisvėje auginamos pietvakarinėje Sičuano provincijoje, išgabenamos į užsienį, kur gyvena zoologijos soduose ir galiausiai yra užmigdomos.
„Didžiosios pandos iš esmės yra laukiniai gyvūnai, todėl kad ir kokias sąlygas joms sudaro žmonės, jos vis tiek nesijaučia esančios laisvėje, – neseniai interviu „Radio Free Asia“ sakė Long Yuanzhi. – Taivanas yra subtropinis regionas, kur klimatas nėra tinkamas pandoms.“
„Tai yra pakankamai akivaizdu, tačiau šį faktą kažkodėl ignoruoja žiniasklaida, plačioji visuomenė ir vyriausybės, nepageidaujančios diskutuoti apie gyvūnų gerovę, gyvūnų teises ir apsaugą“, – pridūrė ji.
Long Yuanzhi tyrimus vykdė dešimtyje skirtingų gamtos rezervatų ir saugomų buveinių Sičuane, įskaitant Wolongo rezervatą, kuriame gimė Tuan Tuan, ir Shenshupingo gamtosaugos centrą, kuriame augo Jing Jing ir Si Hai.

Milijonas dolerių kasmet
Naujausioje Long Yuanzhi knygoje „Ieškant zootopijos: tiesioginė tarpvalstybinės gyvūnų apsaugos dokumentacija“ (angl. „In Search of Zootopia: A Frontline Documentation of Cross-border Animal Protection“) gausu pandų stebėjimo duomenų iš įvairių pasaulio zoologijos sodų.
Anot mokslininkės, sąvoka „dovana“ nėra visiškai tiksli, nes Kinija nustojo dovanoti pandas 1982 m. Šiais laikais sudaromos 10 metų nuomos sutartys, skambiai vadinamos „Mokslinio tyrimo bendradarbiavimo“ projektais.
Zoologijos sodai, norintys apgyvendinti pandų porą, už šią privilegiją kasmet sumoka apie 1 mln. JAV dolerių, o prieš pasirašant sutartį, kruopščiai patikrinama jų finansinė būklė.
Nors Kinija teigia, kad pinigai skiriami pandų tyrimams ir apsaugos projektams finansuoti, nėra jokios sistemos, pagal kurią juos mokančios šalys galėtų patikrinti ar stebėti, kur jie nukeliauja.

Toks susitarimas sulaukė nemenko populiarumo, nes zoologijos sodai yra patenkinti dideliu lankytojų skaičiumi, kurį paprastai garantuoja pandos.
Tačiau dėl COVID-19 pandemijos sulėtėjus pasauliniam turizmui ir sumenkus zoologijos sodų lankytojų skaičiams bei finansams, sklando gandai, kad Suomija ir Kanada svarsto galimybę anksčiau laiko grąžinti savo pandas teisėtiems savininkams.
Tuan Tuan istorija taip pat išryškina gilesnes pandų „dovanojimo“ programos problemas.
Jo tėvas Pan Pan buvo oficialus 1990 m. Azijos žaidynių talismanas ir iki 2017 m. susilaukė daugiau nei 130 palikuonių – daugiau nei ketvirtadalio visų nelaisvėje laikomų pandų.
Laukinės pandos
Pradinė 46 pandų grupė, naudota veisimo nelaisvėje programai pradėti, buvo iš laukinės gamtos, tačiau genofondo susiaurėjimas reiškia, kad ateinančiai kartai gali kilti genetinės degeneracijos rizika.
Neradus išėjimo iš genetinės aklavietės, kurioje atsidūrė pandas nelaisvėje veisę mokslininkai, Kinijos pandų apsaugos programos vadovė Duan Zhaogang spalį paskelbė, kad programa bus modifikuota, įtraukiant nelaisvėje laikomų pandų sugrąžinimą į laukinę gamtą ir rūšių išsaugojimą jų natūralioje buveinėje.
Tačiau Long Yuanzhi sunkiai įsivaizduoja, kaip tai galėtų atrodyti.
„Kaip ir kiti nelaisvėje užauginti laukiniai gyvūnai, didžiosios pandos dažnai neturi įgūdžių išgyventi laukinėje gamtoje“, – sakė ji ir priminė apie Xiang Xiang – pirmąją į laisvę paleistą didžiąją pandą, kuri žuvo kovoje su laukinėmis pandomis.

Laukinę didžiųjų pandų populiaciją šiuo metu sudaro šiek tiek daugiau nei 1800 individų; dar apie 700 gyvūnų laikoma nelaisvėje visame pasaulyje.
Anot mokslininkės, didžioji dauguma nelaisvėje laikomų pandų niekada nebus grąžintos į laukinę gamtą ir savo dienas baigs zoologijos soduose.
Kita žiniasklaidoje retai nušviečiama problema yra susijusi su dirbtinio apvaisinimo procedūra, kuri praktiškai neturi nieko bendro su natūraliu pandų poravimosi procesu.
„Pandos patinas užmigdomas ir jam į išangę įkišimas kukurūzų burbuolę primenantis instrumentas; kad įvyktų ejakuliacija, elektrošoku paveikiama tiesioji žarna, – pasakojo Long Yuanzhi. – Pandos patelės dirbtinai apvaisinamos taip pat taikant bendrąją nejautrą.“
Yra atvejų, kai pandos nugaišo spermos paėmimo procedūros metu, be to, manipuliuojama pandų patelių rujos laikotarpiu ir jos prievarta atskiriamos nuo jauniklių metais anksčiau nei atsiskirtų laukinėje gamtoje, kad jas būtų galima kuo greičiau vėl apvaisinti.
Vis dėlto, siekdami padidinti sėkmingo nėštumo tikimybę, gamtosaugos centrai praktiškai vienbalsiai pasisako už dirbtinį apvaisinimą, o ne natūralų veisimą.

Long Yuanzhi teigimu, visa pandų apsaugos pramonė Sičuane prasidėjo nuo bandymų „išgelbėti“ laukines pandas, kad jos nenumirtų iš bado aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose masiškai ėmus nykti bambukų giraitėms.
Anot mokslininkės, Komunistų partijos propaganda visada pandas vaizdavo kaip sparčiai nykstančią rūšį, kuriai reikalinga žmogaus apsauga.
„Jų gelbėjimo iš laukinės gamtos idėja yra absurdiška mokslo komunikacijos požiūriu, – sakė ji. – Tai yra natūralių žinių įsisavinimas, grįstas klaidingu priežastingumu.“
„Net ir šiandien labai mažai žmonių supranta, ko galime pasimokyti iš šios istorijos“, – apgailestavo Long Yuanzhi.
Ilgai pandas tyrusi mokslininkė suprato, kad yra priešingai. „Didžiosioms pandoms nereikia žmogaus, žmogui reikia didžiųjų pandų“, – teigė ji.







