JAV prezidentas Joe Bidenas neseniai pirmą kartą nuo karo pradžios pasisakė, kad yra pasirengęs kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, jeigu šis tikrai nori užbaigti karą Ukrainoje. LRT RADIJO kalbintas karybos apžvalgininkas Egidijus Papečkys sako – Rusija jau seniai ieško tam būdų, tačiau taip paprastai V. Putinas šiuo metu pasitraukti negali.
„Negali V. Putinas šitos apdaužytos kariuomenės, patyrusios pažeminimą mūšio lauke, parvesti į namus, kur yra ekonomikos nuosmukis, ir sakyti „mes laimėjome karą“. (...) Galbūt jį privers didesnė grėsmė, kad gali būti nuverstas, bet šiandien jis taip paprastai pasitraukti negali“, – teigia E. Papečkys.
Ekspertas aiškina, jog Vakarų užuominos apie derybas su Rusija yra tikslingas žingsnis, nes „taip paprastai sutriuškinti Rusijos kažkokiame viename dideliame mūšyje, kaip Napoleono laikais, irgi negalima“.
„Nereikia bijoti tų kalbų apie derybas. Mes visą laiką įtariai žiūrime, kad [Vakarai] nori apgauti Ukrainą. Ne, Vakarai irgi ieško tokio sprendimo, kaip pabaigti šį karą, neleidžiant laimėti Rusijai nė truputėlio ir netgi atimant iš Rusijos tai, ką jie įgijo po 2014 m. agresijos“, – pažymi karybos apžvalgininkas.
Vis dėlto, jo teigimu, eiti į derybas su Rusija taip pat gali būti rizikinga.
„Neretai kalbama apie kompromisą, kad, tarkime, galėtų būti sudarytos paliaubos, pradėtos taikos sutartys, Rusijos kariuomenę atitraukus, pavyzdžiui, iki tų vietų, kurios egzistavo iki vasario 24 d., prieš jai įsiveržiant. T.y., dalis Rytų Ukrainos ir Krymas laikinai liktų Rusijos valdomi ir dėl jų vyktų politinės derybos. (...) Tačiau svarbu, kad tai nebūtų Rusijai atokvėpis atsitraukti, derybomis laimėti laiko, vėl sukaupti ginkluotę, parengti karius ir pabandyti dar kartą atakuoti Ukrainą“, – įžvalgomis dalinasi E. Papečkys.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šią savaitę pareiškė, jog žiūrint į ateitį po karo, naujoje pasaulio tvarkoje saugumo garantijų reikėtų ir Rusijai. LRT RADIJO kalbinto karybos apžvalgininko tokia politiko pozicija nestebina – šis tiesiog atkartoja tai, ką girdime iš pačios Rusijos.
„Tų E. Macrono kalbų nereikia priimti rimtai. Mes žinome, kad tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje arenoje politikai kartais sako kažkokias kalbas, kurias reikia pasakyti, bet visi suprantame, kad tai yra tuščios kalbos, tai yra širma. Tai yra tas fonas, kuriame viskas vyksta“, – tvirtina E. Papečkys.
Pasak jo, Vakarų dalyvavimas derybų procese yra labai svarbus, nes jie būtų kaip garantas tiek Ukrainai, tiek Rusijai. E. Papečkio teigimu, visiems suprantama, jog pastarajai tų garantijų nereikia, nes Ukraina jai nekelia jokios grėsmės, tačiau „formaliai jos turi būti suteiktos“.
Be to, kaip priduria pašnekovas, Rusijai visą laiką buvo suteiktos ir NATO saugumo garantijos, tačiau ši pati jų atsisakė.
„Nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo NATO mėgino įtraukti Rusiją į skaidrų bendradarbiavimą. Buvo kuriamos įvairios tarybos, įtraukiama Rusija, kalbama apie įvairius bendrus sprendimus, bet tai Rusija pasitraukė iš jų visų, tai Rusijai netiko. Tai autoritarinei mafijinei valdžiai, kuri yra Rusijoje, netiko tie vakarietiški standartai“, – dėsto ekspertas.
Anot jo, šį kartą apsimesti, jog vakarietiški standartai jai yra priimtini, Rusiją priversti gali nuolatinis trejopas spaudimas: fronte – karinis, o iš tarptautinės bendruomenės – politinis ir ekonominis.
LRT RADIJUI karybos apžvalgininkas teigia – Vakarai šiuo metu ieško tokio varianto, kuris neleistų Rusijoje atgimti revanšizmui. Visgi, pasak E. Papečkio, to išvengti pavyktų tik šalyje pakeitus dabartinę valdžią.
„Aš nematau, kaip su dabartine Rusijos politine valdžia galima užtikrinti, kad revanšizmas Rusijoje po pralaimėjimo, po taikos sutarties neatgimtų. Šita politinė valdžia, kuri dabar yra Rusijoje, ji turi būti pakeista kita. Ją turi pakeisti patys rusai ir tą galima padaryti tik jiems patyrus pralaimėjimą“, – tikina pašnekovas.
Visgi, jo teigimu, net ir Rusijoje įvykus tam tikram proveržiui ir pakeitus valdžią, naujoji tvarka galėtų būti ir kitokia, nei norėtųsi Vakarams.
„Galbūt mes turėsime ne naują Rusiją, su kuria galima kalbėtis, o turėsime naują Rusiją, kuri bus kaip Šiaurės Korėja ir užsidarys, tik bus daug didesnė, turės daug daugiau resursų ir daug daugiau technologijų“, – sako E. Papečkys.
Viešojoje erdvėje aptarinėjamos ir priešingos galimybės – kad Rusija gali būti išdraskyta, išskaidyta į įtakos zonas. Anot karybos apžvalgininko, toks variantas taip pat keltų pavojų, nes būtų „nekontroliuojamas branduolinis ginklas, nekontroliuojami vadukai, tarp kurių gali atsirasti neadekvačių radikalų“.
„Už tai Vakarai ir žiūri labai atsakingai į visą šitą Rusijos klausimą. (...) Lietuvoje mes norėtume nugalėti vienu ypu – nugalėjome ir viskas, bet taip neatsitinka labai didelei valstybei ir norėtųsi, kad joje tie pokyčiai vis dėlto būtų šiek tiek kontroliuojami, ką Vakarai ir stengiasi įvairiomis politinėmis ir ekonominėmis priemonėmis daryti“, – tvirtina E. Papečkys.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Svarbus pokalbis“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
