„Tai didžiulė Rusijos kariuomenės gėda“: Ukrainos dronų atakos – ne tik grasinimas Maskvai

Trijose oro bazėse Rusijoje nuaidėjo sprogimai, jų metu nukentėjo ten buvusi infrastruktūra ir žmonės. Maskva dėl atakų apkaltino Ukrainą, kuri teigia savo galios dar net neparodžiusi ir nekomentuoja šių kaltinimų. „Tai buvo didžiulė Rusijos kariuomenės gėda“, – apie sprogimus LRT.lt sako Konfliktų studijų tyrimų centro ekspertas Valerijus Akimenko.

Patobulintų dronų smūgis

Pirmadienį du sprogimai sudrebino Diagilevo ir Engelso oro bazes Rusijoje. Nors iš pradžių įvykių aplinkybės nebuvo aiškios, tačiau vietiniai gyventojai pasakojo apie į įvykio vietą skridusius dronus.

Engelso aerodrome oficialiai buvo skelbiama apie du apgadintus bombonešius Tu-95 ir kelis sužeistus žmones. Diagilevo oro bazėje sprogus degalų cisternai žuvo trys žmonės, dar penki buvo sužeisti. Iš karto pasigirdo nuomonių, kad ataką galėjo surengti Ukraina, nes būtent šiuose aerodromuose laikomi strateginiai bombonešiai, kuriais Rusija sprogdina Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Maskva dar tos pačios dienos vakarą dėl išpuolių apkaltino Kyjivą ir teigė, kad Ukraina aerodromus atakavo savo „sovietinės kilmės“ dronais. Kaip skelbė Kremlius, Ukraina šių atakų metu tyčia taikėsi į bombonešius.

Antradienio rytą Rusiją sukrėtė dar vienas sprogimas, šį kartą arčiau Ukrainos sienos esančioje Kursko oro bazėje. Kaip teigė Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas, dėl drono atakos užsidegė naftos rezervuaras, bazėje įsiplieskė gaisras.

Kyjivas oficialiai nepatvirtina įvykdęs šias atakas, o Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius pajuokavo, kad matome dar vieną „neatsargaus rūkymo aktą“.

Ekspertai neabejoja, kad atakas surengė Ukraina. Neįvardytas aukšto rango Ukrainos pareigūnas „The New York Times“ sakė, kad smūgius sudavę dronai buvo paleisti iš Ukrainos teritorijos, bent vieną ataką koordinavo specialiosios pajėgos.

„Visiškai aišku, kad Ukraina naudojo bepiločius orlaivius taikiniams Rusijoje atakuoti, įskaitant strateginius bombonešius“, – LRT.lt sako Latvijos nacionalinės gynybos akademijos Saugumo ir strategijos centro direktorius Toms Rostoks.

Nors oficialiai Ukraina neturi didelį nuotolį galinčių nuskristi dronų, spalio viduryje Ukrainos valstybinis karinis koncernas „Ukroboronprom“ išplatino pranešimą, kad kuriamas ginklas, kurio veikimo nuotolis esą sieks 1000 kilometrų. Iš karto imta spėlioti, kad tai gali būti dronas, skirtas Rusijos teritorijoje esantiems taikiniams atakuoti.

„The Financial Times“ ketvirtadienį paskelbė, kad esą jiems Ukrainos vyriausybės patarėjas gynybos klausimais pranešė, kad Rusijoje aerodromus atakavę dronai buvo sukurti bendrai valstybinių įstaigų ir privataus verslo. Privačios įmonės pavadinimo pašnekovas nesutiko atskleisti.

Konfliktų studijų tyrimų centro ekspertas V. Akimenko spėja, kad Ukrainos atakoms naudoti dronai panašūs į nepilotuojamus žvalgybinius lėktuvus „Tupolev Tu-143“ (Reys), kurie buvo naudojami Sovietų Sąjungos kariuomenėje. Jo manymu, su „draugų“ pagalba šie dronai tikriausiai buvo perdaryti, kad nuskristų ne jiems įprastą 200 km atstumą, bet žymiai toliau, ir būtų pritaikyti nešti kovines galvutes.

Bombonešiai – teisėti taikiniai

Trečiadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas po trijų išpuolių Rusijos oro bazėse teigė, kad Vašingtonas „nei skatino, nei leido“ Ukrainai smogti taikiniams Rusijoje.

„Reikia suprasti, ką ukrainiečiai išgyvena kiekvieną dieną“, – per savo konferenciją sakė A. Blinkenas ir pabrėžė, kad Rusija nauju savo ginklu paverčia žiemą, kuri gali pražudyti šimtus žmonių.

Kartu kalbėjęs JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pabrėžė, kad Vašingtonas netrukdys Ukrainai kurti savo tolimojo nuotolio smogiamųjų pajėgų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą perspėjo JAV ir jų sąjungininkes neperžengti „raudonos linijos“ tiekiant Ukrainai tolimojo nuotolio ginklus.

T. Rostoks pabrėžia, kad atakų metu taikytasi į strateginius Rusijos bombonešius, kurie naudojami atakoms prieš Ukrainą.

„Jie yra visiškai teisėti taikiniai ir juos sunku, o gal net neįmanoma, pakeisti“, – LRT.lt tikina jis.

Šiuo žingsniu galbūt buvo siekiama ne tik sunaikinti bombonešius, kurie atakuoja Ukrainą, bet ir pasiųsti signalą Maskvai ir pademonstruoti Kyjivo galią už Ukrainos ribų.

„Tai buvo didžiulė Rusijos kariuomenės ir jos taip giriamos oro gynybos gėda, sakyčiau, tokio pat masto kaip Mathiaso Rusto skrydis į Raudonąją aikštę“, – pabrėžia V. Akimenko.

M. Rustas 1987 metais, būdamas 18 metų, nuskrido iš Helsinkio į Maskvą ir nusileido šalia Raudonosios aikštės. Jį kelis kartus užfiksavo gynybos pajėgos ir civilio oro eismo kontrolieriai, tačiau sovietų naikintuvai negavo įsakymo jį numušti ar sekti, o kelis kartus M. Rusto orlaivis buvo supainiotas su „draugišku lėktuvu“, todėl jis be jokio leidimo sugebėjo nuskristi iki Maskvos širdies.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos apžvalgoje buvo teigiama, kad Rusija tikriausiai nubaus tuos, kurie kalti dėl leidimo įvykti tokioms gėdingoms atakoms rusų teritorijoje.

„Jei Rusija įvertins, kad šie incidentai buvo tyčinės atakos, ji tikriausiai laikys juos vienais iš strategiškai reikšmingiausių karinės jėgos apsaugos nesėkmių nuo pat įsiveržimo į Ukrainą pradžios“, – teigiama apžvalgoje.

Lemtinga žiema

JAV Karo studijų institutas (ISW) pabrėžia, kad Ukrainos pajėgos planuoja tęsti puolamąsias operacijas ir žiemą, kad pasinaudotų neseniai pasiektais laimėjimais mūšio lauke ir neleistų Rusijos pajėgoms susigrąžinti iniciatyvos. Teigiama, kad norėdama išlaikyti karinę iniciatyvą ir tęsti dabartinių operacinių laimėjimų tempą, Ukrainos pajėgos turės vykdyti reguliarias operacijas visą 2022–2023 m. žiemą.

Manoma, kad žiemą Ukraina galės tęsti manevrinį karą ir vykdyti mechanizuotus karo veiksmus, o atšilus orams purvas sunkintų kontratakas.

„Karas tikriausiai tęsis ir kitais metais. Ukraina stengsis kiek įmanoma išlaikyti tempą žiemą, o kitų metų pavasaris–vasara gali pasirodyti lemiamas laikotarpis karo baigčiai“, – apie karo eigą kalba T. Rostoks.

Jis išskiria, kad labai svarbi išliks Vakarų pagalba Ukrainai. Jei ji bus nuolatinė ir pakankama, Ukrainos sugebės pasiekti rezultatų, nors Rusija ir bandys tai sutrikdyti.

„Rusijos vadovybė vis dar mano, kad ji gali pergudrauti ukrainiečius ir jų rėmėjus iš Vakarų. Tikslas būtų įrodyti, kad rusai šiuo klausimu klysta“, – LRT.lt pabrėžia T. Rostoks.